TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Užtrauktos užuolaidos ir klasikinė muzika

2006 12 30 0:00
Šis skulptoriaus Rimanto Sakalausko darbas apkeliavo ne vieną parodą.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Dirbtuvėje skamba kompozitoriaus Beethoveno muzika. Skulptorius susikaupęs lipdo būsimų kūrinių eskizus. Vėliau tie darbai iškils Kretingos bažnyčioje, Kryžių kalno vienuolyno ansamblyje, o Rimantas Sakalauskas už juos bus įvertintas Nacionaline premija.

"Laikraščiui neturėčiau būti labai įdomus: jokių skandalų, nėra bohemos, kaip jaunystėje, turiu dvi dukras ir sūnų, dirbu keistose vietose - kapinėse ir bažnyčiose, simpoziumuose tik porą kartų dalyvavau", - tokiais žodžiais LŽ žurnalistus sutinka skulptorius Rimantas Sakalauskas. Nacionaline kultūros ir meno premija jis apdovanotas už istorinių bei sakralinių erdvių įprasminimą Kretingos bažnyčioje, Kryžių kalno vienuolyno ansamblyje (2002-2005).

Ir namai, ir dirbtuvės

"Čia yra mano vasaros dirbtuvė, o čia - žiemos", - rodo skulptorius, kviesdamas užeiti. Menininko namas erdvus, vietos užtenka ir šeimai gyventi, ir darbams dirbti. "Per Velykas bus treji metai, kai namas pastatytas, - sako Sakalauskas. - Nelygu kaip skaičiuosi. Tos žiemos ir vasaros dirbtuvės atsirado prieš 20 metų, tad joms tiek pat metų, kiek ir sūnui. Lengva skaičiuoti: tą dieną, kai žmona gimdė, mudu su traktorininku kasėme duobę medinei dirbtuvei statyti. Vėliau ši perstatyta į mūrinę." Menininkas šypsosi, kad iki šiol malkų neperka, mat kūrena nuo senosios dirbtuvės likusias lentas.

Skulptorių kolonija

Kai daug darbo, menininkas užtraukia užuolaidas, kad dėmesio neblaškytų ir neskirtų dienos nuo nakties. Būna, sugalvoja kokį pretekstą iš namų išeiti, sakykime, į krautuvę ko nors nupirkti. Tam, kad mintys "susikratytų". "Vaikštant man gerai galvoti", - paaiškina. Tada stoja prie darbo. Su skulptoriaus instrumentais - kaltu, pjūklu... Triukšmo daug. Tame kvartale gyvena ir daugiau menininkų. Tad į šią vietą atsikėlusiems naujakuriams teko apsiprasti su tokiais garsais. "Čia yra gal 15 skulptorių kolonija. Vienas kaimynas bandė kažką sakyti. Bet aš jam paaiškinau: jei namą perki prie oro uosto, paskui nepulsi šūkauti, kam tie lėktuvai skraido. Nežinau, ar suprato, bet daugiau nieko nesakė", - pasakoja menininkas.

600 kartų

Sakalauskas nemėgsta dalyvauti simpoziumuose. "Aš galiu dirbti tik savo dirbtuvėje. Žmonės man itin netrukdo. Štai jūs - atėjote ir išeisite. O per simpoziumą menininkai mėnesį laiko praleidžia viename būryje", - teigia skulptorius.

Dirbdamas Sakalauskas klausosi muzikos. Klasikinės. Labiausiai patinka Beethovenas. Pasak skulptoriaus, šio kompozitoriaus kūrinių klausytis reikia garsiai.

Nacionaline premija įvertintą darbą - Kryžių kalno vienuolyno ansambliui - Sakalauskas sukūrė klausydamas būtent Beethoveno muzikos. Tada turėjo tik vieną kompozitoriaus kūrinių kasetę, tad vartė ją kaip blyną ir nuolat klausėsi. Vėliau su sūnumi suskaičiavo, kad per pusantro mėnesio įrašą perklausė apie 600 kartų.

Dabar turi daugiau Beethoveno muzikos įrašų - kompaktinių plokštelių prisipirko neturėdamas grotuvo. Todėl nusprendė gavęs Nacionalinę premiją pirmiausia jį įsigyti.

Kaip iš dangaus

Per pastaruosius 15 metų Sakalauskas daug laiko skiria sakralaus meno darbams kurti. "Niekada nesirinkau užsakymų, visi man krito krito ir nukrito", - teigia skulptorius. Laisvam menininkui gyvenimas ne visada būna šviesus. Sakalauskas pasakoja, kad vieną žiemą jam buvo neramu dėl pinigų, nes vasarai neturėjo užsakymo. Bet po kurio laiko užsakymai tiesiog pasipylė. "O Nacionalinė premija - kaip iš dangaus", - sako jis. Žinodamas, kad yra pristatytas tokiam įvertinimui, menininkas stengėsi apie tai negalvoti, o kuo daugiau dirbti. "Kad mintys nebūtų suterštos tos loterijos laukimu", - paaiškina.

Sužinojęs, kad Nacionalinė premija paskirta jam, skulptorius apsidžiaugė: galės namą tvora apsitverti, ir, kaip jau sakė, muzikos grotuvą sau padovanoti.

Terminai disciplinuoja

"Man labai patinka slankioti po neprestižines Vilniaus vietas, tarkim, palei Vilnios upę", - apie pomėgius pasakoja menininkas. Dar jam patinka lankytis senose kapinėse.

Ar užsakymų terminai nevaržo menininko - gal norėtųsi dar ramiai pagalvoti, o laikas spaudžia? "Gerai, kad yra terminai ir kitokie sausesni dalykai, - įsitikinęs Sakalauskas, - nes menininkas yra toks sutvėrimas, kad neįspraudus jo į rėmus gali nuvaryti į pūdymus". Mat darbą norėsis tobulinti ir tobulinti. Nuo to net nemiga gali prasidėti. Terminas, per kurį reikia padaryti darbą, menininką disciplinuoja.

Dvi šventės per savaitę

Vilniaus "Šilo" mokykloje Sakalauskas moksleivius moko keramikos. "Lipdome su vaikais, savo šnekomis juos uždegu, bet nesu nė piršto pridėjęs prie jų darbų - iš principo, kad autorinių teisių nepažeisčiau", - sako skulptorius. Mokykloje jis praleidžia vieną dieną per savaitę, pirmadienį. Jam siūlė daugiau dienų mokyti vaikus, bet menininkas nesutiko, nes sumažėtų laiko saviems darbams dirbti. "Sekmadienį - į bažnyčią, viena šventė, pirmadienį - kita šventė", - sako Sakalauskas.

Indai - tarsi supinti

Menininkas ir pats kuria keramikos dirbinius. Sakalausko rankų padaryti indai ir parodose eksponuojami, ir namus puošia. Jie tarsi supinti iš molio juostelių. Viskas apgalvota ir tobula - indo išorė, dugnas, vidus. "Man viskas svarbu, kitaip negaliu", - teigia pašnekovas. Tokį indų kūrimo būdą dailininkas pats atradęs. "Tai ilgas ir kruopštus darbas", - rodydamas indus sako jis. Tikina, kad jei nebūtų sutikęs dailininko Egidijaus Talmanto, tokių keramikos darbų dabar nebūtų. "Jis mane išmokė mąstyti "moliškai", - aiškina Sakalauskas.

Unikalus kūrinys

Menininkas mano, kad jo sukurti indai nėra funkcionalūs. Tinka nebent gėlėms pamerkti. Bet ką gali žinoti, kokiai progai kuris indas pravers. Ypač įdomi vieno Sakalausko kūrinio istorija. Sudėtinga jo forma sukurta, molio juosteles suleidžiant eglute arba kaip parketą, kartu formuojant kekes, iš vidaus baltu moliu pažymint keteras. Pabaigęs šį kūrinį menininkas pavadino jį visata arba bažnyčios kupolu. "Prieš kelerius metus iš Kauno gavau kvietimą dalyvauti religinio meno parodoje, kurios šūkis: "Tu esi gyvenimo šaltinis". Pažiūrėjau į šitą darbą - lyg kriokliai... Nuvežiau. Po kiek laiko Vilniuje buvo rengiama paroda "Erotika keramikoje". Vėl pažiūrėjau į šitą darbą, matau, jame yra kažkas erotiško. Ir ten buvo eksponuojamas. Šią vasarą "42 tarptautinės keramikos asamblėjos" kuratorės paprašė dalyvauti parodoje. Įkalbėjo. Vėl nunešiau tą darbą", - kaip keramikos kūrinys keliauja iš parodos į parodą pasakoja Sakalauskas. Pastarąjį kartą darbas buvo ne tik eksponuojamas, bet ir panaudotas kuriant parodos plakatą, pakvietimus. "Trūksta tik pašto ženklo", - juokiasi menininkas.

Kaip jie atsiranda

Skulptorius mėgsta piešti. Tokie darbai dirbtuvėje sudėti į dėžę. Bet piešiniai yra savarankiški kūriniai ir į skulptūras "neperauga". Kitus kūrybinius sumanymus Sakalauskas laiko galvoje. "Sugalvoti yra pats sunkiausias dalykas, - pripažįsta menininkas. - Mintis cvangteli netikėtose vietose - kur nors turguje ar troleibuse". Tada grįžęs mano menininkas nulipdo nedidelį eskizą. Tie darbeliai sukrauti į didelį stiklainį. "Kad būtų po stiklu padėti", - šypsosi Sakalauskas. Pagal juos sukurti darbai - Lietuvos šventose vietose.


Trumpai

Rimantas Sakalauskas gimė 1951 metų birželio 10 dieną Šiauliuose. 1977 metais baigė Vilniaus dailės institutą - studijavo skulptūrą.

Darbai viešosiose erdvėse: švęsto vandens indai, Juodkrantės ir Nidos bažnyčios; didysis altorius, Bernardinų bažnyčia, Vilnius; didysis altorius, Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo pranciškonų bažnyčia, Vilnius; altorius, Vilniaus Bernardinų šventųjų laiptų koplyčia, Vilnius; tabernakulis, Dievo žodžio stalas, Kryžių kalno pranciškonų eremo koplyčia, Šiaulių rajonas; altorius, Kryžių kalno pranciškonų eremo koplyčia, Šiaulių rajonas; altorius, Kretingos bažnyčios Kankinių koplyčia; Dievo žodžio stalas, Kretingos bažnyčia, Kankinių koplyčia; skulptūra "Pirmoji paslaptis" prie Kryžių kalno vienuolyno, Šiaulių rajonas; antkapinis paminklas Alfredui Tautavičiui, Vilnius; altorius-sarkofagas Kretingos bažnyčios rūsyje; antkapinis paminklas Juozui Kazlauskui, Vilnius.

Apdovanojimai, stipendijos: Respublikinės jaunųjų dailininkų parodos prizas (1980); paminklo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininkui, partizanų generolui Jonui Žemaičiui konkurso I vieta (1997-1998); LR aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija (1998); LDS auksinis ženkliukas (2000), LR aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija (2004).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"