TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Užtrukusi dizainerės viešnagė

2014 05 24 6:00
Iš fotosesijos apie senovės lietuvių viduržiemio šventę. Vilma - kairėje. Nicholo Kahno ir Richardo Selesnicko nuotraukos

Daugiau kaip prieš du dešimtmečius į Ameriką emigravusi ir dabar tiek šiame žemyne, tiek Lietuvoje gyvenanti dizainerė Vilma Marė tikino, kad viskas, kas jai nutiko, kilo iš noro nenuobodžiauti. „Nuobodulį pažinau vaikystėje, bijojau jo ir jaučiau kažin kokią skriaudą“, - prisipažino moteris.

Į Kauną V. Marė su šešerių dukra Adele Dora Žeme ir dešimtmečiu Augustu Margiriu atskrido prieš metus. Per tą laiką Amerikos pilietybę turinti dizainerė susitvarkė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pristatė keletą pačios kurtų drabužių kolekcijų, daug bendravo su klientėmis.

Per metus drabužių dizainerė Vilniuje ir Kaune pristatė keletą kolekcijų./Asmeninio albumo nuotrauka

Norint suprasti Vilmos polinkį į baltiškąją tradiciją, reikėtų pradėti pasakojimą nuo jos gimimo. Dizainerės tėvai susituokė būdami studentai. Vilmos mama dainavo folkloro ansamblyje, tėtis fotografuodavo „Romuvos“ šventes Kernavėje, tačiau mergaitei etninių vertybių neįskiepijo. Tėvai išsiskyrė, kai vienturtei Vilmai tebuvo pusantrų metukų. Elena Naujikienė naujos šeimos nesukūrė ir dukrą užaugino viena. „Jei ne mama, tikriausiai būčiau neišsiugdžiusi tokio laisvės pojūčio“, - prisipažino pašnekovė.

Dar mokydamasi Kauno Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje Vilma savo šeimos nepriteklius slėpė kurdama drabužius. Kadangi siuvo nuo mažų dienų, mama siuvamąją mašiną būsimai dizainerei padovanojo, kai jai buvo šešiolika metų. Vilma neabejojo, kokį kelią rinktis, - įstojo į tuometį Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą.

„Visada kovojau su „uniforminiu“ žmogaus įvaizdžiu. Kaip dabar prisimenu savo pirmąsias pasiūtas sukneles, kurias vyresnieji mandagiai kritikavo, esą siuvu žarnas dešroms kimšti!“ - juokdamasi pasakojo dizainerė.

Jos teigimu, mada – geras grimas. Tai būdas ne tik išreikšti save, savo laiką, bet kartu ir išradingai slėpti skausmą.

Baigusi technikumą V. Marė metus dirbo pedagoginį darbą, tačiau tai jos netraukė. Todėl vos sulaukusi dėdės siūlymo sukurti drabužius vienos sėkmingos firmos darbuotojams, su užsidegimu ėmėsi naujos veiklos. Vėliau dirbo dizainere Dalios Teišerskytės grožio teatre.

Artėjant 1990-iesiems Vilma Kaune susipažino su disidentu Girmantu. Jis protestavo prieš gyvenimą okupuotoje Lietuvoje ir nutarė emigruoti į Ameriką. „Susituokėme, kartu pagyvenome 20 dienų ir vyras išvyko. Iš paskos išskridau tik po pusmečio, teko ilgai laukti bilietų iš Maskvos į Niujorką, - sakė V. Marė. - Atskridau turėdama vos 5 dolerius - juos gavau kaip padėką iš Maskvoje pasiklydusių užsieniečių. Tuomet Lietuvoje sovietiniams bankams buvo draudžiama keisti rublius į valiutą.“

Įsitvirtinti už Atlanto buvo sudėtinga. Moteris iki šiol nepamiršta savo pirmosios avantiūros, kai turkų šeimoje vos pusdienį dirbo aukle. Lietuvė neturėjo patirties, kaip reikia prižiūrėti vaikus, tad, užuot bendravusi su kūdikiu, kalbino šeimininkus, apžiūrinėjo pakabintas jų šeimos nuotraukas. „Vakare jie pasakė ieškoję auklės, o ne draugės, ir mane atleido“, - dabar juokdamasi pirmą darbą Amerikoje prisiminė pašnekovė.

Tuomet moteris nesidrovėdama kibo į siuvimą, dirbo po 12 valandų per parą. Pro siuvyklos langą V. Marė nuolat matė „Fashion Institute of Technology“ pastatą ir jau po metų pradėjo jame mokytis. Vėliau pakeitė ne vieną darbą.

Vilma ištekėjo antrą kartą. Už Volstrite dirbančio ir apie akcijų biržas bei finansus puikiai išmanančio lietuvio Alfonso. Buvo ir sunkių, ir žavių gyvenimo minučių. „Tik mūsų investiciniai interesai išsiskyrė: aš kaupiausi kūrybai ir saviraiškai, o Alpukas kaupė akcijas“, - teigė lietuvė.

Pagyvenusi santuokoje penkerius metus, Vilma išsiskyrė su vyru. Tada su būriu menininkų išsinuomojo pačiame Manhatano centre esančią žydų sinagogą, apsigyveno joje, rengė parodas ir performansus. Paskutinis dizaineris, su kurio V. Marė dirbo, buvo talentingasis Marcas Jacobsas.

„Supratau, kad galiu kurti pati. Pasisamdžiau vadybininkę, ėmėme bendrauti su daugybės krautuvėlių atstovais. Tačiau pragyventi to nepakako. Daugiau laiko leisdavau prie telefono skambindama galimiems klientams, nei kurdama“, - neslėpė dizainerė.

Bene po pusantrų metų moteris išsinuomojo butą su vaizdu į uostą - tai jai primindavo tėvynę. „Kūriau, domėjausi meno renginiais, pristatinėjau kolekcijas, dalyvavau konkursuose. Viename jų – „Art Directions Club“ – laimėjau sidabro medalį. Tada pirmąsyk mane kalbino spaudos atstovai, tarp jų - "iš tavo liūdno ir pailgo veido aš pažinau karalių tavyje“, - cituodama Vytauto Mačernio žodžius prisiminė kūrėja.

Pora susidraugavo, o po pusantrų metų iškėlė vestuves. Suknelę Vilmą pasisiuvo pati. Iškilmės vyko 2002 02 20. Ši data ir santuoka porai asocijavosi su begalybe. Svarbi buvo ir aplinka tarp begalinių horizontų nuo Ketskilo kalnų viršūnės, o krioklį jie pasirinko kaip jungtuvių altorių ir ten prisiekė vienas kitam meilę. Iškart po ceremonijos jaunavedžiai išskubėjo slidinėti. Slidinėjimo centro darbuotojai jiems netikėtai surengė vakarėlį. „Labai sėkmingai praūžė mano vestuvės penkiasdešimčiai susirinkusių draugų. Mama jose buvo pasipuošusi tautiniu kostiumu“, - sakė dizainerė.

2003-iųjų birželį gimė Augustus, vėliau gavęs ir Margirio vardą. Tuomet V. Marė studijavo lyginamąją mitologiją, bet iki baltų kultūros atradimo dar buvo likęs ilgas kelias. Daineles savo atžalai ji dainuodavo angliškai. Gimus dukrai viskas pasikeitė. „Su ja atsirado ir mano meilė Lietuvai“, - prisipažino moteris.

Vilma su vyru muzikantu ir menininku, žinomu Slink Moss slapyvardžiu, jau buvo išsikėlę gyventi į Hadsoną – mažesnį, bet kultūrai neabejingą miestelį. „Kartą išmatavau medinės verpstelės raižinio perimetrą, padidinau jo mastelį ir perkėliau į iškarpų brėžinius, o paskui iškirpau ir susiuvau audinį. Eureka! Šitaip atradau takelį į originalo šaltinį! Pradėjau gilintis į tam tikras medžiagas ir jų apdirbimo techniką. Jau tada, 2004-aisiais, supratau aptikusi autentiškumo gyslą“, - tvirtino pašnekovė.

Gimus dukrai Vilma per internetą susirado Lietuvos vyriausiąjį krivį Joną Trinkūną ir paprašė palaiminti vaikus pagal protėvių apeigas. Baltiškos lietuvių šaknys traukė kaskart labiau, teikė kūrybos peno. Į gimtinę ji grįždavo kasmet. O pernai sumanė Lietuvoje pabūti ne savaitę ar mėnesį, bet metus. Įtikinti vyrą, jog tai – protingas žingsnis, V. Marei buvo nesunku. Mat Amerikoje gimusio Paulo mama, suomė kosmopolitė, neišmokė sūnaus savo kalbos. Nuvykusi į Suomiją pora su Paulo artimaisiais bendrauja angliškai.

„Jis suprato, kad man svarbu, jog vaikai mokėtų kalbėti lietuviškai ir suprastų lietuvį kaip savo brolį, žinotų Lietuvos istoriją. Todėl gilinamės į prigimtinę kultūrą, jos sąsajas, lankome tautodailės būrelį ir folkloro ansamblį Kauno tautinės kultūros centre“, - vardijo V. Marė.

Adelė Dora Žemė lietuviškai prabyla net per miegus. Vaikai žaisdami kalbasi mamos gimtąja kalba. Vyresnėlis lanko Kauno Valdorfo mokyklą, o mažėlė – darželį ir "Baltų ainių" sporto mokyklą. Dviejų atžalų mama stengiasi neapsikrauti buities reikalais. Namai jai reikalingi tik pernakvoti. Lietuvoje Vilma neturi ir automobilio, važinėja viešuoju transportu arba dviračiu.

„Agresyvioji Vakarų kultūra mane dažnai pykina. Pernelyg susireikšminame, per daug vartojame. Kai ėmiau domėtis savo ištakomis, atkakliu, istoriškai tragišku mūsų prigimtinės religijos keliu, dabar dar skaudžiai reaguoju į okupaciją, tautinę mutaciją, urbanistinę gigantomaniją ir panašius dalykus“, - teigė V. Marė.

Birželį šeima vėl išskrenda į Ameriką. „Grįžę pirksime putpelių ir jas auginsime. Pasiilgome savo kaimo ir daržų“, - aiškino V. Marė. Ji išvyksta metams. Bet kitą vasarą vėl ketina grįžti į Kauną dvylikai mėnesių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"