TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vasarinis lietuvių kalbos stebuklas

2015 07 18 6:00
Šiek tiek kalbančiųjų lietuviškai grupė. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Vilniaus universiteto (VU) Lituanistinių studijų katedros lektorė, Lietuvos nacionalinės mokslo premijos laureatė Virginija Stumbrienė kaskart, vos tik baigiasi lietuvių kalbos kursai užsieniečiams, sako išgyvenanti magišką akimirką, kai po kelių savaičių mokymų svečiai prabyla lietuviškai.

Pasibaigus įprastam semestrui Vilniaus universitete, Lituanistinių studijų katedros darbuotojai, užuot atostogavę, kimba į kitus darbus - rengia lietuvių kalbos kursus, į kuriuos atvažiuoja žmonės iš viso pasaulio. Vasaros lituanistikos kursai vyksta mėnesį arba dvi savaites - norintieji mokytis lietuvių kalbos gali rinktis jų trukmę pagal poreikius ir galimybes.

Kalbų kolekcininkai

Pasak V. Stumbrienės, mokytis lietuvių kalbos į VU atvyksta įvairiausių žmonių: vieni turi kilmės šaknų ir nori pramokti arba net gerai išmokti tėvų ar senelių kalbą, kiti atsiduria mūsų krašte darbo reikalais ir pradeda mokytis šalies kalbos. Kai kurie kursų lankytojai ketina studijuoti Lietuvoje pasirinktą specialybę, tad pirmiausia imasi mokytis lietuviškai. Yra ir tokių, kurie įvairiuose pasaulio universitetuose studijuoja baltistiką ir į VU atvyksta jau šiek tiek mokėdami lietuvių kalbą, bet nori pagerinti savo žinias. "Be abejo, į mūsų kursus ateina ir vadinamųjų meilės emigrantų - vyrų ir moterų, sukūrusių šeimas su lietuviais ir norinčių prabilti sutuoktinio kalba", - sakė Virginija.

Gurgenadzė Giorgi ir Bešidzė Laša iš Gruzijos kremta lietuvių kalbos paslaptis.

Lektorės teigimu, yra išskirtinė grupė žmonių, kuriuos įprasta vadinti kalbų kolekcininkais. Jie per atostogas vyksta į kurią nors šalį ir poilsį derina su mokymusi. Dažniausiai tai kalboms gabūs įvairaus amžiaus asmenys, kurie jaučia aistrą mokytis užsienio kalbų. Ne vienas jų moka po keletą ar net keliolika kalbų.

Lituanistinių studijų katedros organizuojami vasaros lietuvių kalbos kursai tokioms atostogoms, suderintoms su mokymusi, puikiai tinka. Iš ryto kursantai keturias arba šešias akademines valandas mokosi kalbos, o po pietų jiems skaitomos paskaitos apie Lietuvos kultūrą, istoriją, literatūrą, tautos tradicijas, papročius, gamtą. Paskaitos vyksta lietuvių ir anglų kalbomis. Studijuojantiems užsieniečiams organizuojamos ekskursijos po Vilniaus universitetą, sostinės senamiestį, Valdovų rūmus, taip pat į Trakus, Kauną, Rumšiškes. Jie lanko KGB muziejų, prezidentūrą, yra mokomi lietuviškų dainų ir žaidimų.

"Tik pradėję mokyti lietuvių kalbos su kursų lankytojais bendraujame angliškai arba rusiškai. Būna tokių studentų, kurie nemoka nė vienos šių kalbų, tik savo gimtąją. Tuomet dėstytojas pasitelkia visą išmonę - kūno kalbą, piešinius, išraiškingus gestus. Vis tiek susikalbame", - tikino "pradinukams" - lietuvių kalbą nuo abėcėlės pradedantiems mokytis žmonėms - dėstanti Virginija.

Prancūzas Jacobas Bertrand (kairėje) gyvena ir dirba Lietuvoje, vedęs lietuvę ir turi penkerių sūnų, studentas kalbininkas Danielis Ebneras (Austrija) ir Victoras de Munckas (JAV), Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.

Žino, kad bus sunku

V. Stumbrienė atvykusiųjų mokytis lietuvių kalbos visuomet paklausia, ką jie žino apie mūsų kalbą. "Atsakymuose visada nuskamba tas pats motyvas: lietuvių kalba yra labai sena ir sunkiai perprantama. Mūsų tikslas - įrodyti tiems žmonėms, jog lietuvių kalba nėra sunki, ją galima visai neskausmingai išmokti. Kursų lankytojai jiems pasibaigus patys stebisi, kad tarsi netyčia išmoko lietuvių kalbą per keletą savaičių. Jie pradeda susišnekėti ir suprasti, kas sakoma paprastose gyvenimo situacijose. Mes ne akademines studijas vedame, tiesiog mokome žmones gyventi su kasdiene lietuvių kalba: užsisakyti kavinėje pageidaujamą patiekalą, nusipirkti parduotuvėje reikiamą daiktą, trumpai šnektelėti su draugu ar pažįstamu lietuviškai", - aiškino lektorė.

V. Stumbrienė pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais lietuvių kalbos mokosi vis jaunesni žmonės. Šiemet jauniausias kursų lankytojas - aštuoniolikmetis, vyriausiajam - šešiasdešimt ketveri. Pasak Virginijos, prieš penkiolika ar daugiau metų vasaros lietuvių kalbos kursus lankydavo vyresnio amžiaus žmonės. Dažnai tai buvo į Ameriką emigravusių lietuvių palikuonys, jau pensininkai, kurie turėdami daug laisvo laiko grįždavo į Lietuvą aplankyti tėvų ar senelių gimtinės ir drauge bent truputį išmokti pamirštos tėvų kalbos. Arba ją prisiminti, užkamšyti per dešimtmečius atsiradusią spragą.

Vienuolė Jacquline Ludka (JAV) pusę metų gyvena ir dirba Panevėžyje.

Pastaruoju metu tokių "amerikonų" pasitaiko vis mažiau. Dėstytojai pastebi, kad vasarą į kursus atvyksta bene po lygiai vyrų ir moterų, o štai žiemą jie gerokai populiaresni tarp vyrų. Maždaug trečdalis lankytojų mokosi kalbos jau ne pirmą kartą - pradėjusieji nuo nulio kasmet lanko aukštesnės pakopos kalbos studijas.

Šią vasarą lietuvių kalbos mokosi žmonės iš devyniolikos pasaulio valstybių: kaimynių Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, atokesnio Kazachstano. Tradiciškai daugiausia yra amerikiečių, po kelis kursantus atvyko iš Lenkijos, Australijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Prancūzijos ir Skandinavijos šalių.

Jau ne vienus metus Lituanistinių studijų katedroje rengiami kursai ir lietuvių kalbą užsienyje dėstantiems lituanistams. Pasisemti profesinių žinių vasarą į VU atvažiuoja pasaulio baltistikos centruose dirbantys lietuvių kalbos dėstytojai. Tokie baltistikos centrai veikia Suomijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Rusijoje, JAV, Ukrainoje, Gruzijoje. Pasak V. Stumbrienės, labai dažnai ir šių centrų studentai atvyksta į Lietuvą geriau pasimokyti lietuvių kalbos.

Elena Wise atvyko iš JAV, jos mama lietuvė, o Ieuanas Fentonas (Didžioji Britanija) turi draugę lietuvę.

Rado pašaukimą

Nuo 1992 metų Lituanistinių studijų katedroje dirbanti Virginija prisipažino, kad prieš dvidešimt trejus metus į šį darbą ją atviliojo kolegos. "Dirbau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Tas darbas man patiko, buvo labai įdomus. Sovietiniais laikais ten turėjome išskirtinę galimybę prieiti prie leidinių, kurie plačiajai visuomenei buvo draudžiami, prisiliesti prie slepiamos Lietuvos rašytinės istorijos", - prisiminė pašnekovė.

Atėjusi į VU dėstyti lietuvių kalbos, ji labai greitai pajuto neapsirikusi keisdama darbą. "Jaučiuosi taip, tarsi visą laiką daryčiau stebuklą. Mano studentai yra pradedantieji, tie, kurie dar visai nemoka lietuvių kalbos. Kai semestro pabaigoje, kasdien susitikdama su tais žmonėmis ir juos mokydama, išgirstu juos kalbant lietuviškai, man kaskart tai atrodo stebuklas. Žinau, kaip aš mokau, bet kaip jie išmoksta kalbą, man visada yra nuostabu. Šis darbas labai įdomus", - patikino Lituanistinių studijų katedros lektorė. Jos žodžiais, kiekvienas studentas - atskiras pasaulis, turintis savo kultūrą, emocijas, gebėjimus ir klaidas. Mokydama juos lietuvių kalbos dėstytoja pati semiasi neįkainojamos patirties.

Adelaide Robinson iš Didžiosios Britanijos (kairėje), Jakobas Genseras (Austrija), turintis draugę lietuvę, ir Diane Cibiras (Australija).
Virginija Stumbrienė kas semestrą išgyvena magišką jausmą, kai jos studentai ima kalbėti lietuviškai.
Šios grupės studentai jau kalba lietuviškai. /Vito Jagdzevičiaus nuotrauka

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"