TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vasaros šventė septyniomis kalbomis

2016 06 18 6:00
Danai uždegė jų tautai tradicinį Vidurvasario šventės laužą Kairėnų botanikos sode. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ketvirtadienio pavakarę Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose jau ketvirtą kartą buvo švenčiama septynių Baltijos ir Šiaurės valstybių Vasaros šventė, buvo pristatytos šių šalių vasaros saulėgrįžos švenčių tradicijos, papročiai bei nacionaliniai valgiai.

Mes, lietuviai, latviai, estai, danai, norvegai, suomiai ir švedai turime labai panašias vasaros saulėgrįžos švenčių tradicijas. Baltijos šalyse tai – Joninės, o štai šiaurės kaimynai analogišką šventę vadina Vidurvasariu ir pamini ją šimtmečius vykstančiais tradiciniais renginiais ir ritualais. Lietuvoje gyvenantys šių šalių piliečiai, tautinių bendrijų atstovai nepraleidžia progos prisiminti ir išdidžiai pristatyti šeimininkams lietuviams savo tautų papročių, dainų, šokių, patiekalų ir spalvingų nacionalinių kostiumų.

Ambasadų iniciatyva

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo Švedijos ambasados Lietuvoje spaudos, informacijos ir kultūros skyriaus atstovė Giedrė Berželionytė, renginys prieš ketverius metus sumanytas Šiaurės šalių ambasadų darbuotojų iniciatyva. „Tuomet jie susimąstė: kokių bendrų vasaros švenčių turi mūsų šalys, kas mus sieja. Nedvejodami visi nutarė, kad bendra ir labai svarbi skandinavams yra Vidurvasario šventė, o Lietuvoje – Joninės. Tiesa, skandinavų Vidurvasario šventė labiau remiasi pagoniškomis tradicijomis, nors jų tikrai netrūksta ir per Baltijos kraštuose minimas Jonines“, – sakė Giedrė.

Pirmaisiais metais šventę organizavo tik Šiaurės šalių ambasados savo tautiečiams, tačiau renginyje apsilankiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakydama kalbą užsiminė, kad Vidurvasario šventės tradicija vienija ne tik Šiaurės, bet ir Baltijos šalis, tad būtų puiki proga švęsti kartu. Pasak G. Berželionytės, prezidentės idėjai visi pritarė, tad po metų prie Šiaurės šalių ambasadų mieliai prisidėjo Latvijos ir Estijos ambasadų darbuotojai ir Lietuvoje gyvenančių šių šalių tautinių bendrijų atstovai. Lietuvai renginyje atstovauja prezidentūra. „Tai ne tik labai graži šventė, ji simbolizuoja aktyvų ir glaudų Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą visose srityse“, – pabrėžė G. Berželionytė.

Daug panašių tradicijų

Kiekviena šalis šventėje pristatė savo tradicijas: latviai garsėja pintais žolynų vainikais ir varžytuvėmis, kas taikliau užmes vainiką ant šakoto beržo buomo. Švedai lietuviams parodė būtiną Vidurvasario šventės atributą – gėlėmis kaišytą stulpą, simbolizuojantį gausą, vaisingumą, aplink jį vasarą šokami rateliai. Danų tradicija – laužas, prie kurio atliekamos dainos, jis taip pat buvo užkurtas Botanikos sode Kairėnuose. Anot, G. Berželionytės, muzika labai sieja Skandinavijos ir Baltijos šalis, tad prie danų laužo liejosi dainos septyniomis dalyvaujančiųjų kalbomis.

Suomiai į Lietuvą atsivežė moterų chorą, jis atliko šio krašto liaudies dainas. „Mūsų šalių tradicijos labai susipynusios, – teigė pašnekovė. – Švedijoje, kaip ir per mūsų Jonines, per Vidurvasario šventę merginos ir moterys pina vainikus, žolynai švedų kultūroje turi ypatingą reikšmę. Mums tai gerai žinoma: merginos eina į pievą, surenka septynis skirtingus žolynus, deda juos po pagalve ir laukia naktį aplankysiančių pranašiškų sapnų apie savo būsimąjį. Lietuvių Joninių tradicijos juk labai panašios.“

Estai ir norvegai šventėje pristatė savo folkloro kolektyvus. Dalyvius džiugino šokio sūkuryje susimaišę tautiniai kostiumai – juodomis estiškomis skrybėlėmis pasidabinę šokėjai vyrai sukosi su tautinius lietuviškus drabužius vilkinčiomis folkloro ansamblio „Vilnelė“ moterimis.

Silkė ir braškės

Neatsiejama Vidurvasario šventės dalis – ragauti nacionalinių patiekalų. Švedų ambasados darbuotoja tikino, kad ir čia mūsų šalių tradicijos gerokai susipynusios, nors yra ir įdomių savitumų. Švedijoje ir Norvegijoje vasarą labai mėgstama sūdyta lašiša, maži mėsos kukuliukai dažnai vadinami tiesiog švediškais kukuliais, tačiau tai yra ir danų nacionalinis patiekalas. Norvegų šventinį stalą dažnai puošia labai panašus į lietuvišką šakotį kepinys, tiesa, jo receptūra kiek skiriasi nuo lietuviams įprastos – norvegiškasis labiau primena morengą.

Švedai neįsivaizduoja Vidurvasario šventės be šviežių bulvių, silkių ir braškių. Tad lietuviai turėjo progos paragauti Švedijoje itin populiarų silkių sumuštinių torto. „Sumuštinių tortus galima pavadinti švedų išradimu, – šypsodamasi tikino G. Berželionytė. – Šioje šalyje tortai daromi iš visko – iš blynų, sumuštinių ir tradiciniai saldūs tortai. Kadangi silkių patiekalai per Vidurvasario šventę privalomi, šiais metais švedų atstovai pagamino silkių sumuštinių tortą.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"