TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vasara: vaikystėje ir dabar

2010 06 26 0:00
Jauniausia šeimos atžala - sūnus Kaziukas mielai talkina laukuose tėveliui K.Starkevičiui.
Asmeninio albumo nuotrauka

Vaikystės prisiminimai dažniausiai būna malonūs, nes mintimis grįžtame į nerūpestingai leidžiamą laiką. Tačiau kai kurie dabar žinomi žmonės, ypač augę kaime, vasarą daugiau dirbdavo negu pramogaudavo. Vis dėlto nesiskundė, kad buvo sunku. Tik štai pionierių stovyklos ne visiems patiko. O kas anuomet buvo smagiausia?

Vasarą visiems norisi poilsio: vieni važiuoja į Lietuvos pajūrį ar sodybą kaime, kiti lekia pasilepinti užsienio kurortuose. Net jei daug darbų, žmogus stengiasi bent savaitgalį praleisti prie ežero ar upės. Įdomu palyginti, kaip anksčiau prabėgdavo laikas, kai saulė anksti teka ir vėlai leidžiasi. Kokios buvo vaikystės vasaros ir kaip atostogauja dabar, pasakojo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, aktorė Redita Dominaitytė, dainininkas Egidijus Sipavičius, vyriausiąja Lietuvos ragana tituluojama Vilija Lobačiuvienė, dailininkas Marius Jonutis.

Cukriniai runkeliai

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vaikystę praleido Kauno rajono Rokų kaime. Todėl atostogos prabėgdavo ne kurortuose, o ten pat - prie namų. "Vasaros buvo pačios nuostabiausios, - tikino K.Starkevičius. - Laukdavau, kada baigsis mokslo metai ir prasidės atostogos, nors žinodavau, kad vasarą reikės dirbti - ravėti kolūkio cukrinius runkelius. Anuomet vienai šeimai būdavo paskiriama ravėti po hektarą runkelių. Mano vaikystės vasara tuo ir prasidėdavo. Užtat žinojau, kad rudenį už darbą duos nemokamai centnerį cukraus." Pinigų Kazys irgi užsidirbdavo. Štai pirmą dviratį nusipirko būdamas dešimties. Iki šiol prisimena, kad kainavo 49 rublius.

Suprantama, kai per atostogas dirbi, džiaugsmo mažoka. Tačiau kaimo berniokas viską spėdavo: ir runkelius ravėti, ir su bendraamžiais pažaisti futbolą ar krepšinį, pasideginti ir paplaukioti. Tėvams sakydavo, kad maudytis eina ten, kur seklu, o iš tikrųjų lįsdavo giliau.

Per didelė prabanga

K.Starkevičius nepatyrė, ką reiškia vasaroti pionierių stovykloje. Tėvai nė karto nebuvo ten išsiuntę, nes vaikis ir kaime turėjo ką veikti. "Vietoj atostogų stovykloje buvo runkeliai, šienas ir kiti darbai, - šypsojosi vyras. - Stovyklaujantiems bendraamžiams kažkiek pavydėdavau, nes iš pasakojimų žinojau, kad jiems būdavo labai linksma. Tačiau kaimo vaikui tai buvo pernelyg didelė prabanga."

Jūrą K.Starkevičius pirmą kartą pamatė jau būdamas paauglys. Mediciną baigusi vyresnė sesuo 15 metų brolį nusivežė į Palangą. Ten jiedu praleido apie savaitę. "Kaip jaučiausi? Tai buvo milžiniškas įvykis. Jūros galybė ir ošimas - iki šiandien išlikęs stiprus įspūdis", - prisipažino pašnekovas.

K.Starkevičius su žmona Rasa turi tris vaikus: 27 metų dukrą Živilę, 25-erių Ramintą ir dešimtmetį sūnų Kazimierą. "Su šeima stengiamės bent kartą per metus nuvažiuoti prie jūros. Turbūt todėl, kad pačiam vaikystėje jos trūko", - svarstė vyras. Žmona iš darbovietės gaudavo kelialapius į vilą Juodkrantėje, tad ten ir atostogaudavo. Šį kurortinį miestelį Starkevičių šeima labai pamėgo ir iki šiol, kai ištrūksta bent savaitei, važiuoja ten. "Susikrauname dviračius ant automobilio ir iškeliaujame į Juodkrantę", - sakė K.Starkevičius.

Braškės

Ministras stebėjosi, kodėl lietuviai braškių skinti važiuoja į užsienį, kai tai galima daryti Lietuvoje. K.Starkevičius jas augino savo ūkyje. "Mano dukros išleistuvių sukneles pirko už Lietuvoje uždirbtus pinigus, prižiūrint braškes", - sakė ministras. K.Starkevičius ne tik atžalų vasaros poilsiu prie jūros rūpinasi, bet ir prie darbo jas pratina. Tikriausiai todėl, kad pats nuo vaikystės taip pratęs. "Jūra - pramoga, - tvirtino vyras. - O darbas yra darbas. Štai mano dešimtmetis sūnus šienauja, veją prižiūri."

Patikdavo tik pajūryje

Aktorė Redita Dominaitytė pasakojo, kad geriausi vaikystės vasarų prisiminimai - pajūryje praleistas laikas. Vairuotoju dirbantis tėvelis iš darbovietės gaudavo kelialapius į poilsio namus Pervalkoje. "Todėl ten važiuodavome kiekvieną vasarą", - sakė pašnekovė. Kaune gyvenanti šeima - tėtis, mama, Redita ir jos brolis - keldavosi labai anksti, sėsdavo į žigulius ir važiuodavo į pajūrį. Anais laikais kelionė trukdavo ilgiau negu dabar, nes sovietiniu automobiliu labai neįsibėgėsi. Dar tekdavo daug laiko praleisti ilgoje mašinų eilėje prie perkėlos į Neringą. Tačiau nuvažiavus į pajūrį būdavo smagu. Malonumas trukdavo tiek, kiek tėvų atostogos. "Tam kraštui iki šiol jaučiu daug sentimentų", - tvirtino moteris.

Redita neturėjo kaime gyvenančių senelių ir dėl to ji liūdėdavo. "Įsivaizduodavau, kaip kiti vaikai važiuoja pas senelius į kaimą", - prisiminė aktorė. Kadangi vasara - gerokai ilgesnė negu tėvų atostogos, likusį laiką tekdavo leisti tuomečiame kolektyviniame sode ir pionierių stovykloje. "Todėl vasaros nebuvo kažkokios ypatingos, - teigė R.Dominaitytė. - Buvo prievartinių dalykų. Tėvų kolektyviniame sode tekdavo dirbti. Tad poreikio "suleisti rankas į žemę" nejaučiu. Tiesa, namų terasoje auginame gėles, prieskonines žoleles, bet daržo neturime." Vaikystėje važiuoti į pionierių stovyklą ji irgi neturėdavo noro. Ten nebuvo savos aplinkos, nes ir vadovai, ir vaikai buvo nepažįstami, gal net nepatikdavo, bet su jais tekdavo būti kartu bent porą savaičių. "Stovykla stovyklai nelygi, vieną vasarą būdavo smagu, o kitą - jeigu nesutari, nerandi draugų, aplinka svetima, tada jautiesi blogai", - aiškino Redita. Ji suprato, kad tėvai nelabai turėjo iš ko rinktis. Matyt, jie nenorėdavo, kad vaikai vasaras leistų mieste. "O auklių ar senelių, kurie prižiūrėtų vaikus, nebuvo", - sakė pašnekovė.

Vairavo traktorių

Egidijus Sipavičius - miesto vaikas. Tačiau nuo mažens vasaras leisdavo kaime. "Pačios gražiausios ir įsimintiniausios atostogos praeidavo pas tetą ir pusbrolius Suvalkijoje, - pasakojo estrados dainininkas. - Tai būdavo fantastiškas laikas. Man labai gaila tų vaikų, kurie vasaras leidžia mieste tarp betono." Egidijui kaime patiko viskas. Dabar net stebisi prisimindamas, kaip lėkdavo maudytis į kūdrą su varlėmis ir buožgalviais. Vanduo buvo net rudas nuo molio. Ir nieko - nė karto nesusirgo. Dainininkas šypsodamasis tvirtino, kad dabar net artyn neitų prie tokio vandens telkinio.

Miesto berniukas Egidijus kaime net traktorių gaudavo pavairuoti. "Koks nors kolūkietis pasisodindavo ant kelių ir leisdavo vairą pasukinėti, - važiavimą traktoriumi prisiminė E.Sipavičius. - Tai būdavo didžiausia šventė."

Vaikai kaime turėjo daug laisvės. "Iš ryto atsikeldavome, papusryčiaudavome ir lėkdavome į lauką. Grįždavome tik papietauti ir pavakarieniauti, - pasakojo atlikėjas. - Tiesa, neatskiriami vasaros palydovai buvo filmai, kuriuos žiūrėdavome per televizorių: vaidybiniai serialai "Keturi tankistai ir šuo" ir "Kapitonas Tenkešas" bei animacinis "Boleko ir Lioleko nuotykiai". Per kiekvienas atostogas juos žiūrėdavome."

Pirmieji bučiniai ir darbai

E.Sipavičių tėvai leisdavo ir į pionierių stovyklą. "Kelerius metus buvau stovykloje Nidoje. Ar viskas ten patikdavo? Buvo smagu. Tik gal nervindavo, kad rytais tekdavo keltis, stovėti vadinamosiose liniuotėse, - pionierišką laiką prisiminė dainininkas. - Muštras, rikiuotės ir žygiavimas, aišku, pabosdavo. Tačiau stovykla buvo gera vieta susipažinti su bendraamžiais, įgyti naujų draugų. Be to, liko malonūs prisiminimai: pirmieji šokiai su mergaitėmis, pirmieji bučiniai. Gražu."

Dainininkas tvirtino, kad būdamas paauglys keletą vasarų dirbo. Tai trukdavo ne per visas atostogas, bet maždaug mėnesį Egidijus praleisdavo "kaldamas pinigėlius". Jis skynė obuolius, suaugusiesiems padėjo tiesti kelius. "Už vieną atlyginimą pirkau džinsus. Anuomet tai buvo kažkas tokio! O kitą vasarą, kai uždirbau pinigų, įsigijau fotoaparatą, - sakė E.Sipavičius. - Darbas nebuvo labai varginantis, negalėčiau to pavadinti parduotomis vasaromis."

O kur dažniausiai atostogauja dainininko vaikai? Keturių atžalų tėvas pasakojo prie Platelių ežero turįs vasarnamį, todėl ten leidžia visas vasaras. "Kol šilta, ten tiesiog gyvename. Galima sakyti, vaikai ten užaugo", - teigė pašnekovas. E.Sipavičius tvirtino, kad atžalas pratina prie darbo, sodyboje jie nedykinėja: "Dukra Liepa namus valo, šluoja. Darže irgi yra ką veikti." Ar dainininkas su šeima keliauja ilsėtis į užsienį? "Ten važiuojame pratęsti vasaros - rudenį", - teigė E.Sipavičius.

"Parduotos vasaros"

Vyriausiąja Lietuvos ragana tituluojama Vilija Lobačiuvienė pasakojo apie savo vaikystės "parduotas vasaras". Ji augo kaime Jurbarko rajone. Šeimoje buvo keturi vaikai. Vasarą visi turėdavo darbo: savame darže, prie šieno, į kolūkio laukus eidavo linų rauti. V.Lobačiuvienė sakė, kad jos tėvai buvo labai darbštūs, bet anuomet gyveno sunkiai. Todėl vaikai ir padėdavę. "Mes nebadavome, buvome prižiūrėti. Tačiau anais laikais daug kas sunkiai vertėsi", - tvirtino moteris. Taigi kas yra tikros atostogos, vaikystėje jai neteko patirti. "Vieną kartą tėvai mane nuvežė į pionierių stovyklą. Buvau gal antros klasės mokinė. Stovykloje tiek daug verkiau, kad turėjo iš ten pasiimti, - dabar su šypsena prisiminė V.Lobačiuvienė. - Stovykla buvo kaip košmaras. Tas siaubo jausmas išliko visam gyvenimui. Gal todėl, kad esu šeimos žmogus, kuriam išvažiuoti iš namų - be galo sudėtinga."

Svajonės po liepa

Kai vasarą upės vanduo sekdavo, Vilija su vaikais eidavo rinkti žuvų į krepšius ir pernešdavo į gilesnes vietas. Tai buvo viena smagiausių pramogų per atostogas. Dar Vilija mėgdavo atsigulti po liepomis ir svajoti. Šakos būdavo nulinkusios beveik iki žemės, po jomis mergaitė smagiai išsitiesdavo. "Liepa buvo svajonių medis, - prisiminė pašnekovė. - Kai dabar nuvažiuoju, matau, kad ji tebestovi."

Baltijos jūrą V.Lobačiuvienė pirmą kartą pamatė, kai tapo mama - nuvažiavo ten su tuomet dvejų metukų dukrele Rūta. Vėliau, gimus Ievai, pradėjo nuolat atostogauti pajūryje. Dabar ten važiuoja su ketverių metukų globotiniu Vaidu. "Kartu atostogaujame ir sodyboje. Vasarą Vaidas į vaikų darželį neina", - sakė V.Lobačiuvienė.

Į užsienį berniuko kol kas neveža, tačiau planuoja rudenį su juo keliauti į Londoną pas ten gyvenančią dukrą Ievą. Bene kartą per metus, kai saulė ritasi rudeniop, V.Lobačiuvienė išsirengia atostogų į šiltus kraštus - Graikiją, Turkiją ar Egiptą. Pabūna savaitę ir lekia namo, nes čia visada yra ką veikti. "Negaliu ilgai ištverti be darbo", - teigė moteris.

Stovykloje verkė

Dailininkas Marius Jonutis pasakojo, kad vaikystėje atostogaudavo pajūryje ir kaime. Vienintelis blogas prisiminimas - pionierių stovykla. "Su tėvais dažniausiai važiuodavome į Palangą, - sakė jis. - Seneliai gyveno Žemaitijos kaime, tad ten taip pat praleisdavau daug laiko. Prie jūros labiau patiko, nes ten - daug atrakcijų. O kaime seneliai dirbti neversdavo. Pramogaudavau su kaimynų vaikais." Dailininkas juokėsi, kad tėvams namie likdavo "plotas", kai jis atostogaudavo Žemaitijos kaime.

Du kartus jie Marių bandė išvežti į pionierių stovyklą. Tačiau berniukas ten ilgai neištverdavo. "Abu sykius verkdamas skambinau ir prašiau, kad mane iš ten pasiimtų. Kodėl? Nežinau. Gal todėl, kad aš - sociofobas. Negalėjau pakęsti pionierių būrių, vadinamųjų liniuočių", - tvirtino menininkas.

Į Kroatiją - su didele kompanija

Su Mariumi kalbėjomės prieš pat jo atostogas Kroatijoje. Šiuo metu jis su šeima - jau ten. Dailininkas pasakojo, kad į kelionę išsirengė automobiliu. Jiedu su žmona Nomeda vairuoja pasikeisdami. Taip keliauti smagiau, nes galima daugiau pamatyti. "Man patinka - sėdi ir vairuoji, o ne kas nors tave veža", - teigė pašnekovas.

Menininkų šeima planavo, kad atostogos Kroatijoje kartu su kelione truks apie tris savaites. Išvažiavo su didele draugų kompanija: penkios šeimos, iš viso - 17 žmonių. "Gražiai pripasakojome apie tą vietą, visi susidomėjo", - sakė M.Jonutis.

Į Kroatiją su šeima jis keliauja trečią kartą. "Apsistojame nuošalioje saloje. Nuomojamės apartamentus ir gyvename kaip namie - ant jūros kranto. Kroatijoje gera, šilta: oras - 30, vanduo - 22 laipsniai", - teigė dailininkas.

Anksčiau Marius su žmona Nomeda Marčėnaite ir dviem vaikais poilsiaudavo Lietuvos kurorte Preiloje. "Atostogavome ten kelerius metus. Preiloje smagu ir gražu. Tačiau labai pakilo kainos. Už nuomą mokėdavome daug daugiau negu dabar Kroatijoje, - tvirtino vyras. - Be to, Baltijos jūra šalta. Ir niekada negali būti tikras dėl orų. Vienais metais temperatūra ten buvo 13 laipsnių. Žvarbus vėjas, lietus. Buvome priversti vilkėti striukes - ne kažin kokios atostogos."

Jei orai leidžia, vasarą Mariaus šeima važinėja dviračiais. Į Preilą vaikų dviračius nusiveždavo, o suaugusieji ten vietoje išsinuomodavo. "Kai Kroatijoje norime pasivažinėti po kalnus ar aplinkinius miestelius, sėdame į automobilį. Išsinuomojame dviračius, tada miname į parduotuvę bandelių pirkti", - teigė pašnekovas.

Mariaus ir Nomedos šeimai vasarą smagu ir namie. "Mes gyvename kaime, todėl čia gera. Yra upelis, jame galima maudytis, - džiaugėsi menininkas. - Vis dėlto, kai būni namie, visą laiką ką nors veiki. Vienas žmogus man sakė: "Jei gyvenčiau taip, kaip tu, niekur nevažiuočiau." Taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Namie negali nedirbti. Todėl ir keliaujame kur nors atostogauti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"