TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vadovių moteriška silpnybė - gėlės

2010 10 16 0:00
Ministrė R.Juknevičienė mano, kad moteriškumas, šypsena yra privalumas, kuris dažnai padeda gesinti sunkias situacijas.
LŽ archyvo nuotrauka

Kad ir kokius aukštus bei svarbius postus užimtų dailiosios lyties atstovės, jų moteriškos savybės pasireiškia, kai nori, kad darbo kabinetą pagyvintų gėlės. Kad ir kiek pavaldžių vyrų moterys turėtų, namie sutuoktiniams vadovauti nelinkusios. Tai sužinojome pakalbinusios krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę ir valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę.

Šiandien, spalio 16-ąją, minima Boso diena. Tokia šventė atsirado daugiau kaip prieš pusę amžiaus JAV ir išpopuliarėjo pasaulyje. Ji turi savo istoriją. Minėti Boso dieną pasiūlė viena jauna amerikietė iš Ilinojaus valstijos Patricija Bays Haroski. Spalio 16-ąją ji pasirinko todėl, kad ši diena - jos tėčio gimtadienis, o tuo metu mergina tėčio įmonėje dirbo sekretore. Šventę ji įregistravo 1958 metais JAV prekybos rūmuose.

Boso diena pradėta minėti ir nepriklausomoje Lietuvoje. Ši šventė tampa vis populiaresnė tikriausiai todėl, kad darbuotojams tai gera proga pasveikinti vadovą ir neretai galimybė pabendrauti su juo neformalioje aplinkoje.

Kadangi pastaraisiais metais Lietuvoje vis aukštesnes pareigas eina ir svarbius vadovų postus užima moterys, Boso dienos proga sumanėme užduoti joms klausimų. Vieni jų - rimti, kiti - tiesiog moteriški.

"Reikėjo laiko apsiprasti"

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė šiai tradiciškai vyriškai ministerijai vadovauja nuo 2008 metų gruodžio. Ministrės darbotvarkė tokia įtempta, kad ją pavyko pagauti ir pakalbinti tik vykstančią į oro uostą, iš kurio ji išskrido į Briuselį (Belgija) dalyvauti NATO užsienio ir gynybos ministrų susitikime. Laukdama lėktuvo R.Juknevičienė maloniai atsakė į mūsų pateiktus klausimus apie moterų vadovavimo ypatumus.

- Kaip manote, vadovas - moteris yra maloni išimtis vyrų pasaulyje ar pagaliau besiformuojanti nauja tendencija?

- Nežinau, tai yra gerai ar blogai, pati iš principo nelabai skirstau vadovų pagal šį požymį. Kiek esu politikoje, nepamenu, kad žmonės už mane balsuodami sakytų: "Štai ją reikia rinkti, nes ji - moteris." Tiesiog esame vertinami pagal savo laikyseną, poziciją ir sugebėjimus. Manau, pagal šiuos kriterijus ir buvau paskirta į krašto apsaugos ministres, o ne dėl to, kad esu moteris.

- Kaip jaučiatės būdama bosė, ar reikėjo laiko apsiprasti, kad esate vadovaujantis asmuo?

- Žinoma, reikėjo laiko apsiprasti, tačiau kitiems, matyt, daugiau buvo nuostabos, kad vadovauti krašto apsaugai paskirta moteris. Man pačiai tai buvo gana natūralu. Nuo pat vaikystės tėvai manęs ir brolio neskirstė pagal lytį. Mus auklėjo būti asmenybėmis, abu siekėme aukštojo mokslo.

- Kokios savybės, jūsų manymu, svarbiausios dirbant vadovaujamą darbą? Kokios jūsų asmeninės savybės jums padeda būti bose?

- Net nežinau, kokios tos mano asmeninės savybės. Kitiems, matyt, spręsti lengviau negu man pačiai. Labiau žiūriu ir analizuoju savo trūkumus, o ne privalumus. Po dienos darbų ar šiaip laisvą minutę dažnai pagalvoju, ko man trūksta. O trūksta labai daug. Ir vadovavimo patirties, ir administracinių dalykų išmanymo, ir vadybos. Šito niekas specialiai nemokė. Viskas ateina intuityviai, vadovėlio nepaskaitysi. Manau, kad tai - silpnesnės mano vietos, kurias įvairiais būdais mėginu "lopyti". Semiuosi patirties ir iš kitų.

Gaila nudžiūvusių žiedų

- Kokios moteriškos gudrybės gelbėja sprendžiant sudėtingas ar konfliktines situacijas?

- Darbo tempas yra toks didžiulis, kad nebespėji pagalvoti, ar esant sudėtingai, konfliktiškai situacijai labiau padės šypsena, ar griežtesnis žodis. Viskas vyksta labai natūraliai. Manau, kad moteriškumas, šypsena yra privalumas, kuris dažnai padeda gesinti sunkias situacijas.

- Pajuokausime, kad vadovas - irgi žmogus. Ar jūsų kabinetas išduoda, kad vadovas - dailiosios lyties atstovė?

- Atėjusi dirbti į Krašto apsaugos ministeriją savo darbo vietoje nieko labai nekeičiau. Iš esmės, ką radau, tą ir dabar turiu. Pirmiausia ant sienų buvo pakeista keletas paveikslų. Natūraliai pasikeitė prezidento atvaizdas, kai šaliai vadovauti buvo išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė. Antra, darbe man labai svarbus istorinis kontekstas, todėl tik atėjusi jau žinojau, jog norėsiu, kad kabinete kabotų Lietuvos partizanų vado Žemaičio portretas. Dabar jis ten ir kabo. Be to, taip susiklostė, kad viena Lietuvos moterų dailininkių man padovanojo labai gražų moters silueto mėlyna suknele paveikslą. Darbas man labai patiko, todėl pasikabinau jį kabinete. Ir, žinoma, gėlės. Jas labai mėgstu. Visada, kai nujaučiu, kad kas nors ruošiasi sveikinti, prašau, kad dovanotų ne skintas gėles, o vazonines. Visada skaudama širdimi metu nudžiūvusius žiedus, man jų gaila.

Ministerijoje moterų daugiau

- Kurie pavaldiniai geresni - vyrai ar moterys? Ar vyrai lengvai apsipranta, kad bosė - moteris, ar kartais jaučiate slepiamą nepasitenkinimą?

- Tiesą sakant, ministerijoje moterų gerokai daugiau nei vyrų, todėl su tokiu klausimu nesusiduriu. Kai buvau Seimo narė, mano padėjėjos buvo moterys. Kartą susimąsčiau, kodėl nė karto net nepagalvojau pasikviesti kokio vyruko dirbti Seimo nario padėjėju? Ko gero, teisybė - su moterimis man dirbti paprasčiau. Jos dažniausiai kruopštesnės - gal dėl to. Tačiau dirbdama ministerijoje apie tai nė karto nepagalvojau. Čia visi dirbame ir vertiname vieni kitų darbą pagal kompetenciją, o ne pagal lytį.

- Gal kartais kyla klausimas kaip Skapenui iš Moliere'o pjesės "Skapeno klastos": "Koks velnias nešė į tą galerą?"

- Prisipažinsiu, kyla. Kai jaučiu, kad nelabai ką galiu padaryti kokios nors krizės sąlygomis, tokį klausimą sau tikrai užduodu.

- Kas jūsų šeimoje yra bosas?

- Apie tai niekada su vyru nesusimąstėme. Kiekvienas šeimoje atliekame savo pareigas, viskas vyksta natūraliai, dėl lyderystės nekariaujame.

Nenorėtų dirbti viena

Valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę LŽ klausimai akivaizdžiai pralinksmino. Jos šilti atsakymai nepalieka abejonių, kad dideliam Valstybės kontrolės darbuotojų kolektyvui ši moteris sėkmingai vadovauja. Šias pareigas G.Švedienė eina nuo 2010 metų balandžio.

- Ar žinote, kad spalio 16-ąją, šeštadienį, bus minima Boso diena?

- Taip, daug metų Boso dieną minėdavome su kolektyvu.

- Kaip manote, vadovas - moteris yra maloni išimtis vyrų pasaulyje ar pagaliau besiformuojanti nauja tendencija?

- Nemanau, kad tai išimtis ar nauja tendencija - tai tiesiog atsakingo ir kruopštaus darbo rezultatas.

- Kaip jaučiatės būdama bosė, ar reikėjo laiko apsiprasti, kad esate vadovaujantis asmuo?

- Vadovauju ne pirmus metus. Pirmoji komanda buvo 8 žmonių skyrius, vėliau teko vadovauti didesniems kolektyvams. Dirbdama Vidaus reikalų ministerijos sekretore kuravau keletą departamentų, kuriuose dirbo per 100 žmonių. Valstybės kontrolė - pats didžiausias kolektyvas, kurio vadovė esu. Džiaugiuosi, kad komandų, kurioms vadovavau, narių skaičius didėjo po truputį, tad suvokimas apie vadovavimą atėjo taip pat palengva. Vadovauti man patinka, visada mėgau dirbti ir būti su kolektyvu, nenorėčiau dirbti viena, tik prie kompiuterio. Kolektyvas - tai, kas daro darbą malonų, o ir pridėtinė darbo vertė dirbant komandoje yra didesnė.

- Kokios savybės, jūsų manymu, svarbiausios dirbant vadovaujamą darbą? Kokios jūsų asmeninės savybės jums padeda būti bose?

- Manau, kad geras vadovas, viena vertus, turi būti reiklus, kita vertus, žmogiškas ir supratingas. Bet svarbiausia - žinoti, kur eini, kad tavimi tikėtų ir pasitikėtų. O nejausdamas pagarbos ir meilės tiems žmonėms, su kuriais kartu siekia tikslų, nė vienas vadovas sėkmingai nedirbtų.

Nėra laiko rankdarbiams

- Pajuokausime, kad vadovas - irgi žmogus. Ar jūsų kabinetas išduoda, kad vadovas - dailiosios lyties atstovė?

- Manau, darbo kabinetas rodo, kad jame dirba moteris: labai mėgstu gėles ir tvarką; noriu, kad mano kabinete būtų jauku, o į jį atėję kolegos jaustų šilumą, o ne atšiaurumą ar aroganciją.

- Kokių turite moteriškų silpnybių?

- Mėgstu saldumynus, bet norėčiau jų valgyti kiek mažiau. Be to, gailiuosi, kad dabar negaliu daugiau laiko skirti rankdarbiams.

- Kurie pavaldiniai geresni - vyrai ar moterys? Ar vyrai lengvai apsipranta, kad bosė - moteris, ar kartais jaučiate slepiamą nepasitenkinimą?

- Esu tikra dėl vieno - komandoje turi būti ir vyrų, ir moterų, nes mes vieni kitus papildome. Dažniausiai moterys būna kruopštesnės, pareigingesnės, nepamiršta pavedimų. Vyrai dažniau būna naujų idėjų generatoriai, strategai, "pilių statytojai". Žinoma, kartais būna ir priešingai.

- Gal kartais kyla klausimas kaip Skapenui iš Moliere'o pjesės "Skapeno klastos": "Koks velnias nešė į tą galerą?"

- Toks klausimas kartais kyla, bet nuo to esant sudėtingai situacijai lengviau nebūna - visas savo darbo problemas vadovas turi išspręsti pats.

- Kas jūsų šeimoje yra bosas?

- Niekada nesvarstėme, kuris esame šeimos galva, - tiesiog esame kartu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"