TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vaikai, gandrai ir kopūstai

2007 12 15 0:00
G.Masalskis sūnums Emiliui (kairėje) ir Danieliui miglos į akis nepučia. Sako tiesiai: vaikai atsiranda mamos pilvelyje, kai tėvelis pasėja sėklytę.
LŽ archyvo nuotrauka

Vienus vaikus atneša gandrai, kitus mamos randa kopūstuose, trečius - toks rašytojo Juozo Erlicko spėjimas - galbūt pagamina užsienio gamyklos. Daugumai tiesa šiaip ar taip paaiškėja. Kada ir kaip? Ir kaip apie tai papasakoti mažesniesiems? Šito paklausėme žinomų Lietuvos vyrų.

Rašytojas J.Erlickas sako iki šiol tvirtai nežinantis, kaip atsiranda vaikai - vyro ir moters santykių versija jam atrodo neįtikima. Kantri muzikantas Virgis Stakėnas norintiesiems turėti vaikų pataria stipriai bučiuotis. Finansininkas Gitanas Nausėda vaikystėje šiuo klausimu apsišvietė, perskaitęs knygelę "Meilės vardu". Kino kritikas Skirmantas Valiulis sako viską supratęs, kai mama namie pagimdė broliuką. O Seimo narys Skirmantas Pabedinskas ir šiandien iš inercijos atsako, kad vaikus kopūstuose randa - kita galimybė sovietmečiu buvo neįsivaizduojama. Padėtį išgelbėjo laidų ir renginių vedėjas Giedrius Masalskis, kuris į šį klausimą turi atsakyti savo penkiamečiui sūnui.

V.Stakėnas ir 50 gandrų

- Kaip sužinojote, iš kur atsiranda vaikai?

- Kai giminės klausdavo, ar man neliūdna ir ar aš nenorėčiau turėti sesutės, iš pradžių nereaguodavau, vėliau pasakiau, kad noriu. Gavau patarimą: jei nori sesutės, pamatęs gandrą turi sakyti: "Gandre, gandre, atnešk man sesutę."

Mūsų atostogos su tėvais būdavo griežtai paskirstytos: dvi savaitės kaime, tėvo tėviškėje, Rokiškyje, savaitė Palangoje ir savaitė grybaujant. Kai moskvičiumi važiavome iš Šiaulių į Rokiškio rajoną, pamačiau kokį penkiasdešimt gandrų, visą kelią (tada man buvo penkeri metai) kiekvienam kartojau: "Gandre, gandre, atnešk man sesutę". Ir atnešė. Tik neatsimenu, kada. Ar praėjus devyniems mėnesiams po šitos kelionės, ar kokiems metams. Bet greitai. Tikėjau, kad kažkuris gandras išgirdo mane.

Realybę sužinojau kieme. Turėjau draugą Kaziuką, tokį patį žiopliuką kaip aš. Tame pačiame kieme buvo ir vyresnis berniukas - kiemo chuliganas Lionka. Jis buvo išdykęs vaikis, išsišaipė iš mūsų, kad nežinome, iš kur vaikai atsiranda. Jis gi visko mus mokydavo: pavyzdžiui, rūkyti; išardydavo visas mūsų slaptavietes, kur mes slėpdavomės. Jis pasakė, kad vaikai atsiranda iš pilvo. Tada iškilo kitas galvosūkis, kaip atsitinka, kad vaikai patenka į pilvą. Niekaip negalėjau suprasti. Nepatikėsite, ir iki šiol nežinau.

- Juk turite dukrą.

- Nedalyvavau gimdyme, nežinau.

- Agnė - vienintelis jūsų vaikas?

- Manau, kad taip. Noriu tikėti, kad daugiau neatsiras norinčiųjų pasakyti, kad turiu daugiau negu vieną vaiką. Nesu pasileidęs žmogus, po Lietuvą neskrajoja moterys, kurios gali turėti pretenzijų. Mano atmintis gera.

Duktė ištekėjo už italų kilmės amerikiečio. Turi dukrą Isabellą Aleksandrą (antras vardas - mano mamos garbei). Nuostabus vaikas, esame ją beprotiškai įsimylėję. Jos nuotrauka visą laiką mano telefono užsklandoje. Kiekvieną sekmadienį šeštą valandą vakaro vyksta "skype" seansas, bendraujame su dukra ir anūkėle.

- Kaip dukrai pasakėte, iš kur "imami" vaikai?

- Esu blogas tėvas. Sakau, pridėjęs ranką prie širdies. Galbūt būsiu geras senelis, atiduosiu visą meilę anūkams, nes suprantu, kad savo vaikui buvau pernelyg užsiėmęs. Nevaikščiojau į kino teatrus, į zoologijos sodus, per mažai skaičiau pasakų. Su širdagrauža prisipažįstu. Ačiū Dievui, kad mano vaikas užaugo ne koks balamūtas, bet geros širdies. Gal mamytė kompensuodavo tą laiką, kai tėvelis būdavo labai užimtas. Žinau, kad vieną kartą Ramutė (žmona) jai pasakojo apie vaikus.

Dukra kartą iš mokyklos buvo parsinešusi knygutę, kur viskas paaiškinta, nupiešta, kaip vyras su moterimi stipriai pasibučiuoja ir atsiranda vaikai.

- Vaikai atsiranda pasibučiavus?

- Taip, o ką, jūs nežinojote? Jūs turbūt dar visai jauna? Bet reikia labai stipriai bučiuotis. Pabandykite, čia dėdės Virgio receptas.

G.Nausėda atsako anekdotu

"Tai buvo taip seniai... Mano tėvai šitiems klausimams aiškiai skyrė nepakankamai dėmesio", - sakė G.Nausėda, prašomas prisiminti, iš kur sužinojo, kaip atsiranda vaikai. "Tokių nesąmonių kaip kopūstai, neatsimenu", - tvirtina G.Nausėda. Jis viską sužinojo savo kanalais - mokykloje ir kieme. G.Nausėdai didelį įspūdį paliko knyga apie lytinį švietimą, kuri sovietiniais laikais buvo retenybė. "Latvių specialisto Janio Zalyčio "Meilės vardu" buvo viena iš nedaugelio knygų seksualinio auklėjimo tema, prieinama sovietmečiu. Tuomet ji buvo labai populiari", - prisimena finansininkas. Visą tiesą jis suprato ne "snargliuko" amžiaus, bet būdamas 14-15 metų. "Vidurinėje mokykloje nekalbėdavome apie tai, studijų metais jau nebebuvo apie ką kalbėti, visi ir taip žinojo, kas ir kaip", - pasakojo G.Nausėda.

Jis turi dvi dukras, mergaitėms 12 ir 15 metų. Su dukromis apie tai, iš kur atsiranda vaikai, tėvas nekalbėjo, šį, kaip pats sakė, svarbų darbą "atidavė" į žmonos rankas. Ar nepavėlavo? "Atsakysiu anekdotu: ateina laikas, susėda tėvas su sūnumi ir tėvas pradeda: "Sūnau, manau, mums pats laikas pasikalbėti apie tuos dalykus, apie kuriuos niekada nesame kalbėję." Sūnus jam sako: "Gerai, tėve, sakyk, kas tave domina." Mes beveik pasmerkti pražiopsoti tą momentą, kai reikia suteikti pačią pirmą informaciją. Bet tai nėra tragedija", - sako vyras. Jo, kaip tėvo, užduotis ir atsakomybė - apvalyti dukras nuo "nesąmonių, kurių prisideda į galvas", nuo netiesos, nuo to, kas nemoralu, kas rodoma per amerikietiškus filmus.

G.Masalskis apie sėklytę

Pasakojimai apie tai, kad vaikus gandrai atneša arba ant kopūstų lapų randa, buvo ir Giedriaus vaikystėje. Sovietiniais laikais darželyje tik taip ir aiškindavo vaikų kilmę. Jam tuomet tebuvo ketveri ar penkeri metai. "Tikriausia tikėjau tomis istorijomis. Nebuvo mados kalbėti apie seksą. Sovietmečiu vieno vadovo paklausė: kaip pas jus su seksu? Tas atsakė: Sovietų Sąjungoje sekso nėra", - garsiąją frazę cituoja G.Masalskis.

Jis visą tiesą apie vaikus sužinojo darželyje. "Mes vis diskutuodavome, iš kur tie vaikai. Visokių versijų turėjome. Kol vienas draugas pasakė, kad vyras turi tą, o moteris tą, kai jie kažką padaro, atsitinka vaikai. Jam net tėvai parodė. Buvau apakęs, - prisimena vyras. - Ir paaugęs pagalvojau, jog keista, kad tėvai rodo vaikui, kaip viskas vyksta. Įdomus variantas."

Vienam Giedriaus sūnui yra treji, kitam penkeri metai. Vyresnėlis jau domisi, iš kur atsiranda vaikai. "Mes lengvai, po truputį kalbame apie tai, kad vaikai atsiranda iš meilės mamos pilvelyje, kad tėvelis turi pasėti sėklytę. Yra ir knygų, vaikai turi "Pirmąją enciklopediją". Mes nei stumiame domėtis, nei slepiame. Kol kas jam pakanka tokio atsakymo. Nebesiplečiame", - paaiškina tėtis, šia užduotimi pasidalijantis su žmona Asta.

Apie gandrus ir kopūstus Masalskiai savo berniukams kalba tik pokštaudami: "Vaikai puikiai supranta, kada mes juokaujame."

S.Valiulis aiškina vonioje

"Iš gandro. Gyvenau kaime, daug jų mačiau", - šypsodamasis atšovė kino kritikas S.Valiulis. Taip buvo iki tol, kol gimė broliukas. Tada S.Valiulis buvo šešerių metų. "Kadangi gimė namie, niekas niekaip negalėjo nuslėpti, iš kur vaikai atsiranda", - sako vyras. Iki galo viską suprato beveik tuo pačiu metu, kai į jo rankas pakliuvo anatomijos knyga "Žmogus", išleista dar Antrojo pasaulinio karo metais. Kritikas ir dabar ją įsigijo - vaizdas dar vaikui padarė didelį įspūdį. "Be to, kaime buvo natūralu - matėme ir kaip kiaulė paršiukus atsiveda, ir kaip karvė veršiuką. Paprasta palyginti su žmogumi, - pasakoja S.Valiulis. - Prisimenate Petro Cvirkos romaną "Frank Kruk"? Ten pavaizduota pradinė mokykla kaip tik tuo laiku, kai ir aš mokiausi. Mokyklos direktorius įsigijo eržilą ir visus vaikus išvedė parodyti, ką šis daro su kumele."

Vyras turi keturis vaikus ir penkis anūkus. Savo atžaloms paaiškinti, kaip atsiranda vaikai, nesiėmė - jau buvo tai pasakojančių knygelių. "Tik bijau, kad per vėlai jas rodydavome (kokioje šeštoje klasėje), kaip ir dabar dažnai būna. Tėvai pradeda rodyti, kai vaikas viską žino iš gatvės, filmukų ar darželio. Tik gal ne taip tiesiogiai, kaip įsivaizduoja suaugusieji", - kalba suaugusių vaikų tėvas. Jis pasakoja, jog daug kas paaiškėja, pamačius, kuo vyras skiriasi nuo moters. "Anūkai maudydamiesi vienoje vonioje pastebi, kad jų kūnai skiriasi, tuomet duodi žinių, kad tai tas pat kaip tėtis ir mama, kaip vyras ir moteris", - pasakoja S.Valiulis.

J.Erlickas: vaikai iš gamyklų

- Kaip sužinojote, iš kur atsiranda vaikai?

- Aš nesužinojau... Iki šiol nežinau.

- Ar vaikystėje jums kas nors pasakojo istorijas apie gandrus ir kopūstus?

- Esu kažką girdėjęs apie gandrus, bet netikėjau. Man atrodė neįtikėtina, kad jie neša vaikus. Klausiau gandro, bet jis nesuprato mano kalbos, neatsakė, nusisuko ir nudūlino sau. Kopūstuose yra tik kirminų, vaikų ten nėra.

Paskui man rodė, ką daro žmonės, kad atsirastų vaikų, bet tai man pasirodė dar keisčiau, dar labiau neįtikėtina, todėl tuo niekad nepatikėjau. Dar neseniai rodė - žmonės, vyrai su moterimis.

- Kodėl sunku patikėti, kad vaikai atsiranda būtent taip?

- Tie veiksmai, kuriuos darė žmonės, man atrodė tokie kvaili, keisti ir juokingi, kad iš to negali atsirasti vaikai.

- Kaip vaikai turėtų atsirasti?

- Galbūt juos gamina kokiose nors gamyklose? Gal užsienyje? Gal dėl to daugelis lietuvių ir važiuoja į užsienį? Jie ten ieško, kaip sakoma, savo šaknų.

- O jūs bandėte rasti savo šaknis, kur jūs pagamintas?

- Kad nelabai tikiu, kad žmonės turi šaknis, nes kai prieini arčiau ir pažiūri, tai paaiškėja, kad turi tiktai šikną.

- Kai jūsų vaikai buvo maži, ar klausė, iš kur jie atsirado?

- Gal ir klausė. Bet ką galėjau atsakyti?

- O anūkų turite?

- Kadangi man tokių dalykų nereikia, niekur nesu jų užsisakęs, tai ir neturiu.

- Norėtumėte užsisakyti?

- Ne, neturiu tokio poreikio, nežinau, kam jie reikalingi ir kur juos galėčiau naudoti. Jei man reikėtų, laikyčiau namie kokį šimtą vaikų.

Kopūstai populiaresni

Jis turi du atsakymus - rimtą ir nerimtą. Nerimtą žinome - vaikai randami kopūstuose. Rimtas - didžiausias sovietmečio tabu. "Visi žinojo, kad taip yra, nors niekas apie tai nekalbėjo. Pokario metais vienoje klasėje mokydavosi įvairaus amžiaus mokiniai. Vyresnieji ir pasakojo", - prisimena Seimo narys S.Pabedinskas, klasėje buvęs jauniausias. Politikas tvirtina, kad tuo metu jam labiau rūpėjo stalo tenisas, vaikų atsiradimas nebuvęs aktualija.

Aukštaitijoje už gandrus buvo populiaresni kopūstai. Todėl S.Pabedinskui žinomesnė istorija, kad vaikus suranda kopūstų lauke. Jis, kaip ir kiti kalbinti vyrai, įsitikinęs, kad su vaikais šia tema kalbėjosi mama. "Dabar yra literatūros", - išsisuka Seimo narys, paklaustas, kaip vaikams atsakytų į šį klausimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"