TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vaizdų ir garsų atspindžiai

2006 11 25 0:00
Juozas Tumas ne tik tapo paveikslus - jis yra išleidęs savo poezijos knygelę, laisvalaikiu muzikuoja.
Autorės nuotrauka

Dailininko Juozo Tumo akvarelėse - gėlės, kurias pats augina netoli namų. Laisvalaikiu menininkas prisėda prie pianino, jaučia didelę trauką smuikui, o naujausiuose jo paveiksluose - muzikos interpretacijos.

Šį mėnesį marijampolietis dailininkas Juozas Tumas pakvietė į dvyliktą personalinę darbų parodą "Atspindžiai ir interpretacijos", ne tik supažindinančią su pastarųjų metų savo kūryba, bet ir primenančią apie vyresnės kartos menininkų siekius ieškoti gėrio ir grožio harmonijos.

"Pripiešiau ir prikabinau. Akvarelė - ne stebuklas", - kukliai savo darbus vertina profesionalus menininkas, apie tris dešimtmečius vadovavęs Marijampolės dailės mokyklai, dirbęs dailininku vienoje didžiausių miesto įmonių ir dabar dar nededantis į šalį teptuko. Kaip sako pats Tumas, atspindžiai - tai realybėje pamatytos ir ant šlapio popieriaus perkeltos Suvalkijos balos, ežerėliai, medžiai, gėlės, ruduo. O štai paveikslai, pavadinti muzikos interpretacijomis, atskleidžia naują jo kūrybos posūkį.

Gėlynas

Perkopęs 70 metų amžiaus ribą dailininkas iki šiol dar kasmet palieja nors keletą gėlių akvarelių. Šiam užsiėmimui labai praverčia iš tetos paveldėtas netoli namų esantis sodas. "Savo tetą, tėvo seserį, iki mirties globojau 17 metų. Kadaise jos šeima man padėjo siekti mokslų Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. Daug metų tetos dovanotame sode ir dirbu. Ten jau beveik neliko daržo, nes išplėčiau gėlynus. Dabar auga daugybė daugiamečių gėlių. Kai ateina pavasaris, vienos gėlės žydėti baigia, kitos dar tik pradeda, ir taip iki rudens. Ten praeina visa mano vasara. Užsiaugintas gėles ir perkeliu į paveikslus. Mėgstu tai, kas gražu", - atviravo dailininkas.

Bet vasaros, anot dailininko, jis dar neaukoja kūrybai. Šiam procesui paprastai subręsta rudenį. "Buvo sekmadienis, per langą buvo matyti šie beržai, siūbuojami vėjo. Pagalvojau: jie tokie gražūs, reikia nupiešti, - apie įamžintas šiųmečio rudens akimirkas pasakojo menininkas. - Rudens spalvos mane pavergia. Tada medžiai tokie išraiškingi. Aplinkiniai vis klausia, kodėl juos piešiu taip tamsiai? Bet jei akvarelė bus labai šviesi, lėkšta - nebus pojūčio. Kaip mūsų gyvenime kartais pro debesį saulė gražiai prasišviečia, taip ir čia, tuose rudens peizažuose. Niekada nesvarsčiau, kuris darbas man mieliausias, atvirkščiai, visada esu sau kritiškas. Iš tūkstančio savo akvarelių pervertęs randu vieną, gal kitą, kuri traukia akį. Akvarelė kartais nepaklūsta mano norui, jei tik dažų šiek tiek per daug išskydo, jau nepataisysi. Tokia technologija. Aš ir pats svarstau, gal vieni darbai per tamsūs, kitas gal per daug geltonas, bet tokios spalvos yra realiame gyvenime".

Muzika tapyboje

Dailininkas ne tik piešia, bet ir kuria eiles, kartais muzikuoja. "Pasaulį suvokiu kaip muziką - tie patys sąskambiai sieja gamtos stichijas ir žmogaus išgyvenimus", - teigia marijampolietis. Ir priduria, jog kartais būna, kad jo dailės kūriniai virsta poezija arba muzika padeda rastis paveikslui. Kūrėjas čia jaučia glaudų tarpusavio ryšį. "Gal kiek nukrypstu į romantizmą, bet poezija, muzika ir dailė vientisa. Neįkainojama vertybė yra Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jis vienintelis sugebėjo sujungti viską į viena. Negaliu sakyti, kad pats to pasiekiau, bet bandau", - apie savo naujausius paveikslus-muzikos interpretacijas sako dailininkas. Anot Tumo, jam jau senokai brendo mintis muzikos atlikėjus bei instrumentus perkelti į savo kūrinius. Dailininkui būdavo gaila, kad žmonės susidomėję lanko koncertus, bet mažai kurie menininkai užsiima atlikėjų bei instrumentų vaizdavimu. Taip gimė jo tapybos darbai - muzikos interpretacijos, kuriose Tumas stengiasi kurti ne konkrečių atlikėjų portretus, o perteikti muzikantų nuotaiką per jų judesius. "Pats vaikystėje norėjau būti muzikas, bet tada prie instrumento nepriėjau. Mat augau sudėtingu laikotarpiu. Dabar kartais slapčia, kai niekas negirdi, mėgstu paimprovizuoti. Vieną dieną gimė mintis: kodėl neįamžinus taip gražiai atrodančių muzikų? Galbūt jų rankas ne visiškai tobulai pavaizdavau, bet sceninis judesys, regis, pavyko. Šias interpretacijas visuomenei rodau pirmą kartą", - teigia autorius.

Iliustruoja knygas

Menininkas pamena, kaip leidėjai jam pasiūlė bendradarbiauti leidžiant didaktines korteles - jas iliustruoti, apipavidalinti zoologijos sąsiuvinių viršelius. Vėliau iliustracijų prireikė kraštiečių leidžiamoms įvairioms knygoms. Dabar tokių dailininkas jau suskaičiuoja septyniolika. Tai ir knygos apie mokytojų tremties laikotarpį, partizanus, dvasininkus, poezijos ir prozos rinktinės.

Šiuo metu Tumas kuria iliustracijas dar vienai poezijos rinktinei. "Turiu su knygos autoriumi susipažinti, pabendrauti, kad galėčiau geriau pažinti. Ne viską gali jausti, net jei pats rašai, kito jausmų negali atspėti. Tema gali būti bendra, bet skirtingai išreikšta. Visą pluoštą eilėraščių perskaitau, susikuriu vaizdą ir tada skyreliui kuriu iliustraciją", - apie šios dienos darbus kalba dailininkas.

Tumas teigia likęs ištikimas senosios tapybos, akvarelės, piešimo tradicijai. Net savo mokinius mokė, kad kūrėjui reikia metodikos, tikrojo akademinio mokymo. Dailininkas tikina, kad jo paties kūryba visada remiasi į paprastumą ir realizmą. "Nesakau, kad visai nepatinka modernizmas. Man patinka spalvingi kūriniai, kur ieškoma harmonijos, gražaus spalvų sumaišymo. Bet kad išliktų, kaip sakome, spalvos kultūra. O dabar kai kurie modernistai nueina lengviausiu, paprasčiausiu keliu, instaliacine forma bando išreikšti vos ne visą pasaulį. Jei yra tik vien juoda, raudona, ryškūs potėpiai, tai man atrodo, lyg kapotų botagu, - sako Tumas.

Pasak Marijampolės kultūros centro etnokultūros specialistės Onutės Surdokienės, pristačiusios šių metų naujausius Tumo darbus, būdamas net ir profesionalus dailininkas kūryboje nesivaiko įmantrybių, todėl jo pateikimo forma yra santūri, kukli, tokia, kurią galėtų suprasti kiekvienas grožio trokštantis žmogus.

Trumpai

Juozas Tumas yra surengęs 11 personalinių parodų, iliustravęs 17 poezijos ir prozos knygų. Parašęs ir išleidęs trumpą savo kaimo istoriją "Ožkasvilių kaimo likimas" bei poezijos knygelę "Ant saulės akmens". Devynerius metus dirbo tuometinėje Kapsuko pedagoginėje mokykloje. Nuo 1974 iki 2001 metų vadovavo Marijampolės vaikų dailės mokyklai, šiuo metu dirba piešimo mokytoju. Pedagoginio darbo stažas - net 42 metai. Laisvalaikiu jis prisėda prie pianino, jaučia didelę trauką smuikui. Pasak paties Tumo, jam buvo lemta tapti nuostabių pedagogų ir dailininkų - Filomenos Ušinskaitės, Rimto Kalpoko, Sofijos Juknienės ir kitų - kūrybinės tradicijos tęsėju.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"