TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vadovaujanti moteris - tarsi mama

2013 05 11 6:00
A.Grabinskė įsitikinusi, kad moterys gali sėkmingai siekti karjeros. Romo Jurgaičio nuotraukos

"Jei dirbi ne vien intelektiniais gebėjimais, bet ir iš širdies, jauti atsakomybę, viskas sėkmingai klostosi tarsi savaime. Mane pastūmėjo gyvenimo aplinkybės, nemažai sprendimų ir pati sąmoningai priėmiau", - LŽ sakė bendrovės "Aviva Lietuva" generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Daugiau kaip prieš 15 metų A.Grabinskė buvo išvažiavusi mokytis į Didžiąją Britaniją. Įgijusi tarptautinės bankininkystės ir finansų magistro laipsnį, grįžo į Lietuvą. Tapti emigrante jai net nekilo minčių. "Tada Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė, - priminė A.Grabinskė. - Vilniaus universitete studijavau virsmo laikotarpiu - pradėjau nuo planinės ekonomikos, baigiau rinkos. Todėl tas mokslas buvo pusiau skustas, pusiau luptas. Jaučiau ekonomikos žinių poreikį. Lietuvoje tuo metu buvo daug konsultantų iš Vakarų. Jie mokė mus dirbti ir atrodė labai protingi. O mes - kuklūs ir sutrikę. Galiausiai pradėjome suvokti, kad, nors anksčiau gyvenome už geležinės uždangos, nesame antrarūšiai."

Po studijų užsienyje ji bandė dirbti lietuviškoje privačioje lizingo bendrovėje, bet buvo neįdomu. Jauna moteris troško rimtesnės veiklos. Todėl perėjo į darbą valstybiniame sektoriuje - Finansų ministerijoje, ten ėjo viceministro pareigas. "Valstybei laikai buvo nelengvi - krizė, trūko pinigų, - pasakojo A.Grabinskė. - Mano išsilavinimas buvo pagrindas, kad galėčiau dirbti su užsienio bankais, ieškoti vertybinių popierių paskolų. Atlygis už darbą finansiškai nebuvo patrauklus, palyginti su privačiu sektoriumi, gal tris kartus mažesnis. Tačiau dirbti valstybiniame sektoriuje skatino noras, įsitikinimas, kad galiu nuveikti kai ką svarbaus." Darbo valandų ji neskaičiuodavo. Būdavo ir bemiegių naktų. "Kai žmogus atsakingas, o požiūris nevaldiškas, veiklos būna labai daug. Toks pavyzdys - Ingrida Šimonytė. Beje, ji tuo metu taip pat dirbo ministerijoje", - tęsė A.Grabinskė.

Kai gavo pasiūlymą vėl pasukti į privatų verslą, iš pradžių ji abejojo, svarstė. Galiausiai ryžosi imtis darbo 2003-iųjų pavasarį nedidelėje bendrovėje "Aviva Lietuva". "Sprendimas buvo rizikingas, - prisiminė vadovė. - Bendrovė buvo įkurta prieš pusantrų metų. 2002-ųjų pabaigoje labai keitėsi mokesčių įstatymai. Visi norintieji buvo apsidraudę gyvybę, po to bumo prasidėjo visiškas štilis." Tačiau A.Grabinskė manė, kad jai pavyks panaudoti žinias, įgytas studijuojant Didžiojoje Britanijoje, o ir bendrovė - šios šalies padalinys Lietuvoje. A.Grabinskė prisipažino: nors svajonių darbu to nebūtų pavadinusi, žinojo, kad gyvybės draudimas yra svarbus ir humaniškas reikalas.

Atsakomybės pojūtis

Bendrovei "Aviva Lietuva" A.Grabinskė vadovauja jau 10 metų. Dabar kompanijos centriniame biure - daugiau nei 70 darbuotojų ir 500 finansų konsultantų per visą Lietuvą. O pradėjo dirbti su 20 pavaldinių. A.Grabinskė neslėpė, kad ir vadovaujant privačiai bendrovei būta visko - darbo iki išnaktų, apie reikalus nepaliekančių minčių, kai grįžta namo. "Kai kas nors paklausdavo, ar man gerai, ar nesigailiu, sakydavau: neturiu kada apie tai galvoti, - šypsojosi moteris. - Vadovauti - tai suburti žmones bendram tikslui. Dabar organizacijos, ypač intelektualios, nėra lyg kariuomenė, kurioje komanduoji. Aišku, kai vadovauji, atsakomybės pojūtis uždeda krūvį. Negali sakyti, kad lengva, nepavargsti."

Bendrovės "Aviva Lietuva" vadovės nuomone, svarbi yra darbo atmosfera, kolektyvo branduolys. Jei darbuotojai nesišypso, tai signalas, kad ne viskas gerai. "Kad ir koks geras būtų specialistas, jis dar turi įsilieti į kolegų būrį", - tvirtino pašnekovė. Kas svarbiausia sprendžiant, ar priimti žmogų dirbti? "Žiūrime visko - koks išsilavinimas, kiek patirties, kad būtų abipusis atitikimas, tada galima tikėtis mažiau stresinių, konfliktinių situacijų. Svarbu, kokia asmenybė. Norisi žmonių degančiomis akimis, veiklių ir pozityvių. Net klausiame, ar eis su mumis į talką šiukšlių rinkti, ar norės kartu daryti gerus darbus", - pasakojo įmonės "Aviva Lietuva" vadovė.

Kiekvienam vadovui kartais tenka priimti sunkų sprendimą atleisti darbuotoją. Kaip tokiomis situacijomis jaučiasi A.Grabinskė? "Tokių nemalonių dalykų būna. Priimti dirbti žmogų yra smagiau. Sudėtingiausia, kai iš darbuotojo tikiesi daugiau, negu jis gali. Įvertini jį geriau, negu yra iš tikrųjų. Tada atsiranda plyšys tarp lūkesčių ir realybės, - kalbėjo vadovė. - Iš dalies jaučiuosi atsakinga, nes, tarkime, žmogus turi šeimą, išėjo iš kito darbo, atėjo čia. Tačiau matai, kad nelabai susitvarko. Atleisti žmogų iš darbo sunku, ieškai kitų išeičių, tada gali prasidėti ir bemiegės naktys, nes darbo rūpesčius parsineši namo. Per 10 darbo metų, be abejo, su kai kuriais yra tekę atsisveikinti. Tai pamokos visiems, kad ieškodamas darbo turėtum geriau save įvertinti, suvokti, ką sugebi ir ko negali daryti."

Klausiama apie džiugias akimirkas darbe, A.Grabinskė sakė, kad tokių - labai daug. Smagiausia matyti, kaip gerėja darbuotojų gyvenimas, kiek pasitikėjimo savimi atsirado per darbo bendrovėje laikotarpį. "Stebi, kaip skleidžiasi asmenybės. Žmonės pradeda žydėti. Auga, tobulėja, susikuria finansinį pagrindą, - vardijo vadovė. - O jei su darbuotojais ryšys geras, matai savo darbo prasmę."

Vakarietiškas požiūris

A.Grabinskė tvirtino siekianti, kad darbuotojai jaustųsi laisvi, nespaudžiami, norėtų eiti į darbą, būtų geros nuotaikos. Tada jie bus iniciatyvūs ir daugiau nuveiks dėl bendrovės. "Atmosfera turi būti gera, darbas negali būti panašus į katorgą, - įsitikinusi ponia Asta. - Juolab kad mums jo reikia ne vien dėl pinigų, bet ir dėl savirealizacijos, poreikio bendrauti ir t. t." Bendrovės "Aviva Lietuva" vadovė teigė, kad kasmet atliekamos anoniminės apklausos, kai darbuotojai gali atvirai viską išdėstyti - atsakyti į klausimus, parašyti nuomonę. Rezultatai ponią Astą džiugina - jie yra tarsi balzamas, nes malonu žinoti, kad žmonės patenkinti darboviete.

A.Grabinskės nuomone, prieš dešimtmetį mūsų šalyje dar nebuvo susiformavęs požiūris į vadovavimą, lyderystę, tokiems dalykams, ypač valstybiniame sektoriuje, neskirta pakankamai dėmesio. "Regis, jei esi profesionalas, gerai atlieki savo darbą, gali būti vadovas, - teigė ji. - O bendrauti su žmonėmis ir juos suprasti pačiai reikėjo mokytis. Vadovas turi tarnauti visam kolektyvui, nes svarbu suburti žmones, kurie sėkmingai siektų tikslo."

Dabar ir bendrovėje, ir apskritai Lietuvoje požiūris į vadovavimą pasikeitė, tapo vakarietiškas. Ar požiūris į vadovaujančią moterį taip pat modernus? "Būna įvairiai, - kalbėjo ponia Asta. - Tačiau dabar mūsų krašte daug kas nusistovėjo. Kai santvarka keitėsi iš socialistinės-komunistinės į kapitalistinę, kito ir visuomenė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsirado daugiau galimybių, nesvarbu, ar esi jaunas žmogus, ar moteris. Tradicijas, kokios Vakarų šalyse gyvuoja šimtmečius, savo krašte kūrėme patys. Viskas vyko labai greitai. Prieš 10 metų kuklindavausi pasakyti, kad vadovauju verslui. Gal ir aplinkiniams tai išgirsti būdavo netikėta. Tačiau dabar, būdama vadovė, jaučiuosi gerai."

Kaip A.Grabinskei pavyksta suderinti moteriškas savybes - jautrumą ir švelnumą - su reiklumu, kurio reikia vadovaujant? Ponios Astos nuomone, toks darbas panašus į moters pareigas šeimoje, kurią ji sugeba suburti draugėn ir pasirūpinti kiekvienu nariu. "Palyginkite, kokia turi būti mama: guodžianti, glostanti, pabaranti, sustabdanti, nukreipianti..." - šypsojosi ponia Asta. Ji teigė, kad labai svarbu prisibelsti į žmogaus širdį, todėl jautrumas yra gera vadovo savybė. "Negalima vadovautis tik instrukcija ir pareiginiais nuostatais, be to, neįmanoma visko surašyti, - įsitikinusi A.Grabinskė. - Šiuolaikinė vadyba tokia, kad dirbama ne tik intelektiniais gebėjimais, bet ir iš visos širdies. Tada galima tikėtis gero rezultato." Ji prisipažino, kad kai kur nors sutinka savo vadovaujamos bendrovės, teikiančios gyvybės ir pensijų draudimo paslaugas, klientų, suvirpa širdis. Rūpi, ką pasakys. "Labai smagu, kad dažniausiai atsiliepimai būna geri ir šilti, nors istorijų būna ypatingų, nes gyvybės draudimas susijęs su sudėtingais, taip pat ir skaudžiais gyvenimo įvykiais", - atviravo moteris.

Šokiai, slidės ir dviratis

A.Grabinskė teigė, kad moterims natūraliai gyvenime būna daugiau iššūkių, nes tenka derinti šeimą, vaikus ir darbą. "Lietuvos visuomenė demokratiška, todėl galima pagal savo gebėjimus siekti ir daryti tai, kas patinka", - mano pašnekovė. Jai pavyksta gyvenimą sustyguoti taip, kad laiko užtenka ir darbo veiklai, ir laisvalaikiui. Bendrovės "Aviva Lietuva" vadovės darbo diena paprastai trunka daugiau kaip 8 valandas. Ji juokėsi taip ir neišmokusi dirbti trumpiau. "Tačiau stengiuosi viską daryti protingai, kitaip susidegintum, o dėl to niekam nebūtų naudos", - patikino ponia Asta.

Laisvalaikiu vasarą ji mėgsta minti dviratį, žiemą - stotis ant slidžių. Su vyru lanko pramoginius šokius. "Jei nori gerai jaustis, turi judėti", - teigia A.Grabinskė. Beje, praėjusį sekmadienį pasveikinti mamos Motinos dienos proga dviračiu pirmyn ir atgal ji nuvažiavo 30 kilometrų. Dar A.Grabinskei patinka vaikščioti po mišką arba prie namų rūpintis gėlėmis. "Kartais norisi pabūti ramiai, pailsėti", - sakė bendrovės "Aviva Lietuva" generalinė direktorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"