TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vien užjausti smurto aukas maža

2007 12 05 0:00
I.Izgorodina įsitikinusi, kad kiekviena moteris privalo pasitikėti savimi.
Irinos Izgorodinos nuotrauka

Neseniai pasaulis minėjo tarptautinę Pasipriešinimo smurtui prieš moteris dieną. Priežastis - neatsitiktinė: smurtą kasdien patiria daugybė pasaulio moterų. Ši tema išsamiai buvo svarstoma ir per Tarptautinio moterų aljanso kongresą, vykusį Delyje (Indija). Forume dalyvavo ir Lietuvos moterų draugijos aktyvistės, minėto aljanso narės. Kalbamės su viena jų - projektų koordinatore Irina Izgorodina.

- Per žiniasklaidą Lietuvos moterų informacijos centro paskelbti duomenys kelia šiurpą: pasirodo, mūsų šalyje smurtą patiria vos ne kas trečia silpnosios lyties atstovė. Nors centro psichologė šios statistikos nepateikė kaip oficialios, skaičiai verčia nerimauti. Ar daug pasaulyje esama šalių, kuriose situacija panaši į mūsiškę?

- Daug. Kažkodėl esame pratę manyti, kad smurtas yra silpnesnės ekonomikos valstybių žmonių gyvenimo būdo bruožas. Tačiau statistika rodo ką kita: šiurkščios prievartos patiria net ypač pasiturinčių šalių gyventojai. Daugiausia, žinoma, dėl to kenčia moterys ir vaikai, o smurtautojais tampa patys artimiausi jų žmonės: tėvai, sutuoktiniai, broliai, žentai, sūnūs... Dažniausiai ranką pakelia šeimų galvos. Beje, smurtauti gali bet kokios tautybės, kultūros, religijos, išsilavinimo žmonės: juk Lietuvoje žinomas atvejis, kai žmoną nužudė... akademikas. Atrodytų, tokioje turtingoje ir feminizuotoje Švedijoje brutalios prievartos visai neturėtų būti, o, pasirodo, ir ten kasmet nuo sutuoktinių rankos žūsta nemažai moterų. Smurtautojais nebūtinai tampa valkatos ir girtuokliai. Savo žmonas, vaikus kankina ir kultūringi, padorūs įmonių vadovai, politikai, verslininkai. Ne visada šis smurtas yra fizinis - už jį ne ką mažiau auką luošina psichologinis spaudimas. Galima tik įsivaizduoti gyvenimą žmonos, kuri kasdien iš vyro girdi, kokia ji nevykėlė, nemokša, tinginė, apsileidėlė... Fizinį smurtą išduoda randai ir mėlynės ant kūno, o moralinio smurto požymių dažnai net įrodyti neįmanoma.

Psichologinė parama smurtautojams

- Gal per Delio forumą plačiau supažindinta su kovos prieš smurtautojus praktika pasaulyje?

- Pagrindinė nuskambėjusi mintis buvo ta, kad šiandien neužtenka vien ištiesti pagalbos ranką smurto aukoms. Psichologinės paramos dažniausiai reikia ir patiems kankintojams, nors ir kaip keistai iš pirmo žvilgsnio tai skambėtų. Daugelyje pasaulio šalių yra įsteigti vyrų krizių centrai, kuriamos psichologinės paramos grupės (kaip anoniminių alkoholikų), į kurias atėję žmonės atvirai prisipažįsta: taip, esu smurtautojas ir labai norėčiau šios ydos atsikratyti. Su jais dirba psichologai, psichiatrai, medikai. Kol vyras nesuvoks, kad žiaurumo ištakos glūdi jo viduje, tol jis neįstengs pažaboti savo žvėriško noro skriausti silpnesnius šeimos narius. Juk priežasčių smurtauti atras visada: žmona neišvirė valgyti, per vėlai parėjo iš darbo namo, ne taip nusišypsojo ir t. t. Šiuo atveju visos moters pastangos siekti, kad vyras būtų geresnis, eina perniek.

Gėdijamasi prisipažinti

- Dažnai moterys jaučiasi kaltos, jog prieš jas keliama ranka arba terorizuojama psichologiškai...

- Tradiciškai laikoma gėda aplinkiniams prisipažinti, kad šeimoje esi mušama ir niekinama. Lietuvos moterims stinga pasitikėjimo savimi, jos bijo kreiptis net į jau visiems gerai žinomas tarnybas, kurių tikslas - suteikti realią pagalbą smurto aukai. Nereta, užuot pravėrusi Moterų namų duris ir suradusi ten saugų prieglobstį ar kreipusis į teisėsaugos institucijas, skuba pasislėpti nuo smurtaujančio vyro pas gimines arba puola guostis kaimynėms...

- Skatinti pasitikėjimą savimi moterims padeda Moterų draugijos nuolat organizuojami kursai, psichologiniai seminarai, konsultacijos. Ne išimtis ir dabar įgyvendinamas Nuotolinių studijų projektas.

- Parėmus Europos socialiniam fondui šiuo metu organizavome "mokymąsi per atstumą" 160 moterų iš Vilniaus krašto, Anykščių, Naujosios Akmenės ir Kretingos rajonų. Nors kompiuterių ryšiu atkeliaujančios žinios daugiausia skirtos moterų aktyvumui ir įtakai darbo rinkoje didinti, čia bus ir daug naudingų psichologinių patarimų, kurie padės ugdyti savigarbą, stiprinti pasitikėjimą savimi. Būtent pasitikėjimo stoką moterys dažniausiai ir yra nurodžiusios mūsų draugijos ne sykį platintose anketose. Tikra tiesa - ori, savo vertę jaučianti moteris niekada nesileis būti smurto auka. Savigarbos problemos taip pat nagrinėjamos per nemokamas psichologines konsultacijas, organizuojamas pagal šį projektą. Na, o deramai apginti savo teises moteris moko teisininkas. Ne paslaptis, jog šiandien ne viena vyro smurtą kenčianti žmona neišdrįsta paduoti pareiškimo skirtis, nes bijo, kad dėl to nukentės materialiai. Anaiptol ne visos yra susipažinusios su naujais šalies įstatymais, ginančiais materialinius jų ir vaikų interesus ištuokos atveju. Nežino, kad asmeniniais sumetimais prieš tuokiantis itin pravartu pasirašyti vedybines sutartis.

Amžina problema

- Tarptautinio moterų aljanso leidžiamame žurnale "International Women News" smurto temos nagrinėjamos nuo pat šios organizacijos įkūrimo pradžios. Pavarčius leidinį nejučiom kyla pesimistinių minčių: o gal smurtavimo problemos apskritai neįmanoma išspręsti, juk ji susijusi su žmogaus prigimties esme ir lydi žmoniją ištisus amžius. Ir net didžiausi civilizacijos laimėjimai nepajėgia apsaugoti žmogaus nuo jo paties žvėriškumo...

- Tačiau tai nereiškia, kad su blogiu nereikia kovoti. Beje, smurtas kinta, įgauna vis kitų formų, kurias mums kartais tiesiog sunku atpažinti. Štai kad ir dabar išplitęs tarptautinis terorizmas. Jo aukos neretai yra ne tik teroristų taikiniais virtę žmonės, bet ir patys smurto vykdytojai. Nemanykime, jog granatomis apsikaišiusios šachidės tampa teroristėmis savo noru, - jos verčiamos tai daryti. Labai dažnai joms tiesiog pasakoma: arba pati pasiaukosi mūsų labui ir susisprogdindama įvykdysi šventą teisingumo aktą, arba žus visa tavo šeima. Neretai moterys priverčiamos atiduoti vieną savo vaikų kaip mirtininką. Retas kuris savo noru tampa savižudžiu teroristu, dažniausiai tai - prievartos aukos...

Tam tikra smurto apraiška yra ir kai kuriose šalyse vyraujančios tradicijos. Pavyzdžiui, prievartinis merginų ištekinimas už partnerių, kuriuos joms parenka tėvai. Vis iš galvos neišeina pokalbis su vienu Džaipūro juvelyrinių dirbinių parduotuvės pardavėju indu, kuris mus, kaip galimas pirkėjas, vaišino arbata. Vyriškis papasakojo savo gyvenimo istoriją. Dar mokydamasis mokykloje pamilo mergaitę. Kadangi apie jaunuolių pasimatymus negalėjo būti nė kalbos, paprašė mylimosios draugės, kad ši jai perduotų jo prašymą kasdien sutartu laiku prieiti prie lango - taip galėsiąs bent iš tolo pamatyti mergaitę. Deja, grožėtis mylimosios atvaizdu teko neilgai: draugė iš pavydo viską papasakojo merginos tėvams, ir jie, norėdami nutraukti jaunuolių ryšį, persikėlė į kitą miestą. Mergina netrukus buvo ištekinta už tėvo parinkto jaunikio, o nevilties apimtam vaikinui irgi neliko nieko kito, kaip vesti tėvų nusižiūrėtą nuotaką. Po kurio laiko jis sužinojo, kad taip karštai mylėta mergina, neištvėrusi santuokinio gyvenimo su nemylimu vyru, susidegino. "O jums nusisekė santuoka?" - pasiteiravome. Kokių 35 metų pardavėjas tik liūdnai nusišypsojo ir atsakė: "Turiu du vaikus..."

Kur moterims geriau gyventi

- Mes, europietės, smurto ir beteisiškumo aukomis dažniausiai esame linkusios laikyti islamo šalių gyventojas. Ar jos pačios per moterų forumus prabyla apie tai?

- Man įstrigo į atmintį ne šį, o praėjusį kongresą vienos dalyvės iš islamiškos valstybės skaitytas pranešimas. Jame buvo pateikta gausybė pavyzdžių, rodančių visišką moterų beteisiškumą jos šalyje. Pranešėja kalbėjo apie jas kaip verges, priverstas gyventi visiškai nuo visuomenės izoliuotą gyvenimą ir neturinčias teisės niekieno nelydimos peržengti net savo namų slenksčio. Dažniausiai jos neraštingos, kalba tik gimtąja kalba, taigi kam galėtų pasiskųsti dėl savo vergijos? Pagaliau ne visada rastų užtarimą ir tarp savo šalies moterų, nes nemažai jų įsitikinusios, kad tik musulmoniškose šeimose yra geriausia. Juk už viską atsako vyras, tad kam sukti galvą, kaip išmaitinti šeimą, išmokslinti vaikus... Štai ir per šį forumą apie tai, kaip šariato normos leidžia moterims gerai jaustis, kalbėjo vieno islamiško universiteto profesorė. Mes, europietės, tik nusišypsojome, susižvalgėme, ir tiek...

- Argi per tarptautinius moterų aljanso renginius nekyla diskusijų?

- Žinoma, kyla, tačiau ne tokių bevaisių, kaip diskusijos, kur moterims geriau gyventi. Supraskite, jei kiekviena pultų įrodinėti savo tiesas, užvirtų tokia košė... Taigi, jeigu ir imčiau kalbėti, kaip gera Lietuvoje moterims gyventi, su manimi niekas nesiginčytų. Na, nebent užduotų vieną kitą klausimą. Diskretiškumas - vienas pagrindinių tokių forumų darbo bruožų.

Na, o toliau kalbant smurto prieš moteris tema, man vis norisi prisiminti vieną Europos Sąjungos šalių režisierių sukurtų dokumentinių filmų festivalį, kuriame teko dalyvauti. Pagrindinį jo apdovanojimą pelnė kino juosta, pasakojanti apie turkės mergaitės, gimusios ir gyvenusios Prancūzijoje, likimą. Nepaisydama šeimos draudimo ji pabandė vilkėti europietiškus drabužius ir draugauti su kitatikiu vaikinuku. Deja, tėvai, nors patys visą laiką gyvenantys Prancūzijoje, nusprendė, jog dukra suteršė šeimos garbę ir nusipelnė griežčiausios bausmės. Mergina buvo nužudyta - egzekuciją, šeimai paliepus, įvykdė pusbrolis. Kai kalėjime iš žudiko buvo imamas interviu, jis žurnalistams pareiškė: "Šeimos garbė - svarbiausia!" Tą patį pasakė ir aukos tėvas. Egzekucijai pritarė ir giminaičiai, gyvenantys Turkijos kaime, iš kurio buvo kilę merginos tėvai. Taigi, kaip matome, fanatikų galima sutikti bet kur.

Jaudina nevienodos problemos

- O kokios dar temos, išskyrus smurtą prieš moteris, skambėjo per Delio forumą?

- Per visus be išimties Tarptautinio moterų aljanso renginius kalbama, kaip kovoti su skurdu, moterų prekyba (sekso vergovės problema ypač aktuali Rytų ir Centrinės Europos šalims, taigi ir Lietuvai), apie taikos išsaugojimą atitinkamuose regionuose. Juk kad ir kaip sunku moterims gyventi taikos sąlygomis, nepalyginti sunkiau yra toms, kurios atsidūrusios karinių konfliktų draskomose zonose. Tėvai kariauja, o kasdien regėti badaujančius vaikus tenka motinoms. Moterų saugumas tebėra svarbiausias dalykas, ir visų aljanso narių požiūris į tai - vienodas. Ne veltui šią problemą Tarptautinis moterų aljansas nuolat kelia per savo atstoves Jungtinėse Tautose, UNESCO, Europos Taryboje.

- Bet ar nesunku priimti bendras nutartis, kai susirenka visiškai skirtingo ekonominio lygio valstybėse gyvenančios moterys? Juk tai, kas aktualu, tarkim, šveicarei, visiškai tolima Zimbabvės atstovei.

- Jaudina tikrai ne tos pačios problemos. Vienos visas savo jėgas skiria moterų politinei įtakai visuomenėje plėsti, o kitoms rūpi, kaip išgyventi pačioms ir pasiekti, kad jų vaikai dar kūdikystėje nemirtų nuo nešvaraus vandens, skiepų stokos ar maisto stygiaus. Tačiau yra ir gausybė bendrų dalykų, vienijančių viso pasaulio moterų interesus. Visos nori giedros saulės virš galvos, taikaus darbo, rūpestingo gyvenimo draugo šalia ir šilumą dovanojančios artimųjų meilės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"