TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vaikystę perkėlė į profesiją

2013 07 05 6:00
Pieštų filmų pasaulyje R.Jonikaitė geriau pažįstama Rasos Joni vardu. Romo Jurgaičio nuotrauka

Animatorė ir prodiuserė Rasa Jonikaitė per šių metų kino apdovanojimus "Sidabrinė gervė" iš Lietuvos pieštinių filmų korifėjaus Iljos Bereznicko rankų atsiėmė apdovanojimą už savo prodiusuotą filmą "Kaltė". Taip išsipildė jos vaikystės svajonė.

Pieštų filmų pasaulyje R.Jonikaitė geriau pažįstama Rasos Joni vardu. Jauna moteris, sukūrusi ne vieną gero įvertinimo sulaukusį animacinį filmą, pastaruoju metu ėmėsi ir animacinių filmų prodiusavimo. Ji taip pat dirba su vaikais pagal edukacines programas. Pelnytas "Sidabrinės gervės" apdovanojimas, pasak R.Jonikaitės, buvo puikus, tačiau šiek tiek netikėtas komandinio darbo įvertinimas. "Manau, retai kada galima nuspėti, koks filmas laimės vieną ar kitą apdovanojimą. Dažnai net nežinai, pagal ką jie yra vertinami. Filmas "Kaltė" išties nepaprastas ir vertas apdovanojimo. Jis pirmasis Lietuvos animacijos istorijoje buvo atrinktas į konkursinę Prancūzijoje rengiamo prestižinio festivalio "Annecy" programą. Tai didžiulis lietuviško animacinio filmo pripažinimas tarptautinėje rinkoje", - džiaugėsi pašnekovė, radusi pašaukimą kurdama ir prodiusuodama "multikus".

Kadras iš Rasos prodiusuoto "Sidabrinę gervę 2013" pelniusio filmo "Kaltė". /Asmeninio archyvo nuotrauka

Nuo vaikystės

R.Jonikaitė teigė, jog animaciją galima rinktis dėl daugelio priežasčių. Ji visada norėjo nepriklausomo kūrybinio darbo, todėl ši sritis puikiai tam tiko. Pasak Rasos, animacija kasdieniame žmonių gyvenime užima vis daugiau vietos. Gal daugelis to nė nepastebi, bet internete ir televizijoje yra daug animuotos grafikos. Kino industrijoje ji taip pat užima vis didesnę dalį. "Juk daugelis filmų kuriami ant "žalio" ekrano, o visa kita animuojama kompiuteriu. O kur dar interaktyvūs žaidimai ir knygos. Dabartiniame technologijų amžiuje animacija turi daug vietų ir sričių pasireikšti. Jos kūrėjo specialybė perspektyvi", - įsitikinusi dailininkė.

Animatorė pasakojo, kad piešti pradėjo ankstyvoje vaikystėje. "Piešimas vaikams dažnai teikia džiaugsmą, - šyptelėjo Rasa. - Ir dabar, kai pati dirbu su jais, matau, kad piešdami įvairių gabumų vaikai visada džiaugiasi. Gaila, kad paaugus daugeliui tai pasidaro nebeįdomu, atsiranda kitokios veiklos. Man tas malonumas ir susidomėjimas nuo vaikystės niekur nedingo."

Rasa didžiuodamasi sakė, kad jos siekį įgyvendinti svajonę kurti animaciją visokeriopai skatina ir remia tėtis. Jis savo talentų ir gabumų menui negalėjo panaudoti, todėl stengiasi, kad dukra tai darytų. Pirmuosius animacinius darbus R.Jonikaitė sukūrė studijuodama Vilniaus dailės akademijoje. "Tai buvo dėstytojų pateiktų užduočių vykdymas, technikos mokymasis. Tik baigusi magistrantūros studijas pradėjau dirbti kaip nepriklausoma kūrėja", - pasakojo ji.

Taisyklių nėra

Visuomenėje dar gaji klišė, kad animacija – tik vaikams. R.Jonikaitė patikino, jog viskas priklauso pačių kūrėjų: "Daugelis animacijos festivalių nėra orientuoti į vaikus, ir kino salėse retai išvysi mažųjų žiūrovų. Ten dažniau renkasi tiesiog kinu besidomintys žmonės."

Didžiausia, komercinė animacijos industrija, žinoma, orientuota į mažuosius žiūrovus. Pilnametražės juostos, per televiziją rodomi serialai kuriami būtent vaikams. "Trumpametražiai filmai dažniau skiriami suaugusiam žiūrovui. Bet niekur nėra taisyklių, animacija tiek vaikams, tiek suaugusiesiems gali būti įvairios formos. Juk net ir dabar daugelio animacinių serialų, rodomų per televiziją, negalima įvardyti kaip produkto vaikams. Tiesiog mažieji gal labiau juos žiūri", - svarstė Rasa.

Komercija - pagal standartus

Ar kurti vaikams, ar suaugusiesiems, sprendžia pats animatorius. Anot R.Jonikaitės, galima laikytis įsikibus standarto, kad filmas vaikams turi būti juokingas, spalvotas ir su dainomis, o suaugusiesiems - būtinai "pagardintas" nešvankiais juokeliais. "Daugelis komercinio pobūdžio animacinių filmų taip ir kuriami - pagal tas patikrintas klišes, bet jų ir tikslas yra uždirbti pinigų, o ne dvasiškai ugdyti visuomenę. Taigi dvasingi filmai vaikams gali būti ir nespalvoti, ir be dainų, ir net nejuokingi, o suaugusiesiems - visai apie kitus dalykus. Tai individualus tiek kūrėjo, tiek žiūrovo požiūris", - samprotavo animatorė.

Rasa prisipažino, jog iki šiol labai mėgsta žiūrėti animacinius filmus, ir net tik kaip profesionalė, kad įvertintų kolegų darbus ar įvairių festivalių konkursinę produkciją. Ji dažnai eina į kino teatrą tiesiog patenkinti savo aistros - pažiūrėti kokybiškai sukurto "multiko" vaikams. Klasikinė Walto Disney produkcija lietuvei kelia dvejopus jausmus: "Man ji ir patinka, ir ne. Gal tie filmai tiesiog pasidarė per daug vienodi, standartiniai, nuspėjami. Kita vertus, tai - klasika, ir ji reikalinga."

Yra kur augti

Lietuvių animacija, R.Jonikaitės žodžiais, turi kur augti ir tobulėti. "Mes, lietuvių animacijos atstovai, kuriame visai neblogus filmus, tačiau pasaulyje tokių neblogų filmų yra milijonai. Turime kuo didžiuotis, bet turime ir ko siekti. Manau, viskas, ko dabar trūksta, atsiras bėgant laikui. Kartkartėmis ir Lietuva kur nors sužiba", - džiaugėsi Rasa.

Ji pasakojo, kad šiais laikais piešti ranka, kai animacinio filmo personažą autorius sugalvoja ir pavaizduoja popieriuje, taip pat neatsiejama nuo technologijų. "Žinoma, aš piešiu, bet ne ant popieriaus, o "planšetėje". Taip ir yra, kad pieši ranka, bet iš tiesų viskas kompiuterizuota", - šyptelėjo kūrėja.

R.Jonikaitė apgailestavo, kad pastaruoju metu retai galima aptikti įdomesnių, netradicinių animacijos technikų. "Nebent trumpametražiuose meniniuose filmuose... Bet iš esmės net klasikinė animacija kuriama kompiuteriu. Jis - neatsiejama animatorių darbo priemonė", - tvirtino pašnekovė.

Trys sritys

R.Jonikaitė daug metų dirba su vaikais. "Mano edukacinės programos būna įvairios trukmės, pobūdžio, technikos. Bet rezultatas visada tas pats - su vaikais sukurti animacinį filmą. Jiems labai patinka tai daryti. Net tie, kurie nemėgsta piešti, randa būdų, kaip sukurti filmą. Tokia veikla, manau, tinka vaikams, nes beveik visi šioje srityje gali rasti tai, kas jiems patinka", - sakė menininkė.

Rasos kuriamų animacinių juostų personažai atsiranda labai įvairiai. Sukurti konkretų filmą ar veikėją kartais pastūmėja perskaityta knyga, nugirstas bičiulių pasakojimas. "Kurti animacinį filmą - individualus kiekvieno žmogaus patyrimas. Kartais pati rutulioju kokią nors savo mintį, kartais įkvepia vienas ar kitas pasakojimas, gyvenimo patirtis", - kalbėjo R.Jonikaitė. Personažų, anot kūrėjos, rasti nesunku, užtenka tiesiog užsisakyti puodelį kavos ir atsisėsti senamiestyje prie judrios gatvės - tada tik spėk stebėti ir fiksuoti. Paklausta, ar įsivaizduoja kokią nors kitą profesiją, kuri teiktų tokį pat malonumą kaip animacija, R.Jonikaitė nusijuokė: "Man nereikia nė įsivaizduoti, nes dirbu trijose srityse - su animaciniais filmais, knygomis ir edukacinėmis programomis vaikams. Taigi darbas niekada nenusibosta!"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"