TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Uzbekų plovas lietuviams nepaklūsta

2016 10 15 6:00
Lietuvoje gyvenantys uzbekai verda geriausią plovą.

Vilniuje gyvenantis uzbekas Farkhodas Yusupovas prisipažino, kad pirmą kartą apsilankęs Lietuvoje ją tiesiog įsimylėjo. Dabar jis su lietuviais dalijasi tuo, ką labiausiai brangina – uzbekų virtuvės kulinariniu paveldu.

Farkhodas dirba Vilniuje uzbekų virtuvės restorane „Bukhara“, tačiau vien virtuvės šefo pareigomis nesitenkina – dalyvauja Druskininkuose rengiamuose plovo virimo čempionatuose. Metus Lietuvoje gyvenantis uzbekas jau supranta lietuviškai, bet kalbėti dar nesiryžta, su bičiuliais lietuviais kol kas nesunkiai susikalba rusiškai. „Vilniuje anksčiau lankiausi keletą kartų, o prieš metus gavau pasiūlymą dirbti „Bukharos“ restorano šefu. Mielai sutikau ir nė karto nesu nusivylęs savo sprendimu“, – patikino Farkhodas.

Farkhodas Yusupovas (dešinėje) restorano virtuvėje turi du tautiečius pagalbininkus - Nodirakhon Khalikovą ir Sanjarą Turakulovą.Alinos Ožič nuotrauka

Prie puodų – nuo vaikystės

Uzbekai garsėja kaip geriausi plovo virėjai, tačiau ne vien šis patiekalas pelnė Vidurinės Azijos šaliai gurmanų pagarbą. „Mano šalies virtuvė labai turtinga – tai ir kazane (specifiniame Azijos virtuvės inde) gaminami patiekalai, mantai, tandyrkebabas, sriubos – mastava, širkavakas ir čalopas, lagmanas ir dar daugybė kitų gardėsių. Visų patiekalų skonis skirtingas, bet labai sodrus. Beje, uzbekų patiekalai priskiriami sveiko maisto kategorijai“, – apie savo šalies virtuvę didžiuodamasis pasakojo Farkhodas. Jo gimtinėje gamintis tradicinius patiekalus tarsi įaugę į kiekvieno uzbeko kraują – jau nuo vaikystės ir berniukai, ir mergaitės iš vyresnių šeimos narių mokosi ruošti maistą. „Jau nuo kokių trejų metų mažieji šmirinėja virtuvėje ir stebi, kaip tėvai ar seneliai gamina. Štai mano dukra, būdama vos aštuonerių, jau mokėjo gaminti daugelį uzbekų virtuvės patiekalų. Berniukai, sulaukę dvylikos metų, dažnai jau padeda čaichanose (arbatinėse) – valo daržoves, aptarnauja atėjusius žmones. Uzbekams maisto gamyba yra neatsiejama nuo jų kasdienio gyvenimo, tai tradicinė mūsų kultūros dalis“, – pabrėžė virtuvės šefas. Iš tėvų perimtas kulinarijos žinias Farkhodas dar trejus metus tobulino Taškento kulinarijos mokykloje.

Uzbekas Farkhodas Yusupovas gimtinės patiekalus gamina su meile.Alinos Ožič nuotrauka

Jo teigimu, būtent pagarba ir atsidavimas uzbekų maistui paskatino jį perteikti gimtinės paveldą kitiems kraštams. „Noriu, kad ir lietuviai pamėgtų mūsų maistą. Man smagu, kai žmogus valgydamas jaučia malonumą, skanauja, gardžiuojasi. Tada jaučiuosi patenkintas, didžiuojuosi savo šaknimis“, – sakė pašnekovas.

Užbūrė Vilnius

F. Yusupovo šeima liko gyventi Taškente, tačiau virtuvės šefas sako rimtai svarstantis galimybę kurtis Lietuvoje. Trys Farhodo vaikai – jau nebe mažyliai. Vyriausiai dukrai – dvidešimt, jaunesniam sūnui – devyniolika, o pagrandukui – penkiolika metų. Vyresnieji jau savarankiški, o jaunėlis netrukus baigs mokyklą. „Dukra nori mokytis medicinos, kol kas dirba ligoninėje. Taškente įstoti mokytis į aukštąją mokyklą yra labai sudėtinga, nes didžiulė konkurencija: į vieną vietą – trys keturios dešimtys kandidatų. Vyresnėlis sūnus turi gerą valdišką tarnybą“, – vaikų sėkme džiaugėsi pašnekovas.

Uzbekiškam plovui "dvasios" suteikti gali tik uzbekas.Asmeninio albumo nuotraukos

Virtuvės šefas pasakoja, kad prieš penkerius metus, nutaręs pakeliauti po Europą, atvyko ir į Vilnių. „Nežinau, kas atsitiko, bet iškarto įsimylėjau Lietuvą, – juokėsi jis. – Nors buvau Olandijoje, Vokietijoje, aplankiau Amsterdamą, mane pakerėjo Vilnius. Nuo to karto stengiausi kuo dažniau čia lankytis, o kai gavau pasiūlymą dirbti restorano šefu, nė akimirkos neabejodamas sutikau“, – prisipažino vyras. Jis džiaugiasi, kad jau susipažino su Lietuvos uzbekų bendruomenės nariais. Neseniai atvykusį tautietį jie šiltai priėmė.

Net recepto nereikia

Farkhodas sako, kad nors lietuviai noriai mokosi uzbekiško plovo gamybos paslapčių, pagaminti jį taip, kaip gamina jo tautiečiai, nepavyksta. „Atrodo, stengiasi, laikosi šimtamečių receptų, bet skonis vis tiek kitoks, – šypsojosi virėjas. – Manau, taip nutinka dėl to, kad mes, uzbekai, gaminame visa širdimi, pagal ilgametę tradiciją, plovas tarsi įaugęs į mūsų sąmonę. Uzbekui net recepto nereikia, jis intuityviai žino, ko, kiek ir kada dėti. Recepte gali būti parašyta, jog ryžius reikia virti penkiolika minučių, bet patyręs virėjas iš akies nustato, kada jie jau gatavi – gali būti, kad užtenka ir dešimties minučių tobulam skoniui išgauti.“

Uzbekų virtuvė garsėja ne tik plovu, bet ir šašlykais.

Pavasarį uzbekiškos virtuvės meistrai pakvietė lietuvius į plovo virimo čempionatą Druskininkuose. Jo organizatoriai – Farkhodo darbdaviai, Druskininkuose taip pat turintys uzbekų virtuvės restoraną. Tarp penkiolikos dalyvių buvo lietuvių, keli uzbekai ir iš kitų Azijos šalių atvykusių dalyvių. Žiuri antrąją vietą skyrė lietuviui, tačiau nurungti tikrų plovo meistrų jam nepavyko. Pasak uzbeko, antrosios vietos laimėtojas iš tiesų labiausiai priartėjo prie tobulo plovo, bet specifinės „dvasios“ šiam patiekalui gali suteikti tik Azijos kultūros žmogus, ten gimęs ir užaugęs.

Virtuvės šefas gamina ne tik mėsos ir daržovių patiekalus, smaguriams lietuviams jis tiekia ir tradicinių savo šalies saldumynų – turak, čak čak ir baklavos. Anot Farkhodo, uzbekai neturi tokios saldumynų įvairovės kaip turkai ar kitos šio regiono šalys. Vienas mėgstamiausiųų jo tėvynainių saldėsių yra tortas „Napoleonas“. „Taip, jis labai plačiai gaminamas ir su malonumu valgomas Uzbekijoje, bet tai neseniai atėjusi kulinarinė naujiena, tad jos Lietuvoje negaminame. Čia yra puikių vietinių meistrų, kurie kepa šiuos tortus“, – aiškino pašnekovas. Jam restorano virtuvėje talkina du tautiečiai – Sanjaras Turakulovas ir Nodirakhon Khalikova.

Nepripažįsta tabu

Plovą reikia patiekti gražiai - uzbekiškų raštų induose.
Šiemet lietuviai Druskininkuose noriai mokėsi plovo gamybos paslapčių.

.

Nors Azijos šalių kultūroje maistui kiauliena nevartojama, Farkhodas sako neturintis išankstinio nusistatymo negaminti patiekalų iš šios mėsos. „Neturiu jokių tabu. Jeigu gaunu užsakymą pagaminti patiekalą iš kiaulienos, gaminu. Esu profesionalus virėjas, todėl žvelgiu į tai kaip į maisto gaminimą. Tikrai nejaučiu paniekos šiai mėsai, tiesiog paprastai gaminu avienos, jautienos ar vištienos patiekalus“, – aiškino pašnekovas.

Nors pastaruoju metu Lietuvoje nėra problemos gauti specifinių Azijos virtuvėje naudojamų prieskonių, daugumą jų restoranas užsako Uzbekijoje. Pasak šefo, kad suteiktų patiekalams autentišką skonį, jis stengiasi naudoti tik savajame krašte išaugintas prieskonines žoleles. „Galima ir Lietuvoje užauginti ką nors panašaus, bet skonio šios žolelės turės tik pusę to, o aš noriu perteikti lietuviams šimtaprocentinį Uzbekijos skonį“, – šypsodamasis kalbėjo virėjas.

Nors Farkhodas Lietuvoje gyvena tik metus, jau spėjo susirasti didelį būrį draugų. Tarp jų gausu lietuviųi, su kuriais uzbekas greitai ir lengvai randa bendrą kalbą ir interesų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"