TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

V.Urmana: Myliu Lietuvos publiką!

2011 11 30 9:00

Praėjus kelioms dienoms po premjeros atsirado proga pabendrauti su dainininke Violeta Urmana. Atvykę į Bastilijos operos teatrą, nuskubėjome prie tarnybinio įėjimo, kur mus šiltai pasitiko Violeta.

Paryžius - vienas iš nedaugelio Europos miestų, kuriame galima džiaugtis gyvu pasaulinio garso operos solistų dainavimu. Būtent čia, Europos kultūros sostinėje, publiką džiugina žymiausi išskirtinio balso savininkai. Bilietai į Paryžiaus operos premjerą - Giuseppe's Verdi "Likimo galią" buvo išpirkti bemaž akimirksniu, pasidžiaugti Violetos Urmanos dramatiniu sopranu susirinko publika iš viso pasaulio.

Per mūsų susitikimą su V.Urmana taip pat dalyvavo jos vyras Alfredo Nigro, kuris dar visai neseniai koncertavo Vilniuje. Nuo pirmųjų akimirkų pajutome primadonos švelnumą, buvome sužavėti jos paprastumo, laisvo ir atviro bendravimo. Supratome, jog dangiško balso dainininkė sau kelia didelius reikalavimus, tvirtai siekia tikslo ir pusiaukelėje nestabteli.

Siekta geriausio rezultato

- Kaip jaučiatės dainuodama Paryžiaus operos scenoje?

- Pirmą kartą čia dainavau 1995 metais. Teatro interjero architektūra man siejasi su japonų kultūra - išskirtinė, jauki. "Likimo galia" - toks kūrinys, kuriame svarbiausia atskleisti aukštą dainavimo meistriškumą. Dekoracijos netrukdo akustikai. Man patiko pastatymo scenografija: minimalistinės dekoracijos, didelis kryžius scenoje sukuria ypatingą atmosferą, o judančios uždangos nesudėtingai pakeičia sceną ir sukuria naujas erdves. Esu rami jausdama dirigento palaikymą ir supratimą. Džiaugiuosi, kad nesudėtingai randame bendrus sprendimus. Malonu dirbti su palyginti jaunu Paryžiaus operos muzikos vadovu Philippe Jordanu, kuris visada atsižvelgia į mano pasiūlymus ir pageidavimus. Viskas svarbu siekiant geriausio rezultato!

- Kaip jums pavyksta išsaugoti balsą tarp pirmosios ir antrosios "Likimo galios" dalies?

- Taip, išlaukti dvi valandas ir tęsti dainavimą išties nelengva, tačiau susikaupus tai kaskart stebuklingai pavyksta.

- Ar jaudinatės prieš pasirodymą?

- Taip, be abejo! Tačiau tai teigiamas jaudulys. Jis man būtinas norint pasiekti geriausia. Ypač dainuojant "Likimo galią". Nesuprantu kolegų, kurie nesijaudina išeidami į sceną. Juk negali žinoti, kuo viskas baigsis.

- Savo dainavimą vertinate pati ar kliaujatės publika?

- Visą gyvenimą dainuoju publikai! Džiaugiuosi, kai ji įvertina, tačiau sau keliu aukštesnius reikalavimus. Juk pasinerdama į vaidmenį išgyvenu personažą. Šitoje operoje esu Leonora. Tai ne tik sudėtingos arijos, judesiai, veido išraiška, bet ir daugelis kitų dalykų turi būti atlikta nepriekaištingai.

Kartą per 50 metų

- Kada pradėjote dainuoti?

- Darželyje, tačiau buvau nedrąsi. Vėliau, studijų metais, Kauno viešojoje bibliotekoje klausydamasi Marios Callas atliekamų operos arijų supratau savo tikrąjį pašaukimą. Mano karjera prasidėjo po sėkmingo pasirodymo Vokietijoje rengtame Gioachino Rossini konkurse.

Lankiau profesionalias dainavimo paskaitas Miunchene. Tuo metu laisvos vietos teatre nebuvo, tad dėstytojai patarė užsiėmimus tęsti Miuncheno operos studijoje. Netrukus teatre buvo pasiūlytas mecosoprano kontraktas.

Bendravau su vengrų ir švedų kilmės amerikiete, dramatiniu sopranu Astrida Varnay (1918-2006), kuri tuo metu dirbo Vokietijoje. Ji manęs klausėsi dar prieš pradedant studijas. Buvo nuostabi - savo biografijoje man skyrė net tris puslapius. Sakė: "Violeta Urmana atvyko! Toks balsas gimsta kartą per 50 metų!"

Australų dainininkė Joana Sutherland yra viena iš mano idealų. Kartą ją sutikau viename konkurse. Tada ji man pasakė: "Kai pirmą kartą išvydau tave scenoje, supratau, kad laimėsi."

- Kaip leidžiate laisvalaikį?

- Laisvu laiku stengiuosi kuo daugiau ilsėtis ir rūpintis balsu. Esu laiminga jausdama Alfredo paramą. Jis taip pat operos solistas, todėl puikiai supranta, kaip svarbu saugoti balsą.

Dainuos ir R.Straussą

- Kuriuos kompozitorius labiausiai mėgstate?

- Sunku išskirti keletą. Klausausi daug muzikos: Vincenzo Bellini, Johanno Sebastiano Bacho, Ludwigo van Beethoveno, G.Verdi, Giacomo Puccini, Gustavo Mahlerio ir, be abejo, Amilcaro Ponchielli. Jo "Džokondą" netrukus atliksiu Paryžiaus operoje. O po Leonoros laukia Santuca Pietro Mascagani operoje "Kaimo garbė". Mintyse ir dar vienas naujas pastatymas, kurio premjera įvyks Paryžiaus operoje kitų metų balandį.

- Atliekate daugelį dramatinio soprano vaidmenų, tačiau privengiate Richardo Strausso.

- Tikrai mielai dainuočiau R.Straussą. Esu kviesta dainuoti jo "Die Frau ohne Schatten" (iš vokiečių kalbos - "Moteris be šešėlio"), tačiau manau, kad šiuo metu Kaiserin arijas atlikčiau geriausiai. Kada nors būtinai dainuosiu! Taip pat atsisakiau vaidmens "Elektroje", tačiau vieną dieną tikrai dainuosiu Klitemnestrą!

- Kada Lietuvos klausytojai vėl galės džiaugtis jūsų pasirodymu?

- Amerikoje ir kituose kraštuose manęs taip pat klausosi lietuviai. Publikoje visuomet būna gerbėjų iš Lietuvos. Jie lydi mane visur. Labai tuo džiaugiuosi. Deja, ne visada galiu skirti pakankamai laiko susitikimams su draugais. Esu kviečiama į daugelį teatrų, darbai planuojami į priekį. Sunku pasakyti, kas ir kur kvies ateityje. Džiaugiuosi, kad kovą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kartu su vyru A.Nigro dainuosime G.Verdi "Requiem".

Trumpai

Bastilijos operą suprojektavo kanadiečių ir urugvajiečių kilmės architektas Carlosas Ottas. 1983 metų lapkritį jis, įveikęs 1700 konkurentų, tapo tarptautinio konkurso nugalėtoju. Teatro atidarymo iškilmės vyko 1989 metų liepos 13 dieną. Pastato architektūros dominantė - šviesą atspindintys fasadai. Tos pačios medžiagos buvo naudojamos tiek išorės, tiek ir vidaus apdailai. Salė, kurioje telpa 2700 žiūrovų, scenos įranga, gausybė repeticijų aikštelių, drabužių siuvyklos ir aksesuarų dirbtuvės - visa tai Bastilijos operą daro vienu moderniausių pasaulio teatrų.

Henningas HOHOLTAS, Tomas BAGACKAS, specialiai LŽ iš Paryžiaus

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"