TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vienos auksinės taisyklės nėra

2015 06 13 6:00
"Vyndarystė dabar labai pasikeitusi. Šiuolaikinis vynas gaminamas taip, kad net sodraus raudonojo vyno skonis geras būtų iškart tik pasiekus prekybos vietą", - sakė Petras Jarašūnas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prekybos centruose dairydamiesi po vyno lentynas kartais nežinome, kaip išsirinkti gerą vyną. Tada arba perkame tokį, kokį jau esame ragavę ir nenusivylę, arba bandome laimę. Vyno ekspertas Petras Jarašūnas pataria eiti į specializuotas vyno parduotuves ir nesidrovėti patarimų klausti specialistų. "Juk tai ištisas mokslas", - pabrėžė jis.

Pasak P. Jarašūno, fizikos studijas baigusio Lietuvoje, o vyno mokslus - Anglijoje, nėra kelių auksinių taisyklių, kaip išsirinkti gerą vyną. "Tai itin daug teorinių žinių reikalaujanti sritis. Kai, pavyzdžiui, einame pirkti dulkių siurblio, nesigėdijame, kad neišmanome, ir teiraujamės pardavėjo. Taip reikėtų daryti ir perkant vyną - klausti profesionalo", - sakė vyno ekspertas Petras Jarašūnas.

Neieškokite senesnio

- Esame girdėję, kad ilgai išlaikytas vynas tampa tik dar geresnis. Tad nusipirkus jį kiek laiko galima laikyti? Ar perkant irgi reikėtų dairytis bent kelerių metų senumo?

- Tai priklauso nuo vynuogių veislės, regiono, jo dalies. Vienos taisyklės nėra. Reikia kalbėti konkrečiai apie kiekvieną butelį. Netgi to paties gamintojo skirtingas vynas gali būti rūsyje išlaikomas skirtingą laiką.

Na, yra kelios bendros taisyklės, kurias pravartu žinoti. Pavyzdžiui, ieškant nebrangaus baltojo arba rožinio vyno, galima drąsiai rinktis kuo jaunesnį. Pamirškite pasakojimus apie 50 metų laikytą vyną ir tik tada puikų jo skonį. Vyndarystė dabar labai pasikeitusi. Šiuolaikinis vynas gaminamas taip, kad net sodraus raudonojo vyno skonis geras būtų iškart tik pasiekus prekybos vietą, o pirkėjas galėtų (bet neprivalėtų) jį dar papildomai palaikyti savo rūsyje. Ilgai laikyti tinka tik labai nedidelė dalis vyno.

- Kiek dienų galima laikyti atidarytą vyno butelį?

- Atkimšus butelį vyno skonį gadina deguonis. Užkimštame butelyje deguonies, palyginti su skysčio kiekiu, yra labai nedaug. Atkimšus, nupylus kiekvieną taurę, butelyje daugėja oro. Jei klausiate, kiek laiko jį galima laikyti, aš paklausiu, o kiek nupylėte vyno. Su kiekviena iš butelio nupilta taure trumpėja jo laikymo laikas. Dar svarbu, ar laikysite šaldytuve, ar ne. Svarbu ir koks tai vynas. Yra tokio vyno, kuris ir po paros jau bus ne toks skanus. Paprastai baltasis vynas oksiduojasi greičiau nei raudonasis.

Negalima visam vynui taikyti vienos taisyklės. Jei turite jauną, bet "rimtą", turintį daug rūgšties ir taninų raudonąjį vyną, atkimšus butelį ne pro šalį duoti jam pakvėpuoti. Yra vyno, kuris greit oksiduojasi, tokį jau ir po kelių valandų bus neskanu gerti. Restoranams mes nerekomenduojame laikyti ilgiau nei savaitę. Be to, užkimšti reikėtų ištraukus orą vakuuminiu kamščiu. Kartoninės pakuotės, kurių viduje yra maišelis su čiaupeliu, leidžia vyno įsipilti neprileidus deguonies. Vynas iš tokios pakuotės gali būti ragaujamas kur kas ilgiau nei iš butelio.

Užkandėlių derinimas

- Kaip vyno skonis priklauso nuo to, su kokiu maistu jį ragauji?

- Jei patiekalas rūgštus (lapinės salotos, pomidorai, agurkai), parinkime baltąjį arba rožinį vyną, kuris irgi turi nemažai rūgšties. Tokiu atveju vynas turės vaisių skonį. Jei turime sūrų patiekalą (džiovinta mėsa, kumpis, sūrūs riešutai), jį užglaistyti taip pat padės rūgštis. Rinkitės lengvą, bet daugiau rūgšties turintį vyną, pavyzdžiui, rislingą.

Jei turite saldų desertą, vynas turi būti dar saldesnis. Tam yra specialus desertinis vynas. Jei tortas bus saldesnis už vyną, vynas atrodys per rūgštus.

Aštrų azijietišką maistą taip pat neutralizuos saldesnis vynas (pusiau sausas). Lietuviai, apie tai net negalvodami, natūraliai mėgsta prie riebios karkos patiekti raugintų agurkų, kopūstų. Taip neutralizuojamas riebumo pojūtis ir patiekalo galima suvalgyti daugiau. Tą patį galima daryti ir derinant vyną. Pavyzdžiui, vokiečiai prie riebių dešrelių mėgsta patiekti gaivaus rislingo. Tad prie riebaus patiekalo galima derinti ir baltąjį vyną, kurio rūgštis užgoš riebumo pojūtį.

Gėrimo sunkumą reikia derinti su maisto intensyvumu ir sunkumu. Jei jūsų patiekalas sunkus, reikia vyno, kuris savo skoniu irgi bus intensyvus, sunkus. Jei patiekalas lengvas, delikatus, lengvo reikia ir vyno.

- O jei norime vynu mėgautis prie sūrio, kokį vyną rinktis? Dažnai etiketėse būna parašyta - tinka prie sūrio.

- Ne visai teisinga tuo vadovautis. Tai labai abstrakti informacija. O prie kokio sūrio? Jų irgi būna įvairių rūšių. Turiu knygą, kurioje aprašyta gal keli šimtai sūrio rūšių. Bene prie kiekvieno galėčiau parinkti skirtingą vyną. Kai restoranuose būna sūrio rinkinys prie vyno, prie jo pasiūlyčiau ir vyno rinkinį.

Prie kiekvieno sūrio galima rasti idealiai tinkantį vyną. Pavyzdžiui, lietuviai mėgsta mėlynojo pelėsio sūrį užgerti sausu raudonuoju ar baltuoju vynu. Iš tiesų šis sūris puikiai dera tik su saldžiu baltuoju vynu. Prie kietojo sūrio reikėtų derinti raudonąjį, ryškų vaisių skonį turintį vyną iš šiltesnių kraštų - Pietų Ispanijos, Italijos ar Naujojo Pasaulio.

- Ta pati vynuogių rūšis skirtingoje šalyje subrandina kitokį skonį?

- Dažniausiai taip. Tai priklauso nuo skirtingo klimato, skirtingo dirvožemio. Tačiau skirtinguose pasaulio kraštuose galime rasti labai panašaus vyno. Taip pat svarbu, kiek vyndarys stengiasi pagaminti išskirtinį vyną, o ne bazinio skonio. Sakoma, kad geras išskirtinės kokybės vynas turi aiškų identitetą. Iš skonio, kvapo, spalvos galima atsekti, iš kur jis kilęs, iš kokių vynuogių pagamintas ar net kokios vyndarystės technikos naudotos.

Šalių gamintojų ypatumai

- Teko girdėti, jog Čilėje toks geras klimatas, kad iš bet kokių vynuogių padarysi gerą vyną, esą tokių vynuogių nesugadins net prastas vyndarys.

- Netiesa. Sklandė toks gandas, kad Čilės vyno kainos ir skonio santykis yra neįtikėtinai geras. Bet ir tai tiesa buvo gal prieš kokius 30 metų. Šiuo metu Čilėje gausu gero vyno, tačiau ir Europos vyndariai smarkiai pasitempę. Vyno importuotojai atsiveža maksimaliai gero už tą kainą. Jei man duosite 3 eurus, aš jums išrinksiu maksimaliai gerą vyną už 3 eurus. Tačiau jei duosite 5 eurus, be abejo, išrinksiu skanesnį vyną.

Yra puikaus prancūziško vyno, kuris kainuoja pigiau nei Čilės ar Ispanijos. Tikrai nėra, kad tik viena kuri šalis gamina gerą vyną, o visos kitos bando vytis.

- O ką galite pasakyti apie Bulgarijos, Moldovos, Vengrijos vyną?

- Tai įdomūs produktai tam, kuris nori paragauti ko nors iš konkrečios šalies. Neseniai teko paragauti daug Moldovos vyno. Geras, bet už tą pačią sumą ispanišką ar itališką turbūt galima rasti geresnį. Klausimas, ko ieškome. Ar maksimaliai gero varianto už tam tikrą pinigų sumą, ar tiesiog gero moldaviško vyno.

- O kaip vertinti Australijos vyną?

- Be abejo, jo yra gero, tačiau paties prestižiškiausio rinkoje beveik nėra, nes jis būtų labai brangus. Sakyčiau, dauguma prekyboje esančio asortimento - iš vidutinės kainos kategorijos. Tačiau rinktis yra iš ko.

Apie kamščio prestižą ir patikimumą

- Daug kas vengia metalinių užsukamų kamščių, esą tai asocijuojasi su prastu pigiu vynu.

- Medinis (kamštmedžio) kamštis - prestižo ženklas. Daug kam tai svarbu. Tačiau kartais natūralios medienos kamštis gali turėti pelėsio ydą. Ją sukelia 2,4,6-trichlorinazolis (cheminė medžiaga, sudėtingų cheminių reakcijų metu atsirandanti iš chlorofenolių, kurių gausu trąšoms naudojamuose pesticiduose). Tai viena labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje. Patyręs ragautojas jaučia net kelias trilijonąsias daleles taurėje.

Gamintojas niekada negali žinoti, ar jo naudojamas natūralaus medžio kamštis nebus užkrėstas šia medžiaga. Kai kurie vyndariai rizikuoja, kai kurie renkasi alternatyvius kamščius. Užsukamas kamštis ne tik eliminuoja kamščio pelėsio ydos pavojų, bet ir užtikrina deguonies nepralaidumą. Pirkdami užsukamu kamščiu mažiau išleisime už pakuotę, vadinasi, didesnė kainos dalis bus už turinį. Geras medinis kamštis gali kainuoti net 1 eurą ar daugiau.

Suprantama, daug kas nepatikliai žiūri į naujovę - užsukamus kamščius, nors, mano manymu, vynui jie yra patikimesni. Pavyzdžiui, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje pirkėjai vengia natūralių kamščių. Šiose šalyse dauguma vyno - užsukamais kamščiais.

- Kaip atpažinti?

- Vyno kvapas turi būti malonus: kvepėti vaisiais, uogomis, prieskoniais. Jei kvapas primena šlapią šuns kailį, kartoną, seną pelėsių pilną bažnyčią, močiutės spintą ar asfaltą, tikėtina, kad ragaujamas vynas buvo užkrėstas kamščio pelėsio yda. Jei jau paragavote, neišsigąskite - vynas neskanus, tačiau visiškai saugus. Visgi tokį vyną derėtų užkimšti ir su pirkimo čekiu nešti į prekybos vietą. Jis turėtų būti pakeistas nauju, kokybišku buteliu.

- Daug kas sako, kad nuo sulfitų vyne jiems skauda galvą. Kai kas jų bijo kaip kenksmingos chemijos. Kas tai yra?

- Tai sieros trioksidas. Šiek tiek jo susidaro ir natūraliai fermentacijos metu. Tačiau to neužtenka, kad vynas būtų stabilus, tad įdedama papildomai. Parduodamame vyne sulfitų kiekis yra nedidelis. Teko skaityti, kad sauja razinų sulfitų turi daugiau nei butelis vyno. Be to, sulfitų juk ir taip vartojame: prekybos centruose dauguma iš užsienio atkeliavusių vaisių yra nupurkšti sulfitais, kad ilgiau išliktų švieži, nesioksiduotų.

Egzistuoja ir toks vynas, ant kurio parašyta "be įdėtų sulfitų" (jų yra tik tiek, kiek natūraliai atsirado), tačiau toks vynas labai nestabilus, tenka imtis papildomų vyndarystės gudrybių, kad būtų užtikrinta jo kokybė. Dažniausiai tokio vyno aromatas bei skonis nebetenka ryškių vaisinių natų.

Ką sako vyno ženklinimas

- Ką reiškia užrašas etiketėje "stalo vynas"?

- Pagal naujausias Europos Sąjungos direktyvas dabar vyno ženklinimas yra toks: vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda, vynas su saugoma geografine nuoroda ir tiesiog vynas.

Europoje vynas dažniausiai parduodamas pagal augimvietes. Kiekvienas vyndarių žemės plotelis turi savas tradicijas. Jei vynas daromas iš konkrečiame plotelyje leidžiamų auginti vynuogių, jei laikomasi tam tikrų, griežtai nustatytų normatyvų, vyndarys turi teisę savo vyną ženklinti konkrečios apeliacijos vardu. Yra tikrinama, ar gaminamo vyno skonis atitinka to plotelio identitetą. Toks vynas, priklausomai nuo šalies, gauna DO, DOC, DOCG, AC, DOP ar DAC statusą ir yra vadinamas saugomos kilmės su vietos nuoroda vynu.

Užrašas "vynas su saugoma geografinė nuoroda" reiškia, kad tai kokybiškas vynas iš konkretaus regiono, bet pagamintas nebūtinai laikantis senųjų tradicijų. Pavyzdžiui, jei vyndarys augina tam regionui nebūdingas vynuogių veisles arba naudoja gaminimo technologiją, kuri nebūdinga tradiciniam šios vietos vynui, kitaip tariant, jei gamintojas "neįtelpa" į taisykles, kurios numatytos klasikiniam tos vietovės vynui, jo vynui gali būti suteikiamas vyno su saugoma geografine nuoroda statusas. Dažniausiai toks vynas originaliose etiketėse žymimas IGT ir IGP abreviatūromis.

Žemiausioji kategorija nebūtinai yra blogiausia. Jei vyndarys, pavyzdžiui, sumano sumaišyti dviejų skirtingų regionų vynuoges, tai nereiškia, kad jo vynas bus prastas, tačiau jo produktas neatitiks anksčiau minėtų reikalavimų.

Toks ženklinimas galioja tik Europoje, o jau, pavyzdžiui, Amerikos šalių, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų kraštų vynas taip neskirstomas.

- Tad jei paragavai ir įsidėmėjai, kad vynas su tam tikra saugomos kilmės vietos nuoroda yra geras, tau patiko, ir kitąkart verta pirkti iš tos pačios vietovės, jis bus toks pat geras?

- Bus panašaus stiliaus, tačiau skirtingų gamintojų vynas skirsis. Svarbu žinoti, kad garsus vynuogynas ar garsi vieta dar nereiškia, kad vynas tikrai bus skanus, jeigu net ir labai brangiai kainuos. Tai tiesiog reiškia, kad vynuogės tikrai atkeliavo iš būtent to nurodyto plotelio. Tačiau gerą vyną padaryti sugeba tik patyrę vyndariai. Kartais geriau respektabilaus vyndario nekilmingos augimvietės vynas negu labai garsios vietos, bet visiškai nežinomo gamintojo.

Derliaus metų skirtumai

- O ar skirtingų metų klimato įtaka turi reikšmės vyno skoniui?

- Šiais laikais vyndariai supranta, kad jų prekės ženklas yra ne metai, o jų pačių ir jų vyno pavadinimas. Tad kasmet jie stengiasi pagaminti gerą vyną, mažai besiskiriantį nuo pernykščio. Jei kuriais nors metais neprisirpo vynuogės, tais metais jie geriau visai negamina arba pagamina tik labai mažą kiekį iš atrinktų prisirpusių vynuogių, bet tikrai gero vyno. Todėl derliaus skirtumai, kalbant apie paprastą vyną, vis mažiau jaučiasi.

Kalbant apie didingą vyną, derliaus skirtumai labiau jaučiasi, nes jis neretai ir gaminamas taip, kad išreikštų ne tik savo ploto identitetą, bet ir derliaus metų ypatybes.

- Kuri šalis garsėja didžiausiais vynuogynais, turi daugiausia vyndarių?

- Didžiausi vynuogynų plotai yra Ispanijoje, o daugiausia vyno 2014 metais pagamino Prancūzija. Tiesa, prieš kelerius metus pagal kiekį lyderiavo Italija (ji vis dar lyderė imant ne konkrečius metus, o dekadą).

- Pabaigoje norėčiau pasiteirauti apie vyną supančius mitus. Ar daug jų teko girdėti?

- Šių dienų vyno pirkėjai sparčiai mokosi, tad gandų sklando lyg ir mažiau. Kartais vis dar pastebiu žmonių, parduotuvėje pirštu matuojančių įdubos gylį butelio dugne. Tačiau tai tik elementarus butelio formos elementas, neturintis jokio sąryšio su vyno kokybe. Bene juokingiausių istorijų tenka išgirsti iš žmonių, kurie sakinį pradeda fraze "man italas/ispanas/prancūzas sakė..." Taip, šių šalių kultūroje vynas įsirėžė kur kas giliau, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad tūlas užsienietis išmano jį geriau. Jei norite kvalifikuotų patarimų, kreipkitės į tos srities profesionalą. Juk bet kurio italo neklausinėsime apie stilių, nors Italija diktuoja madas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"