TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

V.Podolskaitės trys banginiai

2010 11 27 0:00
V.Podolskaitė šypsosi, kad anksti keliasi dviem atvejais: dėl vaikų ir dėl Lietuvos.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Didelė šeima: vyras, trys vaikai, du anūkai. Sambūris žmonių, siekiančių, kad vaikai ir paaugliai galėtų pamatyti teatro spektaklius. Vieta, kur galima pasirūpinti bėdų turinčiais žmonėmis. Ant šių trijų banginių laikosi aktorės Violetos Podolskaitės pasaulis.

Būna žmonių, kuriems patinka gyventi ramiai, vakarus leisti namie, savaitgalius - savoje įprastoje aplinkoje. Kai pasakau V.Podolskaitei, kad numanau, jog jos gyvenimo būdas ne toks, aktorė nusišypso. Klausiama, pati renkasi neramų gyvenimą ar toks yra jos charakteris, kad nenustygsta vienoje vietoje, pašnekovė kiek pasvarsto. "Kitaip negaliu, - pasako. - Mano gyvenimo pasirinkimai galbūt užkoduoti. "

Tačiau V.Podolskaitė netikėtai prisipažįsta, kad gali ir ramiai prie televizoriaus padrybsoti. Ji teigia esanti harmoninga asmenybė. Ir tuoj pat paaiškina pajuokavusi. "Esu įpratusi nuolat bėgti, nemoku sustoti, - neslepia pašnekovė. - Leki, kol nugriūni. Tada supranti, kad reikia šiek tiek atsikvėpti." Taigi mūsų pokalbio siūlas suksis apie norą skubėti ir pastangas kuo daugiau nuveikti.

Poilsio oazė

"Kai atsiranda laisvo laiko, būnu laiminga nieko neveikdama. Tada nenoriu niekur eiti, gera pamiegoti ar tiesiog savyje patūnoti. Stengiuosi sukaupti jėgų, kad po savaitgalio vėl galėčiau daug dirbti, - pasakoja V.Podolskaitė. - Ar yra tokia vieta, kur galėčiau pabūti viena ir atsipūsti? Kartais pavydžiu sutuoktiniui, kuris pastaruoju metu nors ir retokai, bet ištrūksta pažvejoti. Jis sako: "Būnu toks laimingas, kai nusiiriu kur nors tarp meldų ir niekas man nesuka galvos." Tada klausiu: "O ką man daryti, kadangi neturiu tokio dalyko?" Tačiau esu palepinama namie. Ten savaitgaliais arba tomis dienomis, kai nereikia niekur skubėti, galiu ilsėtis, kiek noriu. Mane pavaduoja vyras ir mama, kiek pajėgia."

Taigi V.Podolskaitės namus galima vadinti ta oaze, kur ji gali ilsėtis, atgauti begalės darbų išsunktas jėgas. Anksčiau, kai daugumą vakarų ir savaitgalių praleisdavo vaidindama spektakliuose, kai tekdavo su teatru daug gastroliuoti, aktorė juokdavosi, kad namie jos miegas saugomas kaip valstybės paminklas. Mat kai mama ilsėdavosi sapnų pasaulyje, vaikai būdavo tildomi, kad netriukšmautų. "Tikrai nesu vyturys. Ir dėl profesijos tenka naktinėti. Todėl ypač rytinis miegas man labai svarbus, - paaiškina aktorė. - O kai išsimiegojusi atsikeliu, tada visa šeima gali su manimi gražiai susišnekėti." V.Podolskaitė šypsosi, kad anksti keliasi dviem atvejais: dėl vaikų, ypač kai šie buvo maži, ir dėl Lietuvos. Apie pastarąjį rūpestį, kodėl jai nesimiega, papasakosime kiek vėliau.

Papuolė į akiratį

Santuokinis V.Podolskaitės gyvenimas prasidėjo prieš 35 metus. Teatrinis - prieš tiek pat metų. Teiraujuosi pašnekovės, kuo anksčiau tapo - profesionalia aktore ar "profesionalia" žmona. "Pirma - aktore. Tik tada teatre mane pastebėjo būsimasis vyras", - šypsosi pašnekovė. V.Podolskaitės vyras Zigmas Pranas Gružinskas - televizijos operatorius. Ar šią porą suvedė artistiška mūza? "Ne, mudu susitikome ne darbo reikalais, - purto galvą V.Podolskaitė. - Kai mūsų aktorių dešimtukas atėjo į Jaunimo teatrą, būsimas vyras ten dirbo lyg ir fotografu. Ir aš papuoliau į jo akiratį. Tačiau pirmą kartą jį pamačiau televizijoje, kai su kursu dalyvavome kažkokioje laidoje. Tada pamaniau: na jau šitas tipas manęs tikrai nesudomintų. Tačiau matote kaip susiklosto - viskas pasisuko kita linkme."

Lyg itališka šeima

Dabar aktorės šeima didelė: namuose gyvena jos mama, vyras, čia užaugo trys vaikai, pastaraisiais metais lankosi du anūkai. Kai po vienu stogu buriasi trys ar net keturios kartos, tokią šeimą galima vadinti itališka.

Per pokalbį V.Podolskaitė primena sėkmingos santuokos receptą: kad ilgai kartu gyventum, reikia kasdien skirtis. Ji neslepia, kad būna visko - ir audrų, ir atoslūgių. "Mūsų šeima apskritai yra itališko tipo, pietietiško temperamento. Visi - aš, vaikai, mano mama ir net gyvūnai - labai audringi ir liejantys emocijas, mūsų jausmai nuolat banguoja, - atskleidžia pašnekovė. - Tačiau esame nepiktybiški. Tarkime, aš nieko nelaikau savyje, viską stengiuosi išsiaiškinti. "Nekalbadienių" nebūna. Geriau išsibarti, negu ką nors kaupti."

Pasakodama apie šeimą V.Podolskaitė nemėgina nieko pagražinti. Sako, kad būna ir nesusipratimų. "Būtų keista, jei jų nepasitaikytų, - tvirtina ji. - Jeigu nieko nevyktų, būtų labai nuobodu. Sutuoktinis kitokio būdo, gal būtų tylesnis, bet jis gavo mane su pasu ir atitinkamu charakteriu. Vyras įsitraukė į tokį mūsų banguojantį gyvenimą. Vis dėlto jis ramesnis, ir tai yra gerai. Per daugelį metų charakteriai susiderino, mudu vienas prie kito prisitaikėme. Dėl svarbiausių klausimų visada randame bendrą kalbą. Audrų kyla tik dėl smulkmenų. Vyras yra man pasakęs: "Na, su tavimi tikrai nenuobodu gyventi." Sutuoktinis žino, kad jo gyvenimas niekada nebus ramus."

Toje nenuobodžioje šeimoje užaugo ir jau savo gyvenimą sukūrė 33 metų dukra Rūta, dabar turinti du savo vaikus, 29-erių sūnus Linas ir pagrandukas Dominykas, kuriam neilgai trukus sukaks 15 metų. Kai gimė jaunėlis, aktorei buvo 42-eji. Kaip į mažąjį šeimos narį reagavo vyresnėliai? V.Podolskaitė pasakoja, kad sūnus Linas pareiškė: tėvai tegul rūpinasi mažylio maisteliu, o jis - žaislais broliukui.

"Dominykas buvo netikėta Dievo dovanėlė. Jis buvo vėlyvas vaikas. Juokiuosi, kad po kurio laiko mūsų name tas virusas užkrėtė dar tris šeimas ir kaimynai susilaukė vėlyvų vaikų", - prisimena pašnekovė.

Tokia yra jaunoji šeimos karta. O drauge gyvenanti V.Podolskaitės mama rugsėjį šventė jubiliejų - jai sukako 90 metų. "Labai džiaugiuosi, kad yra išlaikiusi blaivų protą, puikų humoro jausmą, dar darbuojasi: lygina, neria... Visada randa kuo užsiimti. Juokiuosi, kad mama - it tamada, mes einame jos prašyti patarimų", - apie vyriausią šeimos žmogų pasakoja aktorė. Tais laikais, kai V.Podolskaitės gyvenimas virė daugiausia teatre ir gastrolėse, mama jai labai padėdavo - prižiūrėdavo mažylius. Todėl šiems netekdavo vakaroti užkulisiuose, kol mama vaidindavo scenoje. O pagranduką Dominyką tėvai augina patys, nebeprašo pagelbėti.

Vaikai ir teatras

Aktorei rūpi ne tik savi vaikai. Ji vadovauja Tarptautinės asociacijos teatrų vaikams ir jaunimui (ASSITEJ) Lietuvos skyriui. "Viskas vyksta dėsningai, - mano V.Podolskaitė. - Ta asociacija atsirado, kai pradėjau dirbti teatro administracijoje." Tuo metu aktorė vaikams organizuodavo ekskursijas į vaidybos meno erdves. Suprasdama, kaip svarbu, jog jaunoji karta matytų spektaklius, V.Podolskaitė ėmėsi žygių, kad teatras būtų kuo labiau pasiekiamas vaikams. Beveik per dešimtmetį įsisukusi į šią veiklą aktorė gali pranešti rezultatus: asociacija turi 20 narių, dalyvauta trijuose tarptautiniuose festivaliuose, organizuota begalė renginių. "Per kultūros, meno, ypač teatro kalbą mes galime pasiekti vaikų sielas, - įsitikinusi pašnekovė. - Ir auginti puikius žmones."

"Dantimis išplėš"

Nuo 2007 metų V.Podolskaitė yra ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė. Gal tris vaikus turinčią moterį į šią vietą atvedė motiniškas instinktas? Pasirodo, aktorei pabodo belstis į valdžios žmonių duris su prašymais kuo plačiau skleisti vaidybos meną.

Dabar rūpesčių prisidėjo su kaupu - ji stengiasi pagelbėti bėdų ir problemų turintiems žmonėms. Viena tokių istorijų - V.Podolskaitė pasirūpino neįgalia moterimi, kuri 15 metų sėdi vežimėlyje, nes nevaldo pusės kūno. Ji negalėdavo patekti į savo namus dėl aukšto slenksčio, turėdavo iškristi iš ratukų, kad jį peršliaužtų. Dabar moteris apsigyveno neįgaliam žmogui pritaikytame būste.

V.Podolskaitė buvo vienas tų neabejingų žmonių, kurie padėjo pasirūpinti savų namų netekusia garsia kino ir teatro dailininke Gražina Rameikaite - ji buvo įkurdinta pensione. Tokių istorijų buvo daug. "Padėti - dabar yra mano pareiga, - tvirtina aktorė. - Savivaldybėje esu ketvirtus metus galbūt todėl, kad čia matau galinti tiesiogiai pagelbėti žmogui. Tai kasdienis darbas." Pašnekovė šypsosi sakydama, kad pagalbos prašančių žmonių kartais jai "pasiunčia" muzikologė Zita Kelmickaitė, buvusi tarybos narė: "Eikite pas V.Podolskaitę, nes ji, jei rankomis nepaims, dantimis išplėš."

Aktorė labai norėtų, kad mūsų gyvenime atsirastų kuo daugiau žmoniškumo. Ir kad atsakomybė būtų kasdienybė. V.Podolskaitei net kilo mintis, kad turto deklaracijas reikėtų papildytų punktais "žmoniškumas" ir "sąžiningumas". Mat šie dalykai yra pats svarbiausias žmogaus turtas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"