TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Užsieniečių lūpomis skambės lietuvių poezija

2016 05 14 6:00
Baltijos ir Turkijos kultūros akademijos "Balturka" prezidentas Ishakas Akay džiaugėsi, kad vis daugiau Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalyvauja projekte "Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu". Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gegužės 19 dieną Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje trys dešimtys Lietuvoje gyvenančių kitataučių skaitys lietuvių poetų eiles ir atliks liaudies dainas. Daugeliui tai bus nemenkas iššūkis, nes jie tik neseniai pradėjo mokytis nelengvos lietuvių kalbos.

Baltijos ir Turkijos kultūros akademija „Balturka“ jau antrus metus organizuoja renginį „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“, kuris tapo „Poezijos pavasario“ dalimi. Pernai lietuvių poetų eiles Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete skaitė penkiolika dalyvių, šiemet dalyvių bus dvigubai daugiau. Sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje jie ne tik deklamuos eiles, bet ir dainuos lietuvių liaudies dainas.

Renginyje dalyvaujantys užsieniečiai aplankė Vilniaus meriją.

Kultūra vienija tautas

Kaip LŽ sakė „Balturka“ prezidentas Ishakas Akay, renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ pernai sulaukė tokio pasisekimo, kokio net patys organizatoriai nesitikėjo. „Pradėdami pasirengimą su kolegomis svarstėme, ar pavyks surinkti bent dešimt Lietuvoje gyvenančių ar besimokančių kitataučių, kurie ryžtųsi deklamuoti eiles kalba, kurios dar gerai nemoka. Entuziastų atsirado daugiau kaip dvidešimt, šiemet jau turime daugiau kaip trisdešimt dalyvių, tad drąsiai galima teigti, jog tokio renginio tikrai reikėjo“, – teigė kultūros akademijos „Balturka“ prezidentas.

Kaip sakė jis, kalba yra pagrindinis būdas, leidžiantis žmonėms vieniems kitus pažinti, suartėti bei suprasti: kiekvienos tautos kalba yra jos kultūros, literatūros kūrimo priemonė, tautos savimonės, vertybių, būdo, papročių ir mąstymo raiška. Joje sukaupta tautos istorija, psichologija, kalba atskleidžia santykius su kitomis tautomis. Pašnekovas pasakojo, kad jo gimtojoje šalyje Turkijoje jau daugelį metų kasmet vyksta Kalbos ir kultūros festivalis. Jame tradiciškai dalyvauja šalyje gyvenantys užsieniečiai. „Jie per renginį skaito turkų poeziją, atlieka tautines dainas, šoka nacionalinius šokius. Panašus modelis buvo pasirinktas ir projektui „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“. „Balturka“ labai stengiasi, kad ir Turkijoje būtų populiarinama Lietuva, kad mūsų tautiečiai daugiau sužinotų apie jūsų krašto kultūrą, tradicijas, galimybes“, – dėstė I. Akay, ne tik vadovaujantis Baltijos ir Turkijos kultūros akademijai, bet ir dėstantis turkų kalbą ir kultūrą Lietuvos edukologijos universitete.

Susipažindami su Lietuva renginio dalyviai lankėsi ekskursijoje Seime.

Domėtis ir suprasti

Kaip teigė pašnekovas, šio projekto tikslas – atkreipti dėmesį į kalbos vaidmenį kultūroje, nes būtent kalba padeda suprasti skirtingas kultūras, taip pat skatinti Lietuvoje gyvenančius kitataučius mokytis lietuvių kalbos, pažinti lietuvių kultūrą per literatūrą ir ją skleisti. Dešimt metų Lietuvoje gyvenantis I. Akay labiausiai džiaugiasi, kad mūsų šalyje nėra jokio radikalizmo apraiškų, žmonės itin geranoriški ir linkę padėti kitataučiams integruotis į kultūrinį bei visuomeninį Lietuvos gyvenimą. Prie projekto „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ energingai prisideda daug savanorių, kurie padeda kitataučiams perprasti lietuvių kalbos subtilybes ir kuo geriau pasirengti poezijos skaitymui.

„Pasaulyje vis labiau plinta didžiosios kalbos. Mokydamiesi jų žmonės vis mažiau dėmesio skiria savo gimtajai kalbai. Lietuvių kalbą privalome saugoti, puoselėti ir populiarinti. Juk kalba – viena svarbiausių tautiškumo apraiškų“, – įsitikinęs „Balturka“ prezidentas.

I. Akay pasakojo, kad į Lietuvą dirbti Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos vadovu atvyko iš Vokietijos prieš dešimt metų. Jau penkerius metus Lietuvos edukologijos universitete jis skaito paskaitas apie turkų kultūrą ir moko studentus turkų kalbos. Dėstytojas paskaitas skaito trimis kalbomis – lietuvių, rusų ir anglų. Pašnekovas prisipažino, kad lietuvių kalbą moka, supranta ir lietuviškai kalba, bet jaučia, kad įgūdžių dar trūksta. „Kokia kalba studentams patogiau, tokia ir skaitau paskaitas. Lietuviškai kiek sudėtingiau, tačiau kuo toliau, tuo geriau susikalbame su studentais lietuviškai“, – šypsodamasis aiškino jis.

Nuotrauka atminimui po bičiuliško vakaro.

Vaikai – geriausi mokiniai

Pašnekovas įsitikinęs, jog projektas „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ yra naudingas tuo, kad prisideda prie lietuvių kalbos ir kultūros skleidimo tarp užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje. Taip kitataučiai geriau supranta šalies kultūrą, tradicijas, papročius, ima bendrauti lietuviškai su vietos gyventojais. Renginyje dalyvaus vaikai, jaunimas ir suaugusieji iš Kazachstano, Moldovos, Gruzijos, Egipto, Airijos, Prancūzijos, Rusijos, Čekijos, Turkijos, Kinijos, JAV, Kolumbijos, Graikijos, Indonezijos, Vengrijos, Austrijos, Olandijos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Albanijos ir Azerbaidžano.

Dešimt metų Lietuvoje gyvenančio I. Akay trys vaikai yra čia gimę. Dvi vyresnės dukros puikiai kalba lietuviškai. Jauniausia atžala dar neturi nė metukų, tad dar tik guguoja. Vyras tikino, kad žmona mielai namie gamina ne tik turkiškus patiekalus, bet ir lietuviškus šaltibarščius, kuriuos visa šeima labai pamėgo. „Mano septynerių ir ketverių metų mergaitės – jau vietinės, lietuvės, – patenkintas sakė šeimos galva. – Abi gimė Lietuvoje, o vyriausioji lanko lietuvišką mokyklą ir namie dažnai paklausia, kaip turkiškai pasakyti tai, ką ji moka tik lietuviškai. Nors namie kalbame turkiškai, dukra lankė lietuvišką darželį, dabar – mokyklą, lietuviškai ji kalba puikiai. Labai branginame ir vertiname tai, jog mūsų vaikai moka dvi kalbas, tai didelis turtas ir vertybė, kurią privalome jiems diegti.“ Pasak I. Akay, gyvendami Lietuvoje, jie stengiasi kuo daugiau prisidėti prie šalies gerovės, kultūros ir pagarbos tradicijoms. Todėl „Balturka“ planuoja daugybę renginių, skirtų kultūrinei integracijai, šalių supratimui ir santykių plėtrai.

„Kadangi iniciatyva kyla iš mūsų, kurie taip pat Lietuvoje esame užsieniečiai, idėja daug lengviau skinasi kelią į kitų šalių žmonių širdis – mes visi Lietuvoje esame svečiai, ši šalis mus šiltai priima. Taip galime parodyti savo pagarbą jūsų kultūrai, išreikšti dėkingumą už suteiktas galimybes čia dirbti ir gyventi“, – kalbėjo pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"