TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Užburtas paukščių ir žvėrių

2014 05 03 6:00
Gamtininkas ir fotografas K.Čepėnas galybę laiko praleidžia stebėdamas ir fotografuodamas gyvūnus. Asmeninio albumo nuotrauka

Gamtininkas ir fotografas Kęstutis Čepėnas penkerius metus stebėjo ir fotografavo didingus Lietuvos miškų gyventojus briedžius ir išleido gausiai iliustruotą knygą "Briedis. Girių karalius". Tai jau antras autoriaus fotografijų albumas. Pirmasis pristatė Lietuvos paukščius.

"Pirmą kartą briedį pamačiau vaikystėje. Buvau gal šešerių metų, gyvenau nedideliame Žiežmarių miestelyje tarp Vilniaus ir Kauno. Tais laikais dar nebuvo tiek automobilių, tvorų ir apsaugų palei autostradą. Prie Bačkonių galėdavai sutikti įvairių miško gyventojų, jie gana laisvai migruodavo per autostradą. Vaikas būdamas eidavau grybauti, tada ir pamačiau pirmą kartą tą žvėrį. Aišku, išsigandau", - prisiminė gamtą mėgstantis K.Čepėnas.

Knyga - atsitiktinumas

Fotografas prisipažino, kad briedžiui skirta fotografijų knyga atsirado gana atsitiktinai. Ilgus metus paukščius stebėjusiam ir fotografavusiam ornitologui bei gamtininkui prieš penkerius metus likimas suteikė netikėtą dovaną - susiklosčius palankioms aplinkybėms jis atrado unikalią vietą, kurioje šie didingi gyvūnai rinkdavosi dideliais būriais ganytis, tad juos buvo galima stebėti. "Žvėrių miške paprastai nematome, nes jie baikštūs, vengia žmonių. O viename Lietuvos pakraštyje aptikau vietą, kur briedžiai ankstyvą rytą ir vakarėjant laisvai ganydavosi kaip vienkiemio karvutės pievose. Man tai pasirodė labai įdomu ir unikalu, juk paprastai jų nepamatysi. Kartais išgirstame apie kokią nelaimę, kai automobilis susiduria su žvėrimi, netikėtai išbėgusiu ant kelio, tačiau natūralioje aplinkoje briedžius stebėti gana sunku", - pasakojo gamtininkas.

Didysis baublys ir baubliukai. /Kęstučio Čepėno nuotraukos

Nors ir išleido knygą, K.Čepėnas toliau važinėja į Lietuvos pakraštį stebėti girių karalių. Prisipažino praėjusį savaitgalį suskaičiavęs dvidešimt penkis gyvūnus, susirinkusius ganytis toje ypatingoje vietoje. Juokais šią vietovę jis vadina "Bermudų trikampiu" - ten kryžiuojasi Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos pasienis. Kartais briedžiai ateina į Lietuvos teritoriją, kitąsyk traukia į Baltarusijos gilumą arba suka Latvijos link. "Latvijos ir Baltarusijos pasieniečiai jau mane pažįsta, žino, ko atvykstu. Neklausia, ar nevežu degtinės ir cigarečių kontrabandos, o pasidomi, ar užtektinai pasiėmiau fotoaparato baterijų. Kartą teko grįžti, nes jos išsieikvojo, atsarginių neturėjau. Pasieniečiai dabar rūpinasi, kad tai nepasikartotų", - juokėsi Kęstutis.

Vyras tikino, jog dabar nė nebegali tiksliai pasakyti, kas jo gyvenime svarbiau - ornitologija, gamtos apsauga ar fotografija. Pašnekovas įsitikinęs, kad fotografuoti gamtą, žvėris jų nepažįstant, nesidomint gyvensena - beprasmiškas užsiėmimas. Tai, jog yra gamtininkas, padeda jam užfiksuoti gerų gyvūnų kadrų. "Negalėčiau būti studijinis fotografas ar reporteris. Visur sava specifika. Tačiau į gamtą visada žiūriu pro fotoaparato objektyvą, kitaip jau nebegaliu", - prisipažino Kęstutis.

Girių karalius - briedis.

Girininkai netikėjo

Fotografuodamas briedžius, kurie yra itin baikštūs, K.Čepėnas naudojasi priedanga. Paukščiai pasižymi geru regėjimu ir klausa, tačiau neturi jautrios uoslės, o briedžiai žmogų "pamato" tada, kai šis dar nė nepatenka į jų regos lauką, - užuodžia. Todėl tykoti girių karalių tenka mašinoje. "Daugiau kaip 90 proc. nuotraukų esu padaręs iš automobilio. Turiu visureigį, galiu daug kur privažiuoti palyginti arti. Gyvūnai prisileidžia, nes mašinos kvapas, kitaip nei žmogaus, jiems nėra toks baugus. Girininkai ir eiguliai netikėjo, kai pasakojau, kad galiu privažiuoti prie briedžių gana arti, esą žvėrys bet kokiu atveju pasibaidę bėgtų. Keletą kartų teko juos vežtis drauge. Tik taip ir įtikinau. Kone visą gyvenimą miške praleidžiantys profesionalai, tikrai daug geriau išmanantys gyvūnų elgseną, liko smarkiai nustebę, kad privažiuoti prie briedžių galima labai arti", - kalbėjo fotografas.

Kęstutis neslėpė, jog kone visą savo laiką skiria gyvūnijai fotografuoti. Šeimos albumas jo nuotraukų sulaukia retai - tik būtiniausiomis progomis, per giminės susiėjimus, gimtadienius. Nedažnomis progomis jam patinka fotografuoti draugų ar giminaičių portretus. "Iš tų nuotraukų tikrai neišeitų knyga", - nusijuokė pašnekovas. Jo žmona ir vaikai susitaikė su tuo, kad šeimos galva daugybę laiko praleidžia miškuose. Tačiau tokią pat problemą, kaip juokavo Kęstutis, tenka kęsti ir prisiekusių žvejų ar medžiotojų artimiesiems. "Jeigu rimtai kuo nors užsiimi, šeima išmoksta toleruoti tavo aistrą. Žinoma, sulauki ir priekaištų, bet čia jau nieko nepakeisi", - tikino jis.

Gyvatėdis.

Prisitaikyti prie gamtos

Norėdamas padaryti kokybiškų gyvūnų nuotraukų, fotografas miškuose turi praleisti daugybę valandų. Čia nepareguliuosi apšvietimo, nepastumdysi savo "modelių", kad kadras būtų kuo efektingesnis. "Kitą kartą trunka keliolika metų, kol padarai tikrai gerą nuotrauką. Turi rytą vakarą tykoti tikėdamasis, kad pavyks. Juk gyvūnai išlenda iš miško tik ankstyvą rytą ir jau saulei ritantis už horizonto. "Fotosesija" trunka vos apie pusantros valandos. Įdienojus jie išsislapsto, o sutemus jau nenufotografuosi. Dažna diena būna "tuščia", tada važiuoji vėl ir "gaudai" kadrą. Ilga pasaka", - apie gamtos fotografui būtiną kantrybę pasakojo vyras.

Rengdamas knygą "Briedis. Girių karalius" nuotraukas K.Čepėnas atrinko iš daugelio tūkstančių padarytų kadrų. Dauguma jų, žinoma, liko fotografo archyve. Vien paukščių nuotraukų Kęstučio kolekcijoje - dešimtys tūkstančių. Gamtininkas svarstė, gal vertėtų pamąstyti apie naują Lietuvos paukščių fotografijų knygą, nes naujų plunksnuočių atvaizdų nuolat daugėja. "Problema, kad jau kompiuterio kietajame diske beveik neliko vietos, reikia nuotraukas kur nors kitur archyvuoti. Man apmaudu, jog Lietuvoje labai mažai leidžiama knygų, skirtų vienam gyvūnui. Pažintinės knygos vertas ne tik briedis, manau, jos nusipelno ir kiškis, ir ežys, ir bet koks kitas žvėrelis", - svarstė K.Čepėnas.

Lututė.
Ponia briedė ryto pievoje.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"