TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vaiko negalia – ne nuosprendis šeimai

2016 07 30 6:00
Aušra Stančikienė: "Negalia nereiškia "negalėti", negalia yra mūsų požiūris į situaciją." Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Labdaros ir paramos fondą „Algojimas“, dirbantį su šeimomis, auginančiomis neįgalius vaikus, Aušra Stančikienė įkūrė prieš dešimtmetį, kai pati susilaukė neįgalaus sūnelio. Aktyviai veikianti organizacija sėkmingai keičia sovietmečiu suformuotą požiūrį į esą kitokius vaikus ir padeda pačioms šeimoms susivokti, jog negalia toli gražu nėra nuosprendis.

Dviejų sūnų mama Aušra, gimus neįgaliam mažyliui, susidūrė su problemomis: nors įstatymų bazė, regis, parengta taip, kad kuo daugiau padėtų tokioms šeimoms, gyvenime geri ketinimai neretai prasilenkia su tikrove. Būdama edukologė ir mama, anksčiau ji įsivaizdavo, jog teoriškai auginti negalią turintį vaiką Lietuvoje sudarytos neblogos sąlygos. „Tačiau kai tampi neįgalaus vaiko mama, akivaizdžiai susiduri, kad geri įstatymai tiesiog neveikia, atotrūkis tarp to, kas surašyta popieriuje, ir gyvenimo realybės yra didžiulis“, – pripažino Aušra.

Pirmiausia tenka susivokti

Fondo įkūrėjai dėl neįgalaus sūnaus teko pereiti visas susitaikymo stadijas: susivokti, kas atsitiko, spręsti užklupusias bėdas, prisitaikyti. Moters įsitikinimu, problema yra ne „kitoks“ vaikas, o neveiksni valstybės pagalba jam ir šeimai. Išgyvenusi savo patirtis, moteris nutarė steigti fondą „Algojimas“. Jis aktyviai prisideda prie pagalbos tokioms šeimoms, telkia jas bendrai spręsti problemas, ieškoti išeities. A. Stančikienė pasidžiaugė, kad nuveikta jau labai daug: gerokai patobulinta įstatymų bazė, keičiasi žmonių požiūris į negalią, didėja tolerancija ir suvokimas, kad neįgalūs vaikai neturi būti izoliuoti nuo visuomenės, jie privalo gyventi kuo įprastesnį gyvenimą.

„Tačiau darbo turime dar daug, mūsų tikslai dideli, tad nors po trupinį, mažais žingsneliais darbuojamės nenuleisdami rankų“, – tikino fondo įkūrėja.

Meno terapija šeimoms su neįgaliais vaikais padeda geriau suprasti vieniems kitus. /Asmeninio albumo nuotraukos

Tai, ko reikia šeimai

Pasak Aušros, „Algojimo“ veikla prasidėjo nuo to, ko jai pačiai labiausiai trūko, – visai šeimai skirtų stovyklų. Šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, pirmiausia reikia socialinės pagalbos, psichologinės paramos, padedančios išgyventi skausmą, įveikti kaltės jausmą, atsakyti į retorinius klausimus: kodėl tai atsitiko man? Tėvai neturėtų likti vieni su užklupusia situacija, svarbu vienyti juos ir skatinti kalbėtis, dalytis patirtimi. „Tebeveikia mūsų uždaras mentalitetas: tėvai ima svarstyti, jog tai yra jų bėda, kurios nereikia niekam užkrauti. Tai labai blogai. Tėvai nebemato vaiko, o įžvelgia tik problemą – jo neįgalumą. Stengiamės keisti tokį požiūrį, ir mums gana neblogai sekasi“, – pasidžiaugė A. Stančikienė.

Fondo darbuotojų pastangomis keičiamas ne tik požiūris į neįgalų vaiką auginančias šeimas, aktyviai bendradarbiaujama ir su įstatymų rengėjais, jiems išsakomos praktinės pastabos, pageidavimai, būdai, kaip geriau keisti padėtį. Aušra prisipažino savo veikloje besivadovaujanti senovės filosofo Senekos teiginiu: jeigu negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį į ją. Jos įsitikinimu, tai labai svarbu įsisąmoninti patiems tėvams, susilaukusiems neįgalaus vaikelio, tačiau svarbu ir visiems kitiems, kurie susiduria su kokiais nors gyvenimo slenksčiais.

Žaidžia visi - ir sveiki, ir mažiau gebantys.

Anekdotinis požiūris

Koks svarbus pačių tėvų požiūris į tarsi kitokį vaiką, Aušra vaizdžiai iliustruoja pasakodama anekdotą. Esą į mokyklą ateina žydų tautybės tėtis ir teiraujasi mokytojos, kaip sekasi jo sūnui Jašai. Mokytoja ima skųstis, kad vaikas negabus matematikai, blogai rašo ir skaito, nesidomi istorija ir geografija. Siūlo tėvui samdyti šių dalykų korepetitorius, kad jį mokytų papildomai. Tėvas klausia: „O kas mano sūnui sekasi?“ Mokytoja atsako, kad berniukui gerai sekasi muzika. Tėvas šypsosi: „Tai ir samdysime muzikos korepetitorių, jeigu jam tai sekasi.“ Į analogišką situaciją pakliuvęs lietuvis tėvas, išgirdęs, kad jo sūnui Jonui nesiseka nei matematika, nei rašyba, nei istorija ar geografija, tačiau sekasi muzika, rėžia: „Šitas nevykėlis dar ir dainuoti drįsta?“

Pašnekovės teigimu, šis menamas vaikas iš anekdoto ir tėvo požiūris parodo, kokia tolesnė vaiko gyvenimo projekcija: tas, kuris skatinamas atskleisti savo gabumus, įgauna tvirtybės ir pasitikėjimo, o kitas tiesiog sugniuždomas. „Negalia nereiškia „negalėti“, negalia yra mūsų požiūris į situaciją. Todėl labai svarbu įtraukti tėvus į šių vaikų ugdymo, skatinimo, tobulinimo procesą“, – tikino Aušra.

Kai mama šalia, atostogos daug smagesnės.

Suluošinti sistemos

Fondo įkūrėja pabrėžė, kad iki karo ir sovietinės okupacijos Lietuvoje požiūris į negalią buvo itin tolerantiškas, visuomenė neatsiribodavo nuo neįgalių žmonių, kaip tai buvo daroma sovietmečiu. Tuomet neįgalūs vaikai ir suaugusieji buvo tiesiog sukišami į atokiau įkurdintus internatus ir, galima sakyti, paliekami likimo valiai. Anot Aušros, jos tikslas nupūsti šias sovietmečio apnašas ir sugrąžinti mus prie įprastos lietuviams atjautos. Moteris prisiminė savo močiutės pasakojimą apie jų kaime gyvenusį neįgalų vyruką, kuris buvo visateisis bendruomenės narys, jam kiekvienas kitas – sveikasis – padėdavo gyventi įprastą gyvenimą. „Juozelis nakvodavo tai pas vienus, tai pas kitus žmones, jie duodavo jam paprasto darbo – pakapoti malkų, iššukuoti arklius. Atsidėkodavo Juozeliui ne tik maistu, duodavo ir vieną kitą pinigėlį, kad jis turėtų už ką pirkti reikalingą ar patikusį daiktą. Jau vien tai, kad vyras buvo vadinamas malonybiniu Juozelio vardu, rodo prieškario žmonių santykį su negalia – ne atstumti, o pamaloninti, atjausti“, – aiškino pašnekovė.

„Algojimas“ vykdo projektą „Pojūčių klinika“, skirtą visai šeimai: stengiamasi nuo pat neįgalaus vaikelio atsiradimo šeimoje padėti tėvams susivokti, priimti savo mažylį tokį, koks jis gimė, nesislėpti nuo visuomenės, o gyventi kaip įmanoma įprastą ir visavertį gyvenimą. Pašnekovės teigimu, dažnai neįgalaus vaiko tėvai stengiasi išlaikyti iliuziją, kad kažkas pasikeis, vaikas stebuklingai pasveiks, ir jų gyvenimas taps „normalus“.

Pūsti burbulus labai linksma.

Vasarą fondas rengia tėvams su negalią turinčiais vaikais psichosocialinės reabilitacijos stovyklas, kur su šeimomis dirba specialistai profesionalai: meno terapeutas, psichologas, konsteliacijos specialistas, psichoterapeutas. Pasak Aušros, į stovyklos programą įtraukti ne tik užsėmimai vaikams, bet ir tėvams, seneliams, sesėms bei broliams. „Dažnai tokiose šeimose pamirštami sveikieji vaikai, jie tampa tiesiog rankų pailgintojais ir pagalbininkais. Mūsų tikslas suteikti pagalbą ir poilsį visai šeimai, ne tik neįgaliajam“, – pabrėžė A. Stančikienė.

Ji pasidžiaugė, kad Lietuvoje randasi puiki tradicija – fondas tokius šeimos kelialapius parduoda viešai. Juos gali nupirkti plačią širdį ir šiek tiek laisvų pinigų turintys žmonės, įmonės, įstaigos, organizacijos ir skirti neįgalų vaiką auginančiai šeimai, kuriai dažnai toks 519 eurų kainuojantis kelialapis tiesiog neįkandamas. Pasak Aušros, dažnai jubiliejų, vestuves ar kitą iškilmingą progą minintys žmonės prašo savo svečių, užuot teikus dovaną, skirti pinigų, už kuriuos perkamas kelialapis nepažįstamai šeimai. Neįgalius vaikus auginančioms šeimoms kelialapius į tokias stovyklas nuperka ir kiti fondai – vienas jų Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas, šiemet skyręs lėšų neįgalius vaikus auginančių šeimų vasaros poilsiui.

Kuo didesnis muilo burbulas, tuo daugiau vaikams džiaugsmo.
Koks juokingas tas dėdė klounas.
"Algojimo" savanoriai padeda visiems, neskirstydami į sveikuosius ir neįgaliuosius.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"