TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vėtrės gyvenimo ir fotografijos dramos

2011 02 05 0:00
Fotomenininkė nesmerkia abortus darančių moterų, bet tokiomis nuotraukomis nori paskatinti jas gimdyti.
Vėtrės Antanavičiūtės nuotrauka

Žinomos fotomenininkės Vėtrės Antanavičiūtės meilė vaikams - bekraštė ir bedugnė. Jos mintys sukasi apie augančius mažylius ir prarastą kūdikį.

"Vaiko mirtis man uždėjo spaudą", - liūdnai LŽ prisipažino 40-metė Vėtrė. Moteris, netekusi pirmagimės dukrelės, nepalūžo, pagimdė dar du vaikus ir pastaruosius trejus metus darni šeima jai - svarbiausias dalykas. Tačiau meile vaikams pulsuojančios motinystės atostogos baigėsi. Šią savaitę fotomenininkė vėl įsisuko į darbus, todėl mažiau laiko gali praleisti su mažyliais - dvejų metukų Aisčiu ir trejų Gruode. "Iki šiol maitinu Aistį, tad mano išėjimas į darbą jam tikra tragedija, - nerimavo dėl sūnelio Vėtrė. - Naktį jis valgo po 5-6 kartus. Kai dieną būnu namie, Aistis nuolat pribėga prie manęs "atsigerti". Todėl sugrįžimas dirbti dar sudėtingesnis."

Tragiški lemties žingsniai

Klausiama, ar jos vardą atitinka vėtrų praūžtas likimas, moteris linktelėjo galvą. Vėtrei teko ištverti gyvenimo šakas lankstančių ir net laužančių lemties šuorų. Prieš ketverius metus ji pagimdė dukrytę Beatričę. Tačiau mažylės gyvenimas truko vos pusantro mėnesio. Kūdikį pražudė žarnyno infekcija, operacija ir kraujo užkrėtimas. Per pokalbį su tragišką netektį išgyvenusia mama nusprendėme neieškoti kaltų, bet tiesiog prisiminti tas sunkaus liūdesio dienas. "Vyras mane nepaprastai palaikė, - pasakojo Vėtrė. - Ta netektis dar labiau sustiprino mūsų šeimos ryšius." Skausmą apmalšino dvi naujos gyvybės - šiame pasaulyje atsirado dukrelė Gruodė ir sūnelis Aistis.

"Vyrui buvo dar sunkiau. Per pastaruosius ketverius metus mirė mūsų dukra, jo tėvas, mama ir teta. Išėjo visi artimiausi žmonės, - tragiškais lemties žingsniais stebėjosi pašnekovė. - Buvo laidotuvės po laidotuvių. Net neįsivaizduoju, kaip jis visa tai ištvėrė. Kokios stiprybės reikia turėti, kad nepalūžtum."

Suvienijo išgyvenimai

Toje dvasinėje tamsoje atsirado pirmas šviesulėlis, kai Vėtrė suprato, kad vėl laukiasi. Maždaug po metų šeimos gyvenimą nušvietė žinia, jog turės dar vieną vaiką. Tačiau jausti palaimą trukdė nerimas. "Baimės buvo labai daug", - prisipažino Vėtrė. Mamai visą laiką galva sukasi nuo minčių, kad abu mažyliai - Gruodė ir Aistis - būtų sveiki, kad jiems nieko nenutiktų. Mintyse moteris augina ir dukrelę Beatričę. Įsivaizduoja, kokia mergaitė būtų dabar. "Pažįstu mamų, kurios taip pat mąsto apie prarastus vaikus", - tvirtino Vėtrė. Prieš ketverius metus reanimacijoje gulėjusių kūdikių mamos bendrauja iki šiol. Vienus mažylius pavyko išgelbėti, kitų - ne, bet moteris suvienijo skaudūs išgyvenimai. Visos džiaugiasi dėl tų vaikų, kurie pasveiko. Vėtrė padarė albumą ir sudėjo į jį Beatričės nuotraukas. Vėliau gimę vaikai žinos, kad šeima turėjo pirmagimę mergaitę. Didžiulį odinį, kokybišką ir puikiai įrištą net 90 puslapių albumą, kuriame jau yra 300 fotografijų, turi ir Gruodė su Aisčiu.

"Tai - stebuklas"

Sutuoktinis Ramūnas visada buvo didžiausias žmonos guodėjas. O dabar, kai pora augina du mažylius, su juo Vėtrė dalijasi ir šviesiausiu džiaugsmu. "Tai - stebuklas, - apie savo atžalas kalbėjo moteris. - Fantastika. Didžiulė laimė." Vėtrė teigė, jog meilė vaikams su niekuo nesulyginama. Dėl jų galėtum bet ką padaryti ir viską atiduoti, net savo gyvybę. Anot pašnekovės, tas jausmas ypatingas dar ir dėl to, kad ji suvokia, ką reiškia prarasti vaiką.

Vėtrė pasakojo, kaip visi keturi - mama, tėtis, dukrelė ir sūnelis - mėgaujasi buvimu kartu. Jie gali dūkti lovoje, čiauškėti prie stalo, ramiai ilsėtis ar žaisti lauke. Aplink visada tvyro meilė ir harmonija. Moteris tikino, kad ją apėmęs pilnatvės jausmas.

Nuotraukos veikia žmones

Nors Vėtrė trejus metus nedirbo, augino vaikus, nuotraukos buvo ir yra jos kasdienio gyvenimo atributai. "Fotografuoju gal dešimt kartų daugiau negu anksčiau", - nusišypsojo moteris. Su fotoaparatu rankose ji seka savo mažylių gyvenimą, o ir kitas mamytes moko, kaip užfiksuoti nuostabias kūdikių gyvenimo akimirkas.

Vėtrė tvirtino, kad svarbiausia - tokios kūrybos rezultatas, tai, ar fotografija veikia žmones. Ji teigė mačiusi kitų autorių darbų, kuriuose nėra nieko, kas patrauktų, jei nežinai priešistorės. Fotomenininkė siekia, kad jos nuotraukos kalbėtų iš karto. Tada tarp žiūrinčiojo ir fotografijos atsiranda ryšys. "Tai tarsi įsimylėjimas, meilė iš pirmo žvilgsnio", - apibūdino ji.

Močiutė prie lango

Vasaros pabaigoje Fotomenininkų sąjunga ir Lietuvos akių gydytojų draugija surengė konkursą "Ar gerai matai?" V.Antanavičiūtės nuotrauka buvo pripažinta geriausia. Prieš metus šis fotomenininkės darbas, kuriame - iškalbingos jos močiutės rankos ir daug pasakanti sena maldaknygė, per konkursą Italijoje užėmė antrąją vietą natiurmorto temos srityje. "Fotografavau 2002 metais, kai močiutė dar buvo gyva, - sukrečiančią istoriją pradėjo pasakoti Vėtrė. - Tuo metu ji nebegalėdavo išeiti iš namų, todėl sėdėdavo prie lango. Kaimynai sakydavo: "Mūsų namų sargas." Dar močiutė skaitydavo maldaknygę. Tai buvo praėjusio amžiaus pradžios knyga, atsiųsta iš Amerikos. Galima sakyti, kad maldaknygė per visą gyvenimą buvo išmelsta, suskaitytas kiekvienas pageltęs, aptrintas lapelis. Močiutė turėjo geras akis, iki 80 metų net akinių nenešiojo. Tačiau gyvenimo pabaigoje regėjimas nusilpo ir ji galiausiai visai nebematė." Štai tokia maldų knygos, ant kurios rymo raukšlių išvagotos senelės rankos, istorija virto fotografijos meno kūriniu.

Vėtrė dažnai žvelgdavo į močiutę pro fotoobjektyvą. Jos gerai sutarė. "Fotografavau močiutę iki mirties ir pačią mirtį, - atskleidė pašnekovė. - Kodėl norėjau įamžinti išėjimą iš šio pasaulio? Nežinau, gal todėl, kad buvau jaunesnė. Dabar elgčiausi kitaip. Yra profesionalų, fotografuojančių įvairius žiaurumus. Tai atrodo labai svarbu. Norima įamžinti gyvenimo dramą."

Vis dėlto mirštančios močiutės fotografijų anūkė niekur neeksponavo. Fotomenininkė turi savitą požiūrį į tokias nuotraukas. Ji mano, kad mirtį, ligas, negalią ir kitus panašius dalykus reikia rodyti ne tiesmukai, bet metaforiškai. Mat tos nuotraukos stipriai veikia. Kadaise Vėtrė fotografavo aklus vaikus, vėliau - turinčiuosius psichikos negalią. Įspūdis liko ne vien nuotraukose, bet giliai įsirėžė ir į fotomenininkės atmintį. "Tie išgyvenimai labai stiprūs, - pripažino ji. - Išlieka visam laikui."

Linkėjimas gimdyti

Fotomenininkei niekada netrūksta kūrybinių idėjų. Būna, kad minčių atsiranda patyrus stiprių išgyvenimų, sužinojus ar pamačius dramatiškų dalykų. Vėtrė sakė nesuprantanti, kaip moterys gali ryžtis abortams. Ji nesmerkia, nes nežino, kokios aplinkybės verčia taip elgtis, tiesiog linki suvokti, kas yra gyvybė, ir gimdyti. Kai fotomenininkė išvydo internete vaizdo medžiagą, kaip daromas abortas, tai moterį taip sukrėtė, kad ji sukūrė darbų ciklą "Gyvenimas iki gyvenimo".

Nežinia, kaip išgyventi

Vėtrės motinystės atostogos baigėsi, ji grįžta dėstyti į vieną sostinės kolegiją, bet mamai sunku atsiplėšti nuo vaikų. Kol kas namie su jais bus vyras Ramūnas, nes šiuo metu neturi darbo. Tačiau Vėtrei vis vien sunku palikti mažylius ir darbuotis už kuklų pusės etato atlyginimą, kurio vargiai užteks šeimai išlaikyti, nes "mamos pinigai" nebebus mokami. Net neaišku, ar pakaks pajamų komunalinių paslaugų ir kitiems mokesčiams. Nors šeima gyvena kukliai, augantys vaikai reikalauja daug išlaidų. Iš fotografijos meno taip pat labai neprasigyvensi, be to, niekada nežinai, kada ir kiek pinigų gausi už kūrybinius darbus. Taigi didelę laimę būti mama kartina materialiniai rūpesčiai. Stresą kelia finansinis šeimos nestabilumas. "Ką nors reikės mąstyti ir daryti", - nepraranda vilties kūrybinga moteris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"