TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vienintelis „Aloizas“ keliaus pas senelį

2015 07 25 6:00
Šiemet grafinio dizaino bakalauro studijas baigusi Karolina nuo antros klasės mokėsi akademinio piešimo – ruošėsi architektūros studijoms, laisvalaikiu tapė. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kasmet renkamą Jaunojo dizainerio prizą šiemet komunikacijos dizaino kategorijoje laimėjo Karolina Vaikšnytė už specializuotą stalo žaidimą "Aloizas", skirtą Alzheimerio ligos prevencijai.

Vilniaus dizaino kolegijos bakalaurė temą rinkosi iš asmeninės patirties. Ieškodama informacijos apie ligą išskyrė svarbiausius punktus, kuo jos, grafinio dizaino, profesija gali pagelbėti sergantiems žmonėms. Pradėjusi bendradarbiauti su Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija K. Vaikšnytė vyko į Fabijoniškių socialinių paslaugų namų Dienos centrą ir ten vežėsi pirmąją „Aloizo“ versiją. „Žmonės, sergantys Alzheimerio liga, puikiai prisimena savo praeitį, bet pamiršta tai, kas įvyko nuo tada, kai prasidėjo negalavimai. Žaidime reikia rasti sąsajas tarp vienodos spalvos objektų: mėlynos suknelės ir pakabos, šakutės ir kiaušinienės, pastos ir dantų šepetėlio – tai, kas veikia „čia ir dabar“, vėliau panaudojama kasdienėje veikloje“, - „Aloizo“ principą – ryšį su aplinka – paaiškino Karolina.

Atmintį lavino eilėraščiais

Ilgėjant bendrai žmonių gyvenimo trukmei Alzheimerio liga suserga vis daugiau žmonių. Jos procesas trunka nuo 20 iki 30 metų, todėl svarbu stiprinti organizmą, skatinti protinę veiklą, ypač gelbėja dėmesio sutelkimo ir atminties pratimai. „Formai perpiešti arba spalvai įsiminti (ligoniai dažnai painioja rudą ir baltą) atrinkau naudingiausias užduotis. Palikau tuščių kortelių, jei artimieji norėtų įrašyti savo klausimus“, - kalbėjo K. Vaikšnytė.

Karolinos Vaikšnytės rankose - diplominis darbas "Aloizas".

Užduotį sukurti žaidimą Karolina gavo per paskaitą. Iškelti reikalavimai buvo du: kad jis būtų naudingas ir veiktų. Žvilgsnis nukrypo į šeimą – Alzheimerio liga sergantį senelį. „Stebėjau jį ir supratau, kad trūksta priemonių. Senelis mintinai mokosi eilėraščius, sprendžia kryžiažodžius ar dar ką nors sugalvoja pats“, - pasakojo mergina.

Iš viso žaidimų – aštuoni. Viename jų reikia atsakyti į klausimus: „Kokioje šalyje gyvenate?“, „Kokie jūsų vaikų vardai?“ „Tuos, kurie nieko nežino apie šią ligą, klausimai gali šokiruoti, - sutiko Karolina. – Iš pradžių ir aš nežinojau, kaip sunkiai ja galima sirgti. Į senelį bandžiau nesikoncentruoti, per daug jo neklausinėti, bet stebėti ligonius buvo sunku – ir ašarą tekdavo nubraukti.“

„Aloizas“ pritaikytas vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems kognityviniais sutrikimais, nes šiuo metu per užsiėmimus naudojamos vaikams skirtos priemonės. „Jie - suaugę žmonės, o elementarios vaikiškos skaičiavimo, raidžių dėliojimo, spalvinimo užduotys su vaikiškais paveikslėliais kelia neigiamas emocijas. Didelė dalis idėjos ir kilo iš noro motyvuoti, sukurti tikslingą žaidimą būtent šiai auditorijai“, - tvirtino K. Vaikšnytė.

"Aloizo" autorė mano, kad žaidimą bus galima įsigyti po dvejų metų, tačiau tokį atsakymą išgirdę Alzheimerio liga sergančių žmonių artimieji dažnai nuliūsta – po poros metų bus per vėlu. /Asmeninio albumo nuotraukos

Dizaino pareiga – reali nauda

„Aloizą“ sudaro keturios užduočių grupės: teksto, spalvos, formos ir erdvės suvokimo, jos turi du lygius - lengvesnį (žalios) ir sudėtingesnį (mėlynos spalvos). Nustatyti lygį padeda laikrodžio piešimo testas. Žaidimo autorė teigė, jog daugiau jo tobulinti nėra poreikio, nebent galėtų kurti kiekvienos užduoties papildymų. „Aloizas“ turėtų tapti ligonių rutinos dalimi.

Ši tema mažai nagrinėta grafinio dizaino srityje. Nei formos (kad būtų patogu laikyti), nei spalvos (žalia, mėlyna ir pilka labiausiai ramina žmones, sergančius Alzheimerio liga) nėra iš piršto laužtos. Kruopščiai parinkti šriftai ir medžiagos – jos lengvos, patvarios ir nebrangios. Visi žaidimo elementai atliepia vartotojo poreikius. Konkurse buvo įvertinta ir "Aloizo" estetika.

K. Vaikšnytė ketina pristatyti žaidimą „Kickstarter“ platformoje, nes nori rasti žmonių, kurie padėtų jį išleisti dideliu tiražu. „Nematau pasiūlos, bet matau paklausą, žinau, kad tai reikalinga", - įsitikinusi Karolina, gaunanti laiškų, kuriuose klausiama, kur galima įsigyti žaidimą. Kol kas kūrėja turi vienintelį egzempliorių, bet po Jaunųjų dizainerių konkurso jis keliaus pas senelį. "Rašė ir lietuviai, dirbantys Skandinavijos šalių globos namuose. "Aloizas" jiems būtų reikalingas. Toks dėmesys mane ir motyvuoja, ir graužiuosi, kad negaliu greičiau išleisti žaidimo“, - tikino pašnekovė.

Toliau kurs daiktus

Kiti Karolinos projektai skirti universitetui – laikraštis „40 svetimų metų“ Lietuvos spaudos draudimui paminėti, išsiskleidžianti abstrakti spalvų knyga, „Žvėryno maršruto“ programėlė, siūlanti pasivaikščioti šio sostinės rajono takais ir atrasti jo paveldo objektus. Mergina prisidėjo ir prie kolegės Miglės Ščiglinskaitės tamsoje šviečiančių drabužių linijos „Nu(o)dėmė“, nors, sako, vienai kurti sekasi geriau. „Nekyla interesų konflikto, - nusijuokė Karolina, retai eksponuojanti savo darbus, nes yra labai savikritiška. – Turi rodyti tai, kas išbaigta, o aš vis randu minusų – tobulinti gali be galo. Nors, kai pritrūksta miego ir poilsio, savikritiškumas greitai baigiasi, darbai - irgi.“

Studijų metais dėstytojai skatino studentus kurti dizainą, kuris būtų pritaikomas ir funkcionalus. Grafikės darbai visuomet "išauga" į daiktus, jai norisi, kad produktas būtų naudingas visuomenei. Tad šiemet diplomą gavusi mergina ketina toliau studijuoti produkto dizainą magistrantūroje. „Grafinis dizainas man per ankštas, - teigė ji. – Kadangi rinksiuosi sritį, kurioje reikia naudotis ir kitomis kompiuterinėmis programomis, turiu metus laiko pasivyti, apgalvoti magistro diplominį darbą. Manau, Alzheimerio temos nepamesiu, nes čia dar yra ką veikti.“

Architektė-dailininkė

Iš Prienų kilusi K. Vaikšnytė akademinio piešimo mokėsi nuo antros klasės iki pat abitūros – ruošėsi architektūros studijoms. Laisvalaikiu tapė, surengė parodą „Virš žemės paviršiaus“. „Paskutiniais metais persigalvojau, pamaniau, kad architektūra – vyriškas darbas, nenorėjau pasmerkti savęs vien braižymui. Man patinka ten, kur reikia daugiau kūrybiškumo, spalvų, nors konstruktyvumas – savybė, panaudojama ir dizaino srityje. Tad suvedžiau tai, ką mėgstu, - kalbėjo Karolina, kurios tapyba – siurreali, o dizainas kaskart taikosi prie temos ir vartotojo. – Esu visapusiška, todėl mano darbai labai skirtingi, braižo lengvai neatpažinsi.“

Dažnas jaunas dizaineris imasi įmonių įvaizdžio kūrimo, dirba reklamos agentūrose, žiniasklaidoje. K. Vaikšnytė pernelyg nesvarstė, ką veiks baigusi studijas. Jai patinka kūrybiniai projektai, atsikelti rytą, rinkti informaciją, „užsikabinus“ už reikšmingos temos pasigaminti netradicinį baldą ar dėžutę namams. „Svarbu padėti - jei kūrinys gali tai padaryti, jaučiuosi pasiekusi didžiausią laimėjimą“, - tikino Karolina, jau ketverius metus gyvenanti Vilniuje. Vasaromis ji grįžta į Prienus, svajoja įsikurti Birštone, kur ramu, tačiau atėjus rudeniui vėl pasiilgsta miesto judesio ir paskaitų.

Laikraštis „40 svetimų metų“ Lietuvos spaudos draudimui paminėti.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"