TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Užmiršti Birželio sukilimo žmonės

2006 06 17 0:00
Birželio sukilimo dalyvis Pranas Vadopalas, 1948 metais nuteistas 25 metams lagerio, 1949 metais ten miręs.
Asmeninio albumo nuotrauka

Nuo 1941 metų birželio sukilimo jau praėjo 65 metai, tačiau iki šiol kai kas nesuvokia tikrosios šių įvykių prasmės ir neprisimena tų drąsių žmonių, kurie pirmieji Europoje sukilo prieš sovietų imperializmą ir terorą

Tai nebuvo spontaniškas, atsitiktinis reiškinys. Sukilimui buvo pradėta ruoštis 1940 metų pabaigoje, kai gyventojai savo kailiu patyrė sovietų okupantų klastą, priespaudą, trėmimus. Kūrėsi nelegalios pasipriešinimo organizacijos. Jas suvienijo Lietuvos aktyvistų frontas (LAF), kuriam vadovavo garsus pasvalietis, buvęs Lietuvos pasiuntinys Berlyne, pirmasis nepriklausomybės kovų savanoris, pulkininkas Kazys Škirpa. Jo iniciatyva Vilniuje ir Kaune susikūrė sukilėlių štabai, palaikantys ryšius su regionais, kuriuose organizavosi savanoriai partizanai. Kazys Škirpa turėjo žinių, kad Vokietija rengiasi pulti Sovietų Sąjungą, perspėjo pogrindyje esančius partizanus ir jų vadus būti kovos parengties.

Sukilimas prasidėjo pačią pirmąją karo dieną. Kaune užimama radijo stotis, Prezidentūra, paštas, kitos įstaigos. Birželio 23 dieną, 9 valandą 30 minučių, LAF vadovybės narys Leonas Prapuolenis per Kauno radiją perskaitė Nepriklausomybės atkūrimo aktą, nuaidėjo Lietuvos himnas, buvo paskelbtas sukilimo šaukinys "Saulelė raudona, vakaras netoli". Tai buvo ženklas sukilėliams pradėti veikti visame krašte.

Generolo Stasio Raštikio tvirtinimu, sukilime dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Apie 2000 jų žuvo. Šios aukos buvo didesnės negu 1918-1920 metų Nepriklausomybės kovų.

Kokia Birželio sukilimo prasmė?

Į šį klausimą prof. Liudas Truska atsako taip: "Pirmiausia ta, kad buvo paneigtas bolševikų melas, jog Lietuva 1940 metais pasiprašė SSRS globos, parodyta pasauliui, jog lietuvių tauta trokšta nepriklausomybės. Moralinė-psichologinė sukilimo prasmė - sukilėlių krauju nuplauta 1940-aisiais užtraukta gėda, kai nebuvo ginama nepriklausomybė. Birželio sukilimas - savotiškas moralinis tautos apsivalymas. Atgautas pasitikėjimas, kuris buvo reikalingas ištverti naują okupaciją".

Sovietmečiu apie šį sukilimą buvo draudžiama net užsiminti, jį buvo stengtasi ištrinti iš istorijos ir tautos atminties, nes jis prieštaravo Kremliaus melui ir klastai. O jeigu ir buvo kalbama apie partizanų veiksmus, tai buvo įvardijama kaip "buržuazinių nacionalistų, baltaraiščių nusikaltimai". Beje, ir žodžio baltaraiščiai tikrosios prasmės daug kas nežinojo. Jam buvo stengiamasi suteikti blogio reikšmę. Iš tikrųjų tai buvo Lietuvos aktyvistų fronto vadovo Kazio Škirpos sumanytas ženklas. Jis su vokiečių karine vadovybe susitarė, kad Lietuvos partizanai ant kairės rankos ryšės baltus raiščius su tamsiomis raidėmis TDA - Tautinė darbo apsauga - taip oficialiai buvo vadinami sukilėlių-partizanų būriai.

Sukilimo prasmę gerai suvokė dalyviai, jų artimieji, giminės, skaudžiai išgyvenę dėl sovietų okupacijos ir negalėję susitaikyti su krašto vadovybės pasyvumu, nesugebėjus organizuoti pasipriešinimo 1940 metų birželį.

Sukilimo istorija teberašoma

Kai pradėjau domėtis, kas dalyvavo sukilime mano gimtojoje Daujėnų (Pasvalio raj.) parapijoje, sužinojau daug tragiškų, užmirštų istorijų. Pasirodo, sukilime dalyvavo apie 30 daujėniškių: verslininkų, mokytojų, ūkininkų, buvusių nepriklausomos Lietuvos kariškių. Gavę signalą iš Kauno, jie miestelio aikštėje surengė mitingą, iškėlė Lietuvos trispalvę, pasmerkė okupantus ir jų pakalikus, kai kuriuos iš jų suėmė.

Sužinoję apie tai iš Pasvalio skubiai atvyko būrys raudonarmiečių ir kagėbistų, apsupo Daujėnus ir ėmė šaudyti į sukilėlius. Daugumai jų pavyko išsibėgioti ir pasislėpti. Daujėnų zakristijoną Kazimierą Grigalionį raudonarmiečiai pasivijo bėgantį per rugių lauką ir žiauriai subadė durtuvais, numovė vestuvinį žiedą, nusegė nuo rankos laikrodį ir paėmė klebono dovanotą paauksuotą parkerį. Apie tai Daujėnų seniūnui Stanislovui Mackevičiui papasakojo Pasvalyje gyvenanti Grigalionio dukra Genutė Vyšniauskienė.

Varpininką Kazį Tribę okupantai sušaudė jo paties troboje, kai šis tik pravėrė duris. "Tai buvo pirmosios aukos kovoje prieš sovietų okupaciją", - sako Kovo 11-osios akto signataras, daujėniškis Antanas Karoblis, kurio tėvas taip pat dalyvavo antisovietiniame mitinge ir vos spėjo pabėgti apšaudomas raudonarmiečių.

Sukilėliai neišvengė represijų

Mane sudomino netoli nuo mūsų vienkiemio, Liukpetrių kaime, gyvenusių brolių Prano ir Petro Vadopalų likimas. Tai buvo darbštūs ūkininkai, dainingi, gražūs vyrai. Pamenu, kartą mūsų troboje su tėvuku prie ąsotėlio alaus taip užtraukė dainą apie Vilniaus vadavimą, kad net žibalinė lempa užgeso.

Pranas ir Petras Vadopalai 1944 metais buvo mobilizuoti į sovietų kariuomenę, fronte sužeisti, pasibaigus karui grįžo namo su medaliais "Už pergalę". Bet štai 1948 metų rugsėjo mėnesį į namus atėję kagėbistai brolius išsivedė, ir daugiau niekas jų nematė. Vėliau sužinojome, kad buvo nuteisti po 25 metus ir išvežti į lagerius. Kai kas šnekėjo, kad jie prie Liepojos buvo patekę į vokiečių nelaisvę, o Stalinas už tai nedovanodavo. Netrukus į Sibirą buvo ištremta ir Petro Vadopalo žmona Apolonija su penkiais mažamečiais vaikais.

Sužinojęs, kad Girsūduose gyvena Prano Vadopalo žmona Ona Vadopalienė, aplankiau ją ir išsiaiškinau, kaip viskas buvo.

"Prisimenu, - pasakojo Ona Vadopalienė, - 1941 metų biržely atėjo pas mus daujėniškiai broliai Antanas ir Povilas Mačiukai, pakvietė Praną eiti į Daujėnus, nes prasideda svarbūs įvykiai. Aš nenorėjau, kad jis eitų, o Prano mama sako: "Eikit, vykit tuos komunistus". Ir išėjo su broliu Petru. Jie Daujėnuose mitingavo, buvo suėmę Antaną Ragauską, Aleksą Vilimavičių, kitus komunistus, palaikė parą ir paleido. Kai 1948 metais Panevėžyje Pranas ir Petras buvo teisiami, tie komunistai buvo pagrindiniai liudytojai prieš juos. Pranas ir Petras buvo nuteisti po 25 metus lagerio. Po teismo leido trumpam pasimatyti su Pranu. Pro grotas jis man tepasakė tik tris žodžius: "Patekės saulė greit".

Ona Vadopalienė papasakojo, kad Birželio sukilime dalyvavo ir jos brolis Juozas Mikelinskas iš Girsūdų. Po karo jis buvo mobilizuotas į sovietų kariuomenę, dalyvavo mokymuose Pabradėje, ten ir buvo suimtas. Iš lagerio jis taip pat nebegrįžo.

Našlaudama Ona Vadopalienė užaugino tris vaikus: dukrą Vandą, su kuria dabar gyvena Girsūduose, du sūnus - Joną ir Praną. "Pranuko laukiausi, kai vyrą Praną paėmė į frontą, - sako Ona. - Kai sūnus gimė, pavadinau jį vyro vardu, galvodama, kad galbūt nebegrįš iš karo. Taip pat pasielgė ir Prano brolio Petro žmona Apolonija, pagimdžiusi sūnų ir pavadinusi jį fronte buvusio vyro vardu. Iš Onos Vadopalienės sužinojau, kad Petro Vadopalo šeima, grįžusi iš gulagų ir tremčių, įsikūrė Grigiškėse, nes čia galėjo prisiregistruoti, gauti darbo.

Apolonija ir Petras jau mirę, palaidoti Daujėnuose. Grigiškėse gyvena jų duktė Adelė, sūnus Petras, Vilniuje - duktė Nijolė. Susiradau juos ir pradėjome rinkti medžiagą apie dramatišką šeimos istoriją. Suradome brangią Apolonijos Vadopalienės ir jos vaikų nuotrauką Sibire, Zimoje, prie tremtinių barako. Juos tuomet nufotografavo taip pat į Zimą su šeima ištremtas žinomas žadeikiškis fotografas ir tautodailininkas Vilhelmas Janiselis.

Žinoma, daug ko neberadome. Sovietmečiu sukilėlio Petro Vadopalo žmona iš baimės sudegino visus vyro laiškus, rašytus jai į Zimą iš Vorkutos, visus su vyro byla susijusius dokumentus. Todėl už savo vyrą negavo jokios kompensacijos. Biurokratija ir formalumai stipresni už žmonių kančias.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"