TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

V.Damulis: "Kvietėte taksi?"

2008 03 08 0:00
Ilgametis kontržvalgybos viršininkas dabar vairuoja taksi automobilį.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Jis mūvi džinsus, vilki sportinį bluzoną. Per lietų lipdamas iš taksi automobilio, ant pečių užsimeta odinę striukę. Paprastas vyrukas. Toks jis yra tiems, kurie nebuvo atidūs, žiūrėdami televizorių ar skaitydami spaudą, ir neįsidėmėjo šio veido. Kiti atpažįsta kontržvalgybininką Vytautą Damulį.

Sutartą valandą suskamba telefonas. V.Damulis linksmu balsu klausia, ar kviečiau taksi. Susitinkame. Kalbamės. Apvažiuojame kvartalą. Vairuotojas parodo navigacinę sistemą, kuri, gavus iškvietimą, padeda rasti reikiamą adresą.

Vakarais ir naktimis

Prieš daugiau negu metus iš Valstybės saugumo departamento (VSD) Kontržvalgybos valdybos vadovo pareigų ne savo noru turėjęs trauktis V.Damulis taksi automobilį vairuoja nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Prieš tai porą mėnesių vienoje privačioje įmonėje dirbo su sauga susijusį darbą. "Buvo nelabai prie širdies", - teigia 47 metų vyriškis.

Vairuotojo pažymėjimą V.Damulis turi daugiau kaip 25 metus. Jis tikina, kad vairuodamas automobilį nepavargsta. Vis dėlto dabartinis darbas po 12 valandų per parą, paprastai vakarais ir naktimis, kai pailsi tik penktadienį ir šeštadienį, yra sudėtingas. "Jei nori užsidirbti pinigų, turi daug dirbti", - sako V.Damulis. Kiekvieną mėnesį jį įdarbinusiai įmonei turi atiduoti nemenką pinigų sumą. Kas lieka - yra taksi vairuotojo uždarbis. Todėl tenka sparčiai suktis. "Darbas naktį turi pranašumų: nėra automobilių spūsčių, per tą patį laiką pavyksta tris ar keturis užsakymus atlikti, galima daugiau užsidirbti, nes naktinis tarifas kiek didesnis už dieninį", - vardija pašnekovas.

Basas ir drebantis keleivis

Naktimis dirbti rizikinga - gali pasitaikyti neblaivių, agresyvių keleivių. Ar bent jau nenorinčių mokėti už taksi paslaugas. "Man dar nepasitaikė keleivių, kurie atmuštų ūpą sėsti prie automobilio vairo. Neatsiskaitė tik vieną kartą. Bet kai nuvežiau žmogų ir likau be man priklausančių pinigų, pasijutau dvasiškai geriau negu tuo atveju, jei būčiau atsisakęs jį paimti", - tvirtina V.Damulis. Tuo metu oro temperatūra buvo nukritusi iki septynių laipsnių šalčio. Antrą valandą nakties vairuojantis V.Damulis net gerai nepamatė, kas jį stabdo. Į automobilį įšoko vaikinas: basas, vilkintis marškinėlius trumpomis rankovėmis, drebantis iš šalčio. Keleivis iš sostinės Kalvarijų gatvės paprašė nuvežti iki Naujininkų. Prisipažino, kad su savimi pinigų neturi. Žadėjo atsiskaityti, kai bus pristatytas į namus. V.Damulis pasidomėjo, kas vaikinui atsitiko. Tas prisipažino esąs narkomanas. Pasakojo, kad gydėsi ir ne per seniausiai grįžo iš reabilitacijos įstaigos. Rytą iš namų išėjo apsirengęs ir turėdamas pinigų. Neatlaikęs pagundos, susileido dozę, kitą... Daugiau nieko nebeatsiminė. "Aš jį nuvežiau. Palaukiau kokias penkias minutes. Bet jis negrįžo ir neatsiskaitė, - be apgailestavimo balse kalba pašnekovas. - Nepykstu. Jei to vaikino nebūčiau vežęs, mažų mažiausiai jis būtų nušalęs galūnes."

Pasipasakoja kaip kunigui

Neseniai "iškeptas" taksi vairuotojas apskritai mėgsta pasikalbėti su keleiviais. Įvairių dalykų prisiklauso.

"Keleiviai išsikalba. Papasakoja ir nelinksmų istorijų. Taksi automobilyje jie jaučiasi labai laisvai, - tikina V.Damulis. Kaip kirpėjo kėdėje, kurioje mėgstama išsikalbėti? "Arba kaip pas kunigą", - juokiasi pašnekovas.

V.Damuliui ne kartą teko vežti ir pažįstamus žmones - politikus, žiniasklaidos atstovus. Kartą keleivis buvo gerai žinomas žurnalistas. Jiedu buvo susidūrę teisme priešingose "barikadų" pusėse, kai V.Damulis dar dirbo VSD.

"Atrodė, kad jis man turėtų jausti priešiškumą. Kai jam reikėjo pasinaudoti taksi, atvažiavau aš. Į automobilį įsėdęs žurnalistas be galo nustebo", - prisimena pašnekovas. Kol juodu važiavo, suprato, kad jokio priešiškumo nelikę. Galiausiai vos neapsikabino. V.Damulis teigia, kad po tos kelionės pajuto palengvėjimą.

"Žmonės, kurie domisi Lietuvos gyvenimu, dažnai mane atpažįsta. Ir nė vienas nepasakė, kad aš esu šioks ar toks. Visada bendraujame labai draugiškai. Žmonėms malonu iš automobilio išlipti geros nuotaikos. Ir man malonu, - tvirtina pašnekovas ir apibendrina: - Kiekvienas darbas yra garbingas, tu tik normaliai jį atlik. Aš žmonėms teikiu paslaugą - juos vežu."

"Apmaudu turėtų būti ne man"

Klausydama V.Damulio pasakojimo apie taksi vairuotojo darbą, stebiuosi: gal galima būtų geriau panaudoti buvusius aukšto pareigūno įgūdžius ir patirtį? Ar jam ne apmaudu? "Apmaudu turėtų būti ne man, o vadovams, kuriems rūpi, kad Lietuvoje būtų tvirtos, savo funkcijas gerai atliekančios specialiosios tarnybos, - įsitikinęs pašnekovas. - Taip, aš dirbau, sukaupiau patirties. Bet jei valstybei tos patirties nereikia, ji liks man, o aš dirbsiu taksi vairuotojo darbą."

V.Damulis VSD dirbo nuo 1994 metų. "Kai atėjau, pradėjome kurti kontržvalgybą", - sako. Galiausiai jis tapo VSD Kontržvalgybos valdybos viršininku.

V.Damulis ir jo kolegos nuo pareigų buvo nušalinti prasidėjus parlamentiniam VSD veiklos tyrimui 2006 metų spalio pabaigoje. Toks vadovybės sprendimas buvo motyvuojamas pradėtu tyrimu dėl slaptos operatyvinės informacijos sąmoningo neteisėto perdavimo. Vėliau V.Damulis neteko leidimo dirbti su slapta informacija ir buvo atleistas iš pareigų.

Mandagus "ne"

Praėjusią vasarą V.Damulis gyveno savo sodyboje Utenos rajone. Atvažiuodavo poilsiautojų. Bet sezonas baigėsi. Tada V.Damulis laiką leido namie mieste. "Pradėjau jausti pajamų stygių. Ir veikti neturėjau ką - namie vaikščiodavau iš kampo į kampą. Ėmiau ieškoti darbo", - nelengvą metą prisimena jis. Visų pirma skambino pažįstamiems žmonėms. Bet jie nepagelbėjo, V.Damulis vis išgirsdavo mandagų "ne". "Nežinau, dėl kokių priežasčių, gal tikrai neturėjo galimybės", - pažįstamus linkęs pateisinti pašnekovas.

Nuoširdus "taip"

Tada V.Damulis suprato: jei pats savimi nepasirūpinsi, niekas nepasirūpins. Internete pradėjo ieškoti skelbimų su darbo pasiūlymais. Vienas pirmųjų, kurį perskaitė - bendrovės "Romerta". Kai atvažiavo kalbėtis, pamatė, kad įmonės vadovas - buvęs vidaus reikalų sistemos darbuotojas. Jis žinojo V.Damulio istoriją. Netrukus vyrai sulygo dėl darbo. Savaitę pabandęs, koks yra taksi vairuotojo darbas, V.Damulis nusprendė jo imtis. Bendrovės vadovas nupirko automobilį, kurį dabar buvęs VSD pareigūnas ir vairuoja.

Artimieji palaikė

V.Damulis su žmona Renata augina du vaikus - 13 metų dukrą Eglę ir vienuolikmetį Lauryną. Renata yra per Sausio įvykius žuvusios Loretos Asanavičiūtės sesuo. Sunkiausiu metu šeima V.Damulį labai palaikė.

"Jeigu ne artimieji, man tikrai būtų buvę daug sunkiau, - tvirtina vyriškis. - Šeima nukentėjo ne tik materialiai, bet ir psichologiškai. A.Pocius (tuometis VSD generalinis direktorius - red.), viešai iš Seimo tribūnos sakydamas, kad tie žmonės yra išdavikai, įžeidė ne tik mane ir mano kolegas, bet ir mano šeimos narius. Kaip turėjo jaustis mano vaikai? Jie ne tokie jau maži."

V.Damulis prisimena, kad vaikai net padėjo per internetą ieškoti darbo skelbimų. Sužinoję, kad tėvas nusprendė dirbti taksi vairuotoju, jie sakė: "Gerai." Kai šeimai buvo materialiai sunku, o vaikams ko nors reikėjo, jie net neprašė.

Vaikams linki emigruoti

Dabar taksi vairuotoju dirbančiam V.Damuliui tik gaila, kad mažokai laiko lieka vaikams. Vakarais ir naktimis dirbanti šeimos galva dieną išsimiega ir vėl - į darbą. Laisvomis dienomis važiuoja į sodybą: reikia pamaitinti šunį Lordą.

V.Damulis turi dviratį, bet dabar nėra kada jo minti. "Anksčiau su sūnumi, kartais ir dukra, sėsdavome ant dviračių ir važiuodavome. Šiltu metu mindavome prie ežerėlio išsimaudyti", - kol kas šį malonumą jis gali tik prisiminti.

Ar buvęs VSD pareigūnas pastaruoju metu galvoja apie ateitį, ar gyvena šia diena?

"Apie savąją negalvoju, tik apie vaikų, - sako jis. - Anksčiau norėjau, kad jie būtų Lietuvos patriotai. Dabar svajoju, kad išsimokslintų, išvažiuotų iš Lietuvos ir bent kuriam laikui ją pamirštų." V.Damulis sako esąs sėslus žmogus, todėl neturi minčių emigruoti su visa šeima.

Klanai stipresni už valstybę

"Aš pasiaukojau. Buvau naivus, neabejojau, kad Lietuva - valstybė, sugebanti pakovoti už savo piliečius. Bet, pasirodo, klanai yra stipresni už valstybę. Net Seimas - aukščiausia institucija nieko negali padaryti, nes yra klanai, kuriems tai nenaudinga", - mano V.Damulis ir retoriškai klausia: - Kur tada kreiptis dėl to, kas vyksta Lietuvoje, jeigu ne į Seimą?"

Jam sunku neprisiminti, kad buvo juodinamas, šmeižiamas, prarado darbą. Vis dėlto kitaip pasielgti negalėjo. Ar turėjo pasirinkimą, ar galėjo sudaryti sandėrį su savo sąžine? "Negalėjau, todėl taip ir pasielgiau, - patikina buvęs VSD pareigūnas. - Jokio nusižengimo nepadariau, įstatymų nepažeidžiau. Liudijau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris turėjo visus leidimus susipažinti su ta informacija. Bet buvo padaryta taip, kad palikčiau tą darbą - nuspręsta sumaišyti mane su žemėmis. O galėjau ir dabar dirbti VSD. Bet tada būčiau toks pats negeras žmogus: vienas daro negerai, o kitas žino, bet tyli."

Valstybės veidas

Dirbdamas taksi vairuotojo darbą, V.Damulis ne kartą vežė keleivius, su kuriais kalbėjosi apie emigraciją. "Daugelis išvažiavę ne tik dėl materialinių paskatų, o todėl, kad užsienyje jie jaučiasi piliečiais, o Lietuvoje - ne. Mat kokioje Airijoje ar Anglijoje jais rūpinamasi. Jie turi daugiau socialinių garantijų negu Lietuvoje. Ir ten jie jaučiasi kaip tėvynėje, - pasakoja V.Damulis. - Todėl reikėtų nusileisti žemiau ir pažiūrėti, ko Lietuvoje žmonėms trūksta. O jiems norisi, kad valstybė atsisuktų veidu, o ne būtų nugara."

Klausiamas, ką daryti, kad valstybė būtų tokia, gal pačiam V.Damuliui reikėtų eiti į politiką, jis sako: "Tokios galimybės neatmetu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"