TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vaikų ambasadorės neieškokite namuose

2008 11 08 0:00
UNICEF geros valios ambasadorę A.Kidjo iš Benino per viešnagę Lietuvoje priėmė šalies prezidentas V.Adamkus.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ji keliauja po pasaulį ir kalbasi su vaikais, juos globojančios organizacijos UNICEF darbuotojais, tėvais. Spalį UNICEF geros valios ambasadorė Angelique Kidjo iš Benino trumpai lankėsi ir Lietuvoje.

- Kodėl nusprendėte skirti laiko ir energijos vargstantiems vaikams?

- Ne tik vargstantiems, visiems vaikams. Kiekvienam vaikui reikia dėmesio. Esame užsiėmę savo gyvenimais ir dažnai pamirštame vaikus, o jie kenčia dėl mūsų savanaudiškumo. Net tie, kurių tėvai turtingi. Kodėl gimdome vaikus žinodami, kad neturėsime jiems laiko?

Esu sutikusi skurdžiai gyvenančių vaikų, kurie nieko neturi, negali sau leisti pramogauti, bet yra laimingi. Jie gali būti vaikais ir nesukti galvos, ar yra madingi, ar turi naujausią telefoną. Jų nekamuoja poreikiai, kuriuos žūtbūt reikia patenkinti, kurie nuodija visuomenę, todėl moka džiaugtis. Vaikai, kurie stengiasi tik patenkinti susikurtus poreikius, ir suaugę būna tokie pat savanaudžiai.

Mano prioritetas yra Afrikos vaikai, bet jie - tik dalis pasaulio. Padarėme klaidą, kai nusprendėme, kad gyvename uždaroje grupėje. Pasaulis yra vienas didelis kiemas.

Svarbiausia - šeima

- Ar turite vaikų?

- Turiu penkiolikmetę dukrą Naimą. Ji neblogai pažįsta pasaulį, daug žino apie tai, kas vyksta. Keliauti kartu su ja pradėjau dar tada, kai mergytei buvo tik dešimt dienų. Ji susitinka su savo bendraamžiais, kurie jau dirba kaip suaugę žmonės, kaip vergai.

- Duktė mokosi mokykloje?

- Taip. Rudens atostogos eina į pabaigą, kai grįšiu, pasidomėsiu, kaip ruošia pamokas.

- Auginate ją kartu su vyru ar viena?

- Mudu su vyru vis dar kartu. Esame susituokę 21 metus, kartu auginame dukrą. Tikiuosi, kad liksime drauge iki senatvės. Aš ne toks žmogus, kuris pasiryžta ir imasi ką nors daryti, paskui pasitraukia. Ir darbe taip pat: jei duodu žodį, privalau jį tesėti.

- Iš kur kilęs jūsų vyras? Kuo užsiima?

- Jis - prancūzas. Mes kartu kuriame muziką. Jam nelabai patinka keliauti, mielai laikosi savo rutinos, aštuonias valandas per parą miega savo lovoje. Todėl jis dažnai lieka su dukra, o mane išleidžia keliauti, dirbti. Mes dalijamės užduotimis ir stengiamės kartu išlaikyti šeimą. Nemanau, kad sėkmingi kūrėjai, kurie ilgai sukasi muzikos pasaulyje, gali išsiversti be tvirtos šeimos.

- Kur gyvenate šiuo metu?

- Niujorke, Brukline.

Dešimt vaikų prie vieno dušo

- Gimėte ir augote Benine, Vakarų Afrikoje. Kokia buvo jūsų vaikystė?

- Iš dešimties vaikų buvome trys seserys, aš - jauniausia mergaitė, po manęs gimė dar trys broliai. Buvau kaip berniukas. Su broliais mėgau žaisti futbolą, karstytis po medžius. Nepatiko avėti batų.

Mūsų namai buvo kaip turgus. Kiekvieną rytą grumdavomės dėl dušo, nes norėjome vienu metu praustis. Tėvai leido mums patiems planuoti laiką, tačiau į mokyklą nebuvo galima vėluoti.

Mane supo aplinka, kokios linkėčiau kiekvienam vaikui. Mano tėvai nebuvo turtingi, šeimą išlaikė tik tėvas. Tačiau mes daug žaisdavome, buvome labai mylimi ir suprantami. Tėvai visada buvo ten, kur mums jų reikėjo. Už pinigus to nenusipirksi.

Ten, kur augau, kaimynai pažinojo vieni kitus. Kad ir kur nueitum, tave pažins, sutiks, priims. Jei atsirasdavo naujas žmogus, bendruomenė jį stebėjo, stengėsi susipažinti.

Negalėjau įsivaizduoti pasaulio, kokį dabar matau. Mano tėvai nuolat padėdavo mūsų miesto žmonėms. Daug kas ateidavo prašyti visokios pagalbos. Pavyzdžiui, mano tėvas ne tik mus, savo vaikus, išleido mokytis. Jis lygiai taip pat rūpinosi vaikų iš kaimo išsilavinimu, padėjo jų tėvams. Man tai atrodė normalu. Kai užaugau, supratau, kad jie darė svarbius dalykus.

- Kodėl išvykote iš savo namų, įsikūrėte kitame žemyne?

- Išvykau iš Benino 1983 metais dėl komunistinio režimo. Nebeliko žodžio laisvės, visiškai pasikeitė radijas ir televizija: girdėjome vienodą propagandinę muziką nuo ryto iki vakaro. Jie šturmavo žmonių smegenis. Išvykau, nes nenorėjau gyventi šalyje, kur negalima laisvai kurti, reikšti savo nuomonės. Pirmiausia persikėliau į Prancūziją. Gyvenau ten keturiolika metų. Tada atsidūriau Niujorke.

Mirti scenoje

- Jaunystėje tuo pačiu metu domėjotės ir muzika, ir teise. Kodėl pasirinkote muziką?

- Baigusi mokyklą, mėginau universitete mokytis teisės, bet tuo pat metu užsirašiau ir į muzikos mokyklą. Supratau, kad teisė 99 proc. atvejų visiškai netarnauja teisingumui. Kalbama tik apie pinigus. Jei negalėčiau apginti nekalto žmogaus vien todėl, kad nusikaltimą padarė turtingas žmogus ir reikia rasti atpirkimo ožį, tada tai - ne mano vieta. Taigi nusprendžiau dainuoti.

- Gal šeimoje buvo daugiau dainorėlių?

- Dainuoju nuo šešerių. Mama išmokė ir šokti, ir dainuoti. Keli broliai buvo susibūrę į modernios muzikos grupę ir kūrė šeštojo dešimtmečio kūrinių versijas. Tada dar buvau maža mergaitė, klausydavausi, kai jie grodavo. Užaugau veikiama tradicinės muzikos, grupių "Rolling Stones", "The Beatles", Jameso Browno. Nė nesupratau, kad buvau privilegijuotas vaikas - galėjau klausyti tokios muzikos.

- Šių metų pradžioje gavote "Grammy" apdovanojimą - jūsų albumas "Djin Djin" pripažintas geriausiu šiuolaikinės pasaulio muzikos kategorijoje. Ir toliau?

- Kol mirsiu, dainuosiu. Jei galėčiau mirti scenoje, būtų puiku (šypsosi).

Muzika žaizdoms gydyti

- Tarp muzikantų pasitaiko pasipūtėlių, savanaudžių, materialistų, tiesos nevertinančių žmonių. Kaip sugyvenate su tokiais kolegomis?

- Kiekvienu atveju esama priežasčių, kodėl žmogus yra vienoks ar kitoks. Kiekvienas turi savo istoriją. Tai, ką muzika reiškia kiekvienam, skiriasi. Aš neteisiu. Neprivalau su visais draugauti, dalyvauti visų gyvenime. Man pasisekė pažinti muzikantų, kurie yra humaniški, talentingi ir nesipuikuoja. Jei turiu talentą, galiu dalytis juo su kitais žmonėmis. Man nereikia vaidinti, kad esu muzikantė, tiesiog tokia esu.

- Amerikoje atsidūrėte, kai sumanėte kurti muziką, kuria prabylama apie juodaodžių vergovę. Kodėl norite prisiminti šią skaudžią patirtį?

- Vergai į Ameriką atgabeno bliuzą, iš jo kilo rnb, soul, country bliuzas, rokenrolas. Noriu žvelgti į teigiamą vergovės pusę. Nereikia užstrigti praeityje ir kaltinti vieniems kitų. Svarbu kalbėti apie vergovę. Iki šiol tai vienas didžiausių nusikaltimų žmonijai, kuris nebuvo plačiai aptartas. Sakoma, kad tai įvyko labai seniai ir nėra reikalo vėl prisiminti. Tačiau žaizdos lieka, nesvarbu, kokio senumo įvykis. Reikia kalbėti apie tai, kad žmonės, kurie kentėjo, išsisakytų, nebelaikytų skausmo viduje. Aš pamėginau prabilti per muziką.

- Ar keliaudama patiriate rasistinių išpuolių?

- Amerikoje gyvenu vienuolika metų ir dar nė karto nepatyriau rasistų užgauliojimų ar ko nors panašaus. Tačiau Europoje - dažnai pasitaiko. Galbūt dėl to, kad Europa yra arčiau Afrikos? Man atrodo, kad svarbu kalbėti ir apie kolonizaciją. Nors turtingos šalys palieka Afriką, jau nebėra kolonistės, tačiau netiesiogiai jos vis dar ten. Jos kolonizuoja Afriką ekonomiškai. Europiečiai bijo, kad žmonės iš Afrikos ateis ir atims jų darbus. Tačiau ką jie pamiršta? Kad juodaodžiai guldė savo galvas už jų laisvę per Antrąjį pasaulinį karą, kad Afrikos žmonės padėjo sukurti tą ekonominę gerovę, kurią šiandien turi europiečiai.

Rasizmo problemos esmė dar niekada nebuvo paliesta, išdiskutuota. Man nerūpi žmonių odos spalva. Elgsiuosi su tavimi kaip su žmogumi: tu ne mažiau nei aš ir ne daugiau nei aš.

Trumpai

* Didžiausiame Vakarų Afrikos valstybės Benino mieste Kotonu gimusi A.Kidjo UNICEF Geros valios ambasadore tapo 2002-aisiais.

* Per šešerius metus dainininkė su Geros valios vizitais aplankė daugiau nei dešimt Afrikos valstybių ir įkūrė Batonga fondą, finansuojantį skurdžiose žemyno šalyse gyvenančių mergaičių ir merginų mokslus.

* Paryžiuje muziką studijavusi A.Kidjo jau pelnė muzikinį "Grammy" apdovanojimą, o labdaros renginiuose dainavo su tokiomis žvaigždėmis kaip "will.i.am", "The Black Eyed Peas" ir "U2".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"