TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vilija ir "Eurovizija"

2014 03 08 6:00
"Neskaičiavau, kiek „eurovizinių“ interviu išdalijau, - šypteli V.Matačiūnaitė. - Dažniausiai manęs klausia „Kaip jautiesi?“ ir „Kokios prognozės?“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Vilija Matačiūnaitė, praėjusį šeštadienį laimėjusi nacionalinę "Eurovizijos" atranką ir gegužės 8-ąją Kopenhagoje pasirodysianti tarptautiniame pusfinalyje, įsitikinusi - laimės Europos dainų konkursą. Lauksime! Ta proga drauge prisiminkime 2005-uosius, kai pirmąsyk Viliją išvydome muzikiniame LNK realybės šou „Kelias į žvaigždes“.

- Laimėjimo euforija jau atslūgo?

- Atslūgo, nes mano liaunus pečius užgulė didelė atsakomybės našta.

- Ar ilgai po pergalės iš laimės drebėjo rankos?

- Rankos nedrebėjo – spurdėjo širdis. Ji spurdėjo keletą dienų, o dabar - spurda iš nerimo.

- Su kuo galėtum palyginti jausmą, kai tave išrenka nešti šalies vėliavą tarptautiniame konkurse?

- Tikriausiai su jausmu, kurį patiria sportininkai, atstovaujantys savo šaliai per olimpinės žaidynės. Esu dalyvavusi ne viename tarptautiniame konkurse, tiesa, nebuvau rinkta tautos, važiavau savo sprendimu.

- Po nacionalinės atrankos per spaudos konferenciją pareiškei į Kopenhagą važiuojanti pirmosios vietos. Būkime realistai: ar tokios mažos šalies kaip Lietuva dainininkė gali laimėti tarptautinę „Euroviziją“?

- Taip. Manau, kad genialu tai, kas paprasta. Galbūt mūsų mažutė, paprasta, bet ne prasta šalis gali šio to pasiekti. Svarbu, kad lietuviai, pasirodysiantys didžiojoje scenoje, turėtų tinkamą energijos užtaisą. (Šypsosi.) Tiesiog bandau nusiteikti maksimaliai geram rezultatui, kad kuo geriau pasiruoščiau.

- Kaip jausiesi, jei patekusi į tarptautinį finalą užimsi paskutinę vietą?

- Gal nesijausiu labai blogai. Nenoriu apie tai net galvoti, nes tai bus saviįtaiga. Mąstau apie pirmąją vietą – prie tos minties ir lieku.

- Net jei nebūtum išrinkta Lietuvos atstove „Eurovizijoje“, tavo daina būtų skambėjusi Kopenhagoje – vasario 23 dieną susumavus LRT televizijos žiūrovų ir komisijos balus „Attention“ buvo paskelbtas kūriniu, kuris skambės tarptautinėje arenoje. Kuri tavo dainos versija patiko labiau – ta, kurią praėjusį šeštadienį atliko Vilija Pilibaitytė-Mia, ar ta, kurią dainavo Vaidas Baumila?

- Mia, kaip ir aš, atliko tokią pačią kūrinio versiją - ji man patinka. Vaido atlikimas irgi labai patiko. Nežinau, ar tokia daina būtų verta Europos dėmesio ir pirmosios vietos finale, bet ji puiki.

Lietuva pasirinko V.Matačiūnaitę, Vilija žada nenuvilti.

- „Attention“ tekstas atsirado vaikštant Londono gatvėmis. Kokiose vietose tau paprastai į galvą šauna dainų eilutės?

- Dažniausiai mintys kyla ar dainų tekstai randasi einant. Dėl to man patinka vaikščioti. Netikėčiausia vieta, kurioje radosi tekstas? Nėra netikėtų vietų. Paprastai aš einu gatve ir man staiga pokšteli kokia nors eilutė, posmelis ar priedainis. Tekstus geriausia rašyti dieną, bet dažniausiai jie atsiranda naktį arba paryčiais.

- Koks jausmas apima žinant, kad tavo pasirodymą stebės milijoninė „popso“ mėgėjų auditorija?

- Vienareikšmiškai geras jausmas. Visi atlikėjai nori, kad juos girdėtų, kad jų muzika būtų vieša ir lengvai prieinama jos mėgėjams. Tai, man atrodo, kiekvieno atlikėjo, dalyvavusio „Eurovizijos“ atrankoje, svajonė – pasirodyti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

- Kiek draugų kartu vyks į Kopenhagą?

- Iš Lietuvos turėtų vykti maždaug dešimt žmonių, dar tiek pat – iš Londono. Mano lūpose skambančią dainą jie jau girdėjo, tad dabar važiuos manęs palaikyti.

- Laimėjus nacionalinę atranką tave užpuolė begalė žiniasklaidos atstovų. Ar nepykina tie nesibaigiantys interviu?

- Nepykina – mano skrandis visai gerai veikia (juokiasi). Neskaičiavau, kiek „eurovizinių“ interviu išdalijau. Dažniausiai manęs klausia „Kaip jautiesi?“ ir „Kokios prognozės?“

- Tau neatrodo, kad lietuviškos muzikos ir televizijos rinkoje per daug „popso“ šiukšlių?

- „Popso“ šiukšlių? Muzikos versle yra tokia muzika, kokia paklausi. Jei tokią muziką klauso lietuviai, tokią muziką kuria atlikėjai ir prodiuseriai. Nepasakyčiau, kad tai – „popso“ šiukšlės. Tokios muzikos yra tiek, kiek reikia (šypsosi).

- Išgarsėjai 2005-aisiais dalyvaudama muzikiniame LNK realybės šou „Kelias į žvaigždes“, kuriame skambėjo abejotinos kokybės „popsas“. Šiandien dainuotum anuomet hitu tapusį „Spjaudau sau ir gaudau“?

- Tuo laiku tai buvo populiariausias dalykas Lietuvoje. Ar jums atrodo, kad daina „Should I Call You Jesus“ – originali „Spjaudau sau ir gaudau“ versija – yra nesąmonė? Gal lietuviškas tekstas buvo pritaikytas mano amžiui, avalynei ir būdui.

Be to, Lietuvos muzikos pasaulio verslas nėra turėjęs tokio sėkmingo, paklausaus didelio masto šou. Ar dar kartą eičiau į „Kelias į žvaigždes“? Neabejotinai taip, nes nuo to prasidėjo mano muzikinis kelias. Ką gali žinoti – jei ne šis LNK šou, gal dabar nekalbėtume apie „Euroviziją“.

- Praeityje kultinis dainininkas Ovidijus Vyšniauskas apie tave sako štai ką: „Ta mergaitė Dievo apdovanota viskuo. Superžmogus – gabi, imli, principinga šaunuolė. (…) turi viską, apie ką kiti gali tik pasvajoti. Man atrodo, ji bus iškili muzikantė.“ Ką galėtum pasakyti?

- Man patinka O.Vyšniauskas. Žinau, kad jis yra apie mane gerai atsiliepęs. Kartu dainavome operoje "Prisikėlęs" ir nuo tada jis mane labai palaiko ir mėgsta. Šilčiausi jam linkėjimai.

- Prieš ketverius metus filmavaisi LNK seriale „Mano mylimas prieše“. Tau patiko vaidinti?

- Labai. Tai buvo įdomu ir nauja. Puiki patirtis – susipažinau su tuntu gerų, nuostabių žmonių. Su jais iki šiol palaikome šiltus santykius. Ir nors vaidinti patiko, niekuomet nesvajojau tapti profesionale aktore.

- Pirmadienį LNK „Nuo… Iki…“ pasakojai, kad beveik metus dirbai privačiame Londono klube, skirtame turčiams. Tave bandė „kabinti“ koks nors milijonierius?

- Mačiau daug įvairiausių žmonių – nuo daugkartinių olimpinių čempionų iki visokių serų. Tie milijonieriai – labai įdomūs, paprasti ir mandagūs žmonės. Niekas manęs „nekabino“, nes žinojo, kad esu po savininkų sparnu, o tokie dalykai ten griežtai baudžiami ir negalimi. Žinoma, sulaukdavau komplimentų, bet kalbant apie pinigus… Svetimi pinigai nežavi ir nevilioja. Mane domina žmogus kaip asmenybė – ar jis turi kažką savyje, ar neturi. „Nukabinti“ mane galima ne pinigais, o vidiniu pasauliu, požiūriu ir vertybėmis.

- Ko – draugų, giminių ar vakarėlių – gyvendama Didžiojoje Britanijoje pasiilgdavai labiausiai?

- Kokių vakarėlių? Ar manote, kad Londone jie nevyksta? (Juokiasi.) Nesu nei vakarėlių liūtė, nei siela. Labiau patinka jauki, rami vakarienė su šeima ar draugais žaidžiant stalo žaidimus. Tikrai nejuokauju. Labiausiai pasiilgau draugų ir šeimos. Bet ir išvykusi į Londoną nesijaučiau atskirta – susiradau draugų ir ten. Be to, Londone gyvena mano sesuo ir krikšto tėtis su šeima, tad viskas, ko reikia, buvo pasiekiama ranka – nesijaučiau labai vieniša.

- Vasario 22 dieną LRT televizijos laidoje „Tapatybė.LT“ sakei, kad užsienyje lietuvį išduoda liūdnas veidas. Rimtai?

- Ne – pasakiau tai juokaudama. Pastebėjau, kad žmonės išgirstą frazę dažnai interpretuoja be konteksto. Lietuvį užsienyje pažinsi ne iš liūdno veido – jis ten neliūdi, bet skiriasi nuo kitų. Nežinau, koks bruožas išskiria mus iš bendros masės. Gal mūsų oda skaistesnė, gal plaukas šviesesnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"