TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vietoj pigaus "popso" S.Prūsaitis rinktųsi odontologą

2014 02 08 6:00
Būsimą solinį koncertą S.Prūsaitis laiko labai svarbiu įvykiu gyvenime, nes jo ilgai laukė, ilgai ruošėsi. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sekmadienį pasibaigusio TV3 „X faktoriaus“ teisėjas, „Happyendless“ vokalistas Saulius Prūsaitis svarsto apie televizijos konvejerio žvaigždes, apie patirtį kuriant ir parenkant muziką Oskaro Koršunovo spektakliui „Išvarymas“, apie kovo 5-ąją vyksiantį ilgai lauktą solinį koncertą sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje.

- Buvai pirmojo ir antrojo TV3 „X faktoriaus“ sezono teisėjas. Kaip vertini žmones, per dieną televizijos konvejerio paverčiamais muzikos žvaigždėmis?

- Neįmanoma tapti žvaigžde per vieną dieną. Įskaitant ir pradines atrankas, pasirengimas „X faktoriaus“ sezonui trunka beveik metus. Stebimi visi talentingesni ar mažiau talentingi. Visais dalyviais nuolat rūpinasi prodiuserinė kompanija „TV manija“. Tiesa, kai kuriems nereikia ir dienos, nes jie turi šį tą iš prigimties.

- Tau neatrodo, kad šlovės vertesni atlikėjai, prasimušantys patys, o ne padedami talentų šou?

- Nesutinku. Vieni prasimuša patys, kitiems reikia pagalbos. Taip buvo ir bus. Nuostabu, jeigu talentas, vertas žmonių simpatijų, buvo atrastas, tarkim, gėlių parduotuvėje. Tie šou verslo naujokai, kurie niekam neįdomūs, automatiškai pasitraukia ir užleidžia vietą naujiems, gabesniems atlikėjams.

- Jei „Happyendless“ būtų niekam nežinoma grupė, ar ji dalyvautų „X faktoriuje“?

- Negaliu atsakyti į šį klausimą, nes „Happyendless“ žinomi. Kita vertus, kai mes pradėjome groti, nebuvo tokių televizijos projektų.

- Lietuva verta būti išgirsta pasaulio mastu?

- Talentingieji privalo būti išgirsti. Tikiu įvairiomis galimybėmis.

- Internautai piktinasi visomis lietuviškomis laidomis. Jų pasipiktinimas pagrįstas?

- Turiu labai mažai laiko piktintis. Todėl, kai žiūriu televiziją, renkuosi tai, kas manęs neerzina, tarkim, laidas, kuriose plaukioja banginiai. Lietuvoje yra ir gerų TV projektų. Nesuprantu, kodėl reikia piktintis visais.

"Lietuvoje yra ir gerų TV projektų. Nesuprantu, kodėl reikia piktintis visais", - sako S.Prūsaitis./TV3 archyvo nuotrauka

- „Happyendless“ „Power Forever“ yra kokybiškiausias visų laikų lietuviškas klipas, kurį suko ne tik šiandien jau neegzistuojantys Baltijos šalių MTV kanalai, bet ir „MTV Europe“. Tau neapmaudu dėl to, kad jis nepadėjo grupei išpopuliarėti Europoje?

- Neapmaudu. Viskas, kas padaryta anksčiau, nepradingo. Pagrindinė mūsų ambicija visada buvo ir, tikiuosi, bus kurti gražią muziką.

- Kuo pastaruoju metu užsiima tavo grupė?

- „Happyendless“ ir toliau kuria muziką. Kartais - tai popįrašai, kartais – ne. Turime planų, bet kol kas geriau apie tai nekalbėti.

- Kūrei ir parinkai muziką O.Koršunovo spektakliui „Išvarymas“. Pasirodymų metu ją gyvai atlieki su grupe. Kuo spektaklio atmosfera skiriasi nuo koncerto?

- Per spektaklį mes padedame aktoriams, nes toks yra sumanymas. Mums tai – labai įdomu. „Išvarymas“ – lyg kitokios formos koncertas. Jei per spektaklį ar koncertą patinki publikai, atmosfera tokia pati.

- Tau neatrodo, kad agresyvūs „Išvarymo“ personažai užsižaidžia keiksmažodžiais?

- Negaliu pasakyti, ar jie užsižaidžia, ir kodėl, nes tai – ne mano kompetencija. Vieniems šis spektaklis patinka, kitiems – nelabai.

- Ko pasimokei iš šios patirties?

- Pirmas dalykas, kurį išmokau, - kaip sukurti muziką spektakliui. Tai – neįkainojama patirtis.

- Vienadienio „popso“ grupės, kurių pavadinimų neminėsiu dėl laiko stokos, muziką pavertė pigia preke, įvyniota į blizgų popierėlį. Sutiktum su manimi, jei pasakyčiau, kad kai kurie projektai atsakingi už tautos bukinimą ir prastą muzikinį visuomenės skonį?

- Taip. Bet juk yra ir aibės kitų bukinimo būdų; dauguma tai žino. Yra ir labai daug gražių, gerų dainų, kurios taip pat patinka daugeliui.

- Tavo muzikinis alter ego yra Face White. Į jo koncertus ateina tie patys žmonės, kurie lankosi „Happyendless“ pasirodymuose?

- Nežinau – man jie nesako. (Juokiasi.) Aš neklausiau, bet būtinai paklausiu. Face White yra personažas, ir kol kas jis ilsisi.

- 2012-aisiais įgarsinai animacinio filmo „Vėžliuko Semio nuotykiai 2“ personažą. Tau patiko toks darbas?

- Patiko. Mėgstu įgarsinti kvailai nepiktus herojus, nes kurti juos labai linksma. Tai būna tie reti kartai, kai mes su įgarsinimo režisieriumi Andriumi Rožicku juokiamės kaip trenkti paaugliai. (Juokiasi.)

- Ką renkiesi: kiaurą parą klausytis pigaus "popso" ar valandą odontologo kėdėje?

- Šiuo metu pasirinkčiau valandą pas stomatologą. Bet kas žino – galbūt vasarą pasirinkčiau kitaip?

- Tavo žmona – dizainerė Agnė Kuzmickaitė. Ji talentinga?

- Aš ne manau, o žinau, kad mano žmona talentinga. Ji – menininkė, ryški, labai darbšti moteris ir nuostabi mama.

- Duoti šį interviu sutikai nenoriai. Tau atsibodo žurnalistai?

- Ne. Tiesiog kai neturiu ko papasakoti, nepasakoju.

- Vieniems reikia svaigalų, kitiems – gyvenimo nuopuolių, tretiems – „lenciūgo“. Koks yra tavo įkvėpimo šaltinis?

- Mane įkvepia daug dalykų. Tikriausiai labiausiai įkvepia viskas, kas man gražu, mano šeima. Taip pat ir mano paties kūryba, repeticijos, jaudulys prieš koncertus.

- Turi įvairiausių dainų, taip pat ir apie meilę, kuria kvėpuoja visas „popsas“. Tačiau klausantis tavo dainų nekyla noro naudotis oro gaivikliu – nesmirdi pigiena. Ar sunku neperžengti ribos tarp kokybės ir banalumo?

- Dėkoju už komplimentą. Aš nuoširdžiai nežinau atsakymo – tiesiog darau taip, kaip man ir visai grupei gražu. Aišku, kūrybinis procesas užtrunka, kartais – ilgai.

- Kurdamas klausaisi sielos ar proto?

- Ir siela, ir protas reikalingi darant visus darbus. Dainos randasi ten, kur tuo metu esu aš.

- Kas tau yra kūryba: savęs išaukštinimas, egoizmo lepinimas ar būdas užsidirbti?

- Visu pirma, kūryba ne toks jau lengvas darbas. Jei už jį sumoka, tai – visiškai normalu. Jeigu menininkas vertas garbinimo ir jo egoizmo lepinimo, tai – taip pat normalu.

- Kodėl ir kokiais tikslais buvai emigravęs?

- Išvažiavau į Angliją, nes nemačiau kitos išeities. Kai ji atsirado, sugrįžau. Supratau, kad be muzikos man neįdomu. Teko dirbti statybose.

- Kovo 5 dieną Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje surengsi solinį koncertą. Papasakok apie jį.

- Tai – labai svarbus įvykis mano gyvenime, nes jo ilgai laukiau, ilgai jam ruošiausi. Pagaliau turiu solinę programą ir galiu ją atlikti. Džiaugiuosi tuo, kad koncertuoti kartu galiu pakviesti tokių svečių kaip Marijus Mikutavičius, „Ąžuoliuko“ choras ir jo vadovas Vytautas Miškinis.

Man tai – didelis iššūkis ir atsakomybė. Visuomet norėjau surengti koncertą bažnyčioje, nes tai – specifinė erdvė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"