TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

V.Baltraitienė: esu dėkinga V.Muntianui

2009 01 16 0:00
Prieš kelis mėnesius Seimo vicepirmininke paskirta V.Baltraitienė tikina karjerą daranti tarsi netyčia.
LŽ archyvo nuotrauka

Septyniolika metų Kėdainių rajone kilusi karjeros laiptais Virginija Baltraitienė per trejus metus Seime užsitarnavo vicepirmininkės postą. Darbo partijos DP atstovė neslepia, kad į didžiąją politiką ją pastūmėjo Viktoras Muntianas. Dabar jie atsidūrė skirtingose barikadų pusėse.

- Į Seimą pirmą kartą buvote išrinkta 2005-aisiais. Per trejus metus padarėte didelį karjeros šuolį - tapote Seimo vicepirmininke. Ar į Seimą ėjote siekdama aukščiausių postų?

- Niekada neplanuoju savo karjeros, nors dabar esu Seime. Prieš tai 17 metų dirbau Kėdainių rajono savivaldybėje. Viskas įvyksta tarsi savaime. Daug dirbau, kilau karjeros laipteliais, perėjau visas grandis nuo žemiausios.

Seimo vicepirmininkės postas man buvo gana netikėtas. Manau, per trejus metus tai nulėmė ir dalykinės, ir žmogiškosios savybės. Mano patirtis, gal ne tiek politinėje, kiek ūkinėje veikloje, dirbant savivaldybėje, leido išsakyti savo nuomonę daugeliu klausimų, nes turėjau supratimą apie visas veiklos sritis.

Nežinau, kodėl Seimo pirmininkas kaip pavaduotoją pasirinko būtent mane. Manau, tai buvo valdančiosios koalicijos, o ne asmeninis Arūno Valinsko ar Tautos prisikėlimo partijos (TPP) sprendimas. Manau, koalicija nusprendė, kad jeigu postas atiduodamas DP frakcijai, tai į jį siūlyti reikia mane.

Neprognozuojami valdantieji

- Jūsų paskyrimas vicepirmininke buvo vertinamas kaip sąmokslas prieš socialdemokratą Česlovą Juršėną, siūlytą, bet nepatvirtintą į šį postą. Gal valdantieji tokiu būdu bandė užsitikrinti DP paramą?

- Po rinkimų sužinoję, kad nebūsime valdantieji, iš karto pasiskelbėme, kad remsime sprendimus, reikalingus Lietuvai ir neprieštaraujančius mūsų programai. Kitokių sprendimų nepalaikome, nors ir esu vicepirmininkė. Taigi, papirkimo lyg ir nebuvo.

Kokie buvo politiniai susitarimai, tikrai negalėčiau pasakyti - to reikėtų klausti partijų pirmininkų. O vietos iš Č.Juršėno mes neatėmėme - visi matėme balsavimą, nors aš pati neabejojau, kad jis taps Seimo pirmininko pavaduotoju. Deja, išėjo kitaip.

Esame opozicijoje, ir mūsų balsavimai daugeliu atvejų rodo, kad nepritariame valdantiesiems. Turime savo požiūrį ir į krizę, ir į mokesčių sistemą - liekame ištikimi savo programai.

- Jūsų partija iki šiol vadinama populistine. Ar nejaučiate nuoskaudos, kad prieš kelis mėnesius įsteigta TPP, kurios ideologinės nuostatos taip ir lieka paslaptimi, pateko į valdančiąją koaliciją?

- Atsakomybę dėl to turėtų prisiimti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Aš A.Valinsko organizacijos iki šiol nevertinu kaip partijos. Sakiau ir sakysiu: jie - neprognozuojami. Mes nežinome, kokias vertybes jie skelbia, nežinome, kaip vertina mokesčių pakeitimus, kaip siūlo spręsti ekonomines, socialines, sveikatos apsaugos problemas. Dešimt punktų, panašių į Dievo įsakymus, yra šou elementas.

Jie kur kas baisesni už vadinamuosius populistus, kurių nuostatos išdėstytos labai aiškiai ir populiariai.

Nuoskaudos nejaučiame. Norėjo A.Kubilius - pasirinko TPP. Tačiau dabartinė koalicija yra labai trapi, jos nuostatos sunkiai suderinamos. TPP yra neprognozuojama, liberalai, prieš rinkimus žadėję liberalizuoti mokesčius ir rinką, dabar elgiasi priešingai. Pagaliau TS-LKD, prieš pusmetį kalbėję vienaip, praėjusioje Seimo kadencijoje rėmę socialdemokratus, dabar turėtų prisiimti visą atsakomybę, nes negalėjo nematyti, kas daroma. Jie lygiai tokie patys populistai, nes eidami į rinkimus, planuodami laimėti, nesugebėjo įvertinti situacijos valstybėje ir numatyti, kaip išbristi iš duobės. Nors žadėjo.

Vienoje krūvoje

- Kėdainiuose dirbti pradėjote dar sovietmečiu, pirmiausia - Vykdomajame komitete. Turbūt tada susipažinote ir su Viktoru Muntianu, ir su Viktoru Uspaskichu?

- Pirmiausia - su V.Muntianu. Aš Vykdomajame komitete įsidarbinau 1984 metais, jis 1986-aisiais tapo jo vadovu. V.Uspaskichą taip pat pažinojau - gyvenome tame pačiame daugiabutyje. Bendravome kaip kaimynai, verslininkai, tačiau jokių politinių reikalų su juo tada neturėjau. Tiesiogiai bendrauti pradėjau po to, kai 2004-aisiais įstojau į DP, V.Muntianui iš Kėdainių rajono mero posto išėjus į Seimą.

Su V.Muntianu bendrauti pradėjau žymiai anksčiau ir daugiau.

- Jūsų ir V.Muntiano biografijos glaudžiai susipynusios: kartu dirbote Vykdomajame komitete, paskui tuo pačiu metu perėjote į Ūkio banko Kėdainių skyrių, kur jis tapo valdytoju, o jūs - vyr. finansininko pavaduotoja tarptautiniams atsiskaitymams. Kalbama, kad būtent tuo laikotarpiu per Ūkio banką V.Muntiano ir jūsų padedamas V.Uspaskichas įteisino savo kapitalą Lietuvoje.

- Su V.Muntianu tikrai buvome komanda - ir Vykdomajame komitete dirbome, ir į banką kartu išėjome. Banke iš pradžių dirbau su klientais, po metų tapau buhalterio pavaduotoja, tvarkiau sąskaitas įmonių, kurios darė tarptautinius pavedimus. Tarp jų, aišku, buvo ir "Vikonda". Pats V.Uspaskichas banke pasirodydavo retai. Daugiau apie tuos reikalus tikrai negalėčiau atsakyti. Žinau, kad dėl to buvo keltos bylos, mane kvietė tik kaip liudytoją, klausė, ar vienas žmogus ateidavo pas valdytoją (V.Muntianą - red.), ar ne. Visus reikalus tvarkė valdytojas, jo pavaduotojas ir vyriausiasis buhalteris. Man šie dalykai niekada neužkliuvo.

- Ne paslaptis, kad 2000-aisiais V.Uspaskichas pradėjo burti sau politinį užnugarį, tuo metu paremdamas Naująją sąjungą (NS, socialliberalus) - pinigais ir žmonėmis. Tuo metu tarp socialliberalų kandidatų į Kėdainių rajono tarybą atsidūrėte ir jūs su V.Muntianu.

- Dalyvauti rinkimuose NS sąraše man pasiūlė V.Muntianas, nors nei jis, nei aš NS nariai nebuvome. Į rajono tarybą, nebūdamas partijos sąraše, negalėjai patekti. Aš visą laiką maniau, kad esu V.Muntiano komandos narė, nors daugiau mus siejo dalykiniai nei politiniai santykiai.

Šalia lyderio

- Minėjote, kad su V.Uspaskichu buvote kaimynai. Jūsų vyras dirba jo valdomose įmonėse. Santykiai su partijos lyderiu yra pakankamai glaudūs?

- Tais laikais bendravome gal net ne su V.Uspaskicho šeima, o su jo pirmąja žmona. Gyvenome toje pačioje laiptinėje, jie - virš mūsų, užsukdavo į svečius, nors Viktoras gal rečiau užeidavo.

Taip, mano vyras ir V.Uspaskichas bendravo. Kai buvo privatizuotas "Kėdainių autoservisas", vyrui pasiūlyta grįžti dirbti direktoriumi, nes prieš tai jis daug metų ten dirbo.

- Su "Vikonda" jus sieja ir daugiau ryšių - tik neseniai pardavėte "Vikondos kapitalo" akcijas?

- Tai atsispindi mano deklaracijoje.

- V.Uspaskichui padarėte paslaugą: savo padėjėja įdarbinote anksčiau jam talkinusią Aldoną Paškevičiūtę, ištekėjusią už Mansuro Sadekovo, kuriam išimties tvarka suteikta pilietybė sukurstė įtarimus dėl neskaidrios finansinės paramos prezidentui Valdui Adamkui?

- Tai, kad ji - M.Sadekovo žmona, sužinojau tik priimdama ją į darbą. Dabar ji jau išsiskyrusi, o aš to žmogaus nepažinojau. Nežinau, ar padariau paslaugą V.Uspaskichui. Su padėjėja mes gerai sutariame, esu patenkinta jos darbu. O priėmiau ją todėl, kad dirbdama su V.Uspaskichu ji gerai išmanė rajone žmonių keliamas problemas. Nematau čia nieko bendro su V.Uspaskichu.

Ir milijonieriai skolinasi

- Šiems Seimo rinkimams jūs su vyru išleidote 80 tūkst. litų nuosavų pinigų. Kodėl neprašėte iš partijos?

- Savo rinkimų kampaniją rėmiau pati, nes partijai dėl pinigų buvo labai sudėtinga. Žinoma, galima buvo daryti kitaip - pervesti tuos pinigus partijai, o ji būtų parėmusi, bet pasielgiau taip, kaip leidžia įstatymai.

Kitu atveju būtų tekę ieškoti rėmėjų, bet tada tampi nuo jų kažkiek priklausoma. Rėmėjas, fizinis ar juridinis asmuo, gali ateiti, sakyti - aš tave rėmiau, gal tu gali man padėti? Aš juk išmanau lobizmą, kai ateina įmonių atstovai, nebūtinai parėmę, klausia, gal būtų galima priimti vieno ar kito įstatymo pataisas. Man tikrai lengviau bendrauti, kai žinau, kad nuo nieko nepriklausau.

Žinoma, rinkimams skyrėme didelius pinigus, bet kiekvienas dėl to apsisprendžia pats. Patekau į Seimą, gaunu atlyginimą, iš savo darbo pragyvenu ir aš, ir mano šeima. Dėl savo sprendimo viduje geriau jaučiuosi.

- Jūsų šeimos deklaracijoje nurodoma, kad turite turto už 5 mln. litų. Rinkimams paaukojote 80 tūkst. litų, bet 2007-ųjų pabaigoje paėmėte 88 tūkst. litų paskolą. Pritrūko lėšų?

- Paskolą ėmėme, kai Kėdainiuose pirkome butą. Deklaruoti milijonai - tai akcijų vertė. Kadaise jau sakiau, kad akcijas pardavęs, tiek pinigų gali ir negauti, nes jos tiek nevertos.

Iš tiesų svarstėme, ar nereikėtų grąžinti paskolos, pardavus akcijas. Tačiau paskaičiavusi, atsižvelgdama į pinigų nuvertėjimą, nusprendžiau, kad man geriau kas mėnesį atiduoti bankui po tūkstantį litų nei visą sumą iš karto. Nematau nieko blogo: kiekvienas skaičiuoja, kas labiau apsimoka.

Draugystė ir skyrybos

- Iki tapdama DP nare nepriklausėte jokiai partijai. Kodėl apsisprendėte įsipareigoti?

- Galiu atvirai pasakyti: man pasiūlė V.Muntianas. Tuo metu jis jau priklausė DP. Labai gerai atsimenu jo žodžius: "Žinau tavo požiūrį į visas partijas", nes visada sakydavau, kad galiu dirbti komandoje su įvairiais žmonėmis, bet partijai nepriklausysiu. Tačiau tuo metu buvau siūloma į rajono mero postą, komanda samprotavo, jog būtų neblogai, kad DP turėtų savo atstovą savivaldybėje, tad sutikau. Pamaniau, kad tai ta pati komanda, žmonės, kuriais pasitikiu, su kuriais dirbau savivaldybėje, kad negaliu nuo jų visą laiką būti atskirai.

Tikrai daugelis bandė pasakyti, kad viską sumanė V.Uspaskichas. Taip nebuvo. Kėdainiuose visus politinius reikalus sprendė ir kam stoti ar nestoti į partiją numatė V.Muntianas. Buvau jo komandos žmogus ir pasitikėdama juo įstojau į DP. Išėjo taip, kad jis pasitraukė, o aš likau. Bet tada pasakiau: jei išstosiu iš partijos, pasitrauksiu ir iš Seimo. Manau, kad ir V.Muntianas taip turėjo padaryti. Bet tai turbūt kiekvieno moralės klausimas.

- Ilgą laiką dirbote ranka rankon. Ar dabar galite pasakyti, kad kilus konfliktui, po kurio V.Muntianas pasitraukė, jis buvo neteisioji pusė?

- Nežinau. Tai buvo konfliktas tarp V.Muntiano ir V.Uspaskicho. V.Muntianui už daug esu ką dėkinga. Visada prisiminsiu jo pamokymą, kad niekada nereikia niekam nusileisti, reikia už save kovoti, ir kad jei ministerijoje sėdi koks klerkas, nereiškia, kad jis viršininkas - turi pati samprotauti.

Kodėl neišėjau kartu su juo? Pirmiausia V.Muntianas man nepasiūlė. Galbūt tikėjosi, kad savaime priimsiu tokį sprendimą. Kitas dalykas - partijoje yra ne tik V.Muntianas. Yra kiti žmonės, pagaliau, skyrius, kuris agitavo už mane.

Pasilikau ne dėl V.Uspaskicho. Jis manęs nešnekino pasilikti, kaip V.Muntianas nešnekino išeiti. Pati priėmiau tokį sprendimą, nes esu toje komandoje ir neketinu lakstyti. Manau, kad klaidos tikrai nepadariau, likau ištikima, ir šiandien drąsiai galiu visiems žiūrėti į akis, ko turbūt negali daryti išėjusieji.

- Per pastaruosius rinkimus įtampa tarp jūsų ir V.Muntiano buvo akivaizdi. Ar negaila, kad nutrūko santykiai, trukę 17 metų?

- Kaip prieš žmogų, nieko prieš jį neturiu. Politinėje erdvėje, kai jis buvo Seimo pirmininkas, o aš - frakcijos seniūnė, turėjau atstovauti mūsų pozicijai.

O šiaip, aišku, gaila, kad tiek metų kartu dirbus, šiandien tos komandos nebėra. Bet ir toliau laikausi nuomonės, kad po to, kas atsitiko su V.Muntianu, jis turi įvertinti savo žingsnius ir klaidas, kurias padarė.

Manau, V.Uspaskichas galėtų pasakyti, kad V.Muntiano žingsniai jam buvo dar skaudesni. Žinoma, yra daug povandeninių srovių. Visą laiką, ieškodama pateisinimo, svarstau, kad gal tai buvo ne paties V.Muntiano sprendimas, kad jis buvo priverstas taip pasielgti. Bet kiekvienas pats pasirenka savo kelią.

Šeimos kelias

- Minėjote, kad V.Muntianas jus išmokė būti tvirtą. Ar to reikėjo tikrai žemaitei, kilusiai iš Telšių rajono?

- Mano ambicijos sukyla, jei su manimi negražiai elgiamasi. Neslėpsiu - anksčiau turėjau kompleksų, nepasitikėjau savimi. V.Muntianas tikrai išmokė ginti savo nuomonę. Bet turbūt ir dabar nesu ta kieta žemaitė.

- Šeimoje augote keturi vaikai. Pagrandukai - jūs ir jauniausias brolis Eugenijus Gentvilas - pasukote į politiką. Kas tai lėmė?

- Mūsų visa šeima yra labai politikuojanti. Į Komunistų partiją iš mūsų niekas negalėjo, nors ir nenorėjome, stoti, nes tėvukas - tremtinys. Tai atsiliepė vyresniųjų sesės ir brolio karjerai, bet jie niekada dėl to nesiskundė. Kiekvienas radome savo vietą. Mes su broliu pasukome į profesionaliąją politiką, vyresnieji pasirinko humanitarinę kryptį.

- Ar su liberalams visada atstovavusiu broliu E.Gentvilu kalbatės apie politiką?

- Žinoma, kalbamės, diskutuojame, bet nesipykstame. Kalbamės apie partijas, žmones, apie priimamus sprendimus. Dabar tikrai norėčiau susitikti su broliu ir padiskutuoti apie šios valdančiosios koalicijos priimtus sprendimus, nes žinau, kad ir jo požiūris kai kuriais klausimais yra kitoks, ir tarp pačių liberalų yra manančiųjų kitaip.

- Ar brolis, vadovavęs Liberalų sąjungai, nekvietė jūsų prisijungti?

- Ne, tokios kalbos nebuvo. Jis žinojo, kad dirbu su V.Muntianu, esu jo komandoje. Kai įstojau į DP, gal jam viduje ir sukirbėjo - su niekuo nesitarusi tai padariau. Mano vyras žinojo, bet broliai, sesuo - tikrai ne. Manau, buvau jau pakankamai subrendusi, kad galėčiau pati priimti sprendimus.

Vaikus traukia namo

- Aukštas pareigas užėmėte, turėdama dar nedidelius vaikus. Ar jie dėl to nepriekaištauja?

- Buvo sudėtinga. Dar kai dirbau savivaldybės administracijoje, tekdavo užtrukti ir po darbo, žinau, kad mano vaikai būdavo paskutiniai, likę darželyje. Bet jie užaugo, o visi kartu ir dabar labai artimai bendraujame. Manau, jei suaugę vaikai nori savaitgaliais grįžti namo, viskas yra gerai.

- Esate užsiėmusi moteris, bet randate laiko skaityti, suktis virtuvėje?

- Savaitgaliais grįžusi namo jaučiu malonumą gaminti. O knygos yra pati geriausia atsipalaidavimo forma, tik žiūrint, kiek nori atsipalaiduoti, tokią knygą skaitai. Jei noriu tikrai pailsėti, pasiimu ploną meilės romaniuką, kurį gali įveikti per naktį.


Virginija Baltraitienė

Gimė 1958 m. kovo 4 d. Želvaičių kaime, Telšių rajone.

1981 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją.

1984-1986 m. - Kėdainių rajono agropramoninio komplekso Statybos skyriaus ekonomistė.

1986-1990 m. - Kėdainių rajono vykdomojo komiteto plano komisijos ekonomistė.

1990-1994 m. - Kėdainių rajono valdybos Ekonomikos skyriaus vedėja - valdytojo pavaduotoja ekonomikai.

1994-1997 m. - AB "Ūkio bankas" Kėdainių filialo buhalterė tarptautiniams atsiskaitymams, vyr. finansininko pavaduotoja.

1997-1999 m. - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėja.

2000-2003 m. ir 2003-2007 m. - Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė.

1999-2004 m. - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorė.

2005 m. - Kėdainių rajono savivaldybės merė.

Nuo 2005 m. - Seimo narė.

Nuo 2008 m. lapkričio - Seimo vicepirmininkė.

Viktoras Muntianas, buvęs DP vicepirmininkas, Pilietinės demokratijos partijos narys:

V.Baltraitienė buvo mano konkurentė šiuose Seimo rinkimuose, todėl nelabai norėčiau apie ją kalbėti. Apie buvusius konkurentus kalbama tik gerai arba nieko. Kažin, ar šiuo klausimu galėčiau būti objektyvus.

Žinoma, man yra išlikę tam tikros nuosėdos dėl to, kas įvyko skylant DP. Jei sakyčiau kitaip, būčiau neteisus. O visą kitą gyvenimas įvertins ir parodys, kas buvo teisus, o kas - nelabai.

V.Baltraitienės žvėrienos kepsnys

Kai turi vyrą medžiotoją, nori nenori privalai mokėti gaminti žvėrieną. Mano firminis patiekalas - stirnos arba šerno kumpis. Marinuoju mėsą sausai, įtrinu druska, pipirais, pačiomis įvairiausiomis žolelėmis. Šernieną gaminu aštresnę - dedu ir česnako, kitų prieskonių. Mėsą marinuoju gerą savaitę. Po to kepu maždaug 4 valandas orkaitėje ant grotelių: kelias valandas ant silpnos ugnies, kad mėsa iš karto neapskrustų, išsaugotų sultis. Kepant nuolat palaistau išsiskyrusiomis sultimis.

Stirnieną gaminu švelnesnę, nes ją patinka valgyti su spanguolėmis, bruknėmis ar vaisiais. Šalia patiekiu padažą iš viskio ir grietinėlės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"