TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

V.Čereškienę gyvenimas džiugina

2014 01 04 6:00
"Tikiu amžina meile, nes šiandien tokia gyvenu, aš ja šildausi ir mėgaujuosi", - neslepia V.Čereškienė. BTV archyvo nuotrauka

„Žinių radijo“ laidą „Pasaulis pagal moteris“ vedanti Vilma Čereškienė, prieš porą savaičių pasibaigusio TV3 projekto „Grožio architektai“ veidas, teigia pasiilgusi neviešo gyvenimo. Kai ji 2007 metų birželį LNK „Žinias“ iškeitė į BTV „Tarp miesto ir kaimo“, kai kurie sukiojo pirštą prie smilkinio. Tačiau moteris patenkinta šiuo ir kitais pokyčiais.

- Keletą mėnesių vedėte neseniai pasibaigusį TV3 pokyčių projektą „Grožio architektai“. Laidos herojai buvo žmonės, kurių išvaizda subjaurota. Kas tai: misija ar reitingų vaikymasis?

- (Mąsto.) Geras klausimas. „Grožio architektai“ turėjo televiziją, medikus ir žmones, kuriems buvo reikalinga pagalba. Projekto herojai ją gavo. Jūs klausiate, nes laidos dalyviai prieš TV kameras apnuogindavo savo sielą ir verkdavo šnekėdami apie savo bėdas. Nuoširdžiai manau, kad pagalba, kurią jie gavo, viską atperka. Prieš prasidedant „Grožio architektams“ žmonių klausiau, ar verta savo sielą ir kūną apnuoginti prieš visą šalį. Jie sakydavo, kad geriau kartą pakentėti nei visą gyvenimą klausytis pašaipų. Tuo viskas ir pasakyta. Atrinkti herojai žinojo, kur eina, ir kokia pagalba jiems bus suteikta.

Prieš prasidedant laidai ir jai pasibaigus plūdo laiškai prodiuseriams ir medikams. Projektas galėtų turėti tęsinį – gyvuoti ne vieną sezoną. Mes ne visada suprantame, kokie vidiniai demonai kankina nelaimėlius.

- Eteryje nebuvote beveik trejus metus. Į kokius projektus jus kvietė prodiuseriai?

- Mane kvietė į keletą laidų, bet jų neįvardysiu. Vienas projektų taip ir nebuvo realizuotas, kituose aš neįsivaizdavau savęs. Visiems atrodo: „Ji buvo žvaigždė, kuri užgeso, o dabar veržiasi į eterį.“ Netiesa. Nesu vargšė, sėdinti ir laukianti televizijos pasiūlymo. Eteris nėra mano tikslas.

- Vienuolika metų dirbote tiesioginėse laidose: LRT televizijos „Labas rytas, Lietuva“, „Vakaro žiniose“, TV3 ir LNK žinių laidose. Pasiilgote tiesioginio eterio adrenalino?

- Tikrai nepasiilgau – nesu adrenalino fanatikė. Priešingai, buvau pasiilgusi ramaus ir neviešo gyvenimo. Juo mėgaujuosi ir labai tuo džiaugiuosi. Turiu laiko dešimtmečiui savo sūnui Povilui – išsilieju per jo krepšinio varžybas. Esu aistringa sirgalė, kuri keliauja į visas rungtynes.

- Žiūrite žinių laidas?

- Pastaruoju metu mažiau nei anksčiau. Man užtenka ir internetinių portalų. Dažniausiai renkuosi LNK „Žinias“, „TV3 žinias“ arba LRT televizijos „Panoramą“. Prie „Info TV“ dar nepripratau.

- 2007 metų birželį žengėte nestandartinį žingsnį – išėjote iš prestižinės LNK žinių tarnybos ir ėmėte vesti BTV „Tarp miesto ir kaimo“, kurios herojai – provincijos žmonės. Jūsų kolegos nesakė, kad išsikraustėte iš proto?

- Sakė – suko pirštą prie smilkinio. Kai kurie įtarė, kad mane išmetė. Išėjau savo noru. Kalbiesi su savimi, klausi, ką nori daryti toliau, ir darai. Aš ilgai dirbau LNK, turėjau puikių profesinių patirčių. Bet ateina laikas, kai norisi permainų. Aš nenutolau nuo savo profesijos.

- Vyrauja televizijos suformuotas stereotipas, kad kaime visi geria ir mušasi. Kokia iš tikrųjų yra provincija?

- „Tarp miesto ir kaimo“ dirbau ketverius su puse metų. Kaime puoselėjama lietuvybė. Gražūs verslai, gražios šeimos. Provincijoje yra daugybė išeivių iš miesto. Kaime jie atrado sielos ramybę ir finansinį stabilumą.

Ši BTV laida, be abejonės, prisidėjo prie teigiamo provincijos įvaizdžio kūrimo. Visuose kanaluose sukasi miesto žvaigždelės, tačiau žmonėms buvo tikrai įdomu susipažinti su „Tarp miesto ir kaimo“ herojais. Kurdama projektą susipažinau su puikiais, darbščiais ir talentingais žmonėmis.

- Nuo praėjusių metų balandžio antradieniais „Žinių radijo“ eteryje vedate laidą „Pasaulis pagal moteris“. Kaip pasaulį mato moterys?

- Įvairiai. Į laidą kviečiuosi stiprias asmenybes. Ateina ir daug pasiekusių feminisčių, kurios deda lygybės ženklą tarp vyrų ir moterų. Man patinka formuoti tokią nuomonę. Tai, kad „Žinių radijas“ nusprendė pritraukti moterišką auditoriją, yra labai gražu.

Temas pasirenku pati ir man tai labai patinka. Nuoširdžiai ruošiuosi eteriui. Pasaulis pagal moteris platus.

Vienuolika metų tiesioginiame eteryje dirbusi V.Čereškienė nepasiilgo eterio adrenalino. / TV3 archyvo nuotrauka

- Smurtas šeimoje. Ką daryti moteriai, kurią muša jos vyras?

- Išeiti tą pačią dieną ir nutraukti visus saitus. Dailiosios lyties atstovės nepaliktos likimo valiai – yra pagalbos ir krizių centrų, yra moterų informacijos centras. Su smurtautoju negalima likti nė minutės. Kartą smurtą patyrusi moteris gaus ir antrą, ir trečią kartą – smurtautojas nepasikeis.

Tyrimai rodo, kad dažniausiai smurto aukomis tampa moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir gerai uždirbančios. Ką tai sako? Yra silpnų vyrų, kurie savo silpnumą demonstruoja kumščiais.

- Jūsų vyras Kęstutis Čereška – stambios farmacijos kompanijos vadovas. Ko gero, galėtumėte vaikščioti po vakarėlius ir nieko neveikti. Kodėl dirbate?

- Mano vyras – ne bendrovės savininkas ir ne akcininkas. Jis toks pats samdomas žmogus kaip ir aš. Vieną dieną gali turėti darbą, kitą – ne. Mes dirbame petys į petį ir gražiai gyvename. Tai, kad Kęstutis užima dabartines pareigas, neleidžia man manyti, jog galiu nieko neveikti. Retai sutiksite mane vakarėlyje – man tai neįdomu.

- Tikite amžina meile. Kita vertus, kaip šis jausmas gali būti amžinas, jei keičiasi pasaulis ir mes patys?

- Tikiu amžina meile, nes šiandien tokia gyvenu, aš ja šildausi ir mėgaujuosi. Šį jausmą reikia saugoti, branginti ir puoselėti. Meilė vaikams vienokia, meilė gyvenimo partneriui – kitokia. Labai džiaugiuosi mūsų santykiais ir didelės savo šeimos vienybe. Jeigu atimtumėte iš manęs meilę, sugriūtų mano pasaulis – jis taptų nevisavertis.

- Kartais siuvinėjate kryželiu. Kur dedate savo siuvinius?

- Mėgstu rankdarbius. Labai smagu, kai siuvinėdamas arba megzdamas gali medituoti. Patiriu labai gerų emocijų. Mano namuose yra kryželiu siuvinėtų paveikslų. Kai kuriuos jų dovanoju draugams.

- Rašote eilėraščius. Kodėl tai darote?

- Tai – sielos išraiška. Paimi ir išlieji savo emocijas. Rašau tai, kas šauna į galvą. Apie meilę ir ne tik.

- Su vyru aštuonerius metus lankote šokius. Esate geri šokėjai?

- Mes – vidutinio lygio šokėjai. Šokiai – puikus būdas pabūti vienam su kitu, žiūrėti į akis skambant gražiai muzikai. Šokdami gauname gražių emocijų. Poros, kurios ilgai lanko šokius, labai stiprios ir gražios.

- Girdėjau, kad esate puiki kulinarė. Dažnai gaminate?

- Dievai žino, ar esu puiki. Aš – statistinė, vidutinė Lietuvos moteris. Nemėgstu miltinių patiekalų, bet esu stipri gamindama mėsos valgius – visokius plovus, troškinius ir kepsniukus. Daugiau gaminu savaitgaliais, kai namuose susirenka vaikai.

- 2009 metų gruodžio 26 dieną Vilniaus ,,Akropolio“ ledo arenoje įvyko vaikų ledo spektaklio „Juodai balta istorija“ premjera. Renginio siužetas – jūsų parašyta pasaka analogišku pavadinimu. Kaip šovė mintis ją sukurti?

- Povilas buvo mažas. Man norėjosi parašyti kūrinį, kuriame būtų daug informacijos. „Juodai balta istorija“ pasakoja apie juodą baltą veršiuką, kuris nepatenkintas, nes kaime yra spalvingesnių gyvulių. Veršelis sutinka gandrą ir berniuką, atvažiavusį atostogauti. Trijulė ima keliauti per žemynus.

Labai ilgai brandinau savo pasaką. Mano draugė ir kolegė Ingrida Lauciuvienė paprašė libretą, pagal kurį galima pastatyti ledo spektaklį.

- Vairuojate dvidešimt dvejus metus. Kokie mūsų vairuotojai?

- Labai nervingi, skubantys ir nekultūringi. Jauni ereliai, partrenkiantys vaikus ir moteris… Juk viena sekundė gali pakeisti visą gyvenimą. Kur leki, žmogau?

- Kas jums teikia džiaugsmo?

- Džiaugiuosi, kai sekasi artimiesiems, kai jie sveiki, kai jiems gerai klojasi. Džiaugsmo teikia mažojo Povilo mokslo ir krepšinio pasiekimai. Šypsausi, kai už lango matau būrį zylių, kurios taršo mūsų supiltus trupinius ir saulėgrąžas. Džiaugiuosi, nes tvenkinyje šalia mūsų namo plaukioja gulbės, kurias maitiname. Man apskritai džiaugsmo teikia gyvenimas. Jis labai gražus. Tipinis lietuvis pasakytų, kad Lietuvoje blogai, kad pinigų nėra, o darbdavys – kiaulė. Man atrodo, kad taip nėra. Pozityvas persveria negatyvą. Mes tapatiname laimę su materialiais dalykais. Nereikia žvelgti per kaimyno tvorą – rūpinkis ne tuo, ką jis turi, o savo šeimos gerove.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"