TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vilnietė pasiryžusi žengti pasaulinio atradimo link

2006 09 02 0:00
Dvidešimt dvejų metų Eglei gana ir trijų savaičių vasaros atostogų Lietuvoje.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Prestižinio Harvardo universiteto ketvirtakursė Eglė Čekanavičiūtė, baigusi neurobiologijos bakalauro studijas, doktorantūrai rinksis taip pat Amerikos aukštąsias mokyklas

Mergina bent kol kas nesieja tolesnio gyvenimo su Lietuva. 

 

"Kaipgi galėčiau grįžti?! Įgysiu specialybę, kurios Lietuvoje nėra, ir keliai man iškart užsidaro. Būsiu, sakykim, profesionali neurobiologė - iš kur gausiu Lietuvoje laboratoriją, kurioje galėčiau dirbti?! - sakė LŽ Eglė Čekanavičiūtė. - Nebent po daugelio metų, kai turėsiu daug pinigų ir ryšių, galėsiu pati įkurti čia neurobiologijos laboratoriją, ką nors remti arba daryti bendrus eksperimentus su Lietuva".

Išimtys ir taisyklės

"Man visada labiausiai patiko neurobiologija. Lietuvoje tokios specialybės, kad būčiau galėjusi tapti neurobiologe mokslininke, kaip ir nėra. Arčiausiai - neurobiologo mediko specialybė, todėl ir stojau studijuoti medicinos Vilniaus universitete", - pasakojo Eglė.

Baigusi Vilniaus licėjų, kuriame mokėsi tarptautinio bakalaureato klasėje, Eglė pamėgino stoti į aštuonis JAV universitetus, tačiau nepateko nė į vieną, kad gautų visą išlaikymą. Įstojusi į Vilniaus universitetą bendrosios medicinos pirmakursė suprato, jog nei studijų kokybė, nei technikos lygis, nei patys dėstytojai jos netenkina. "Pamačiau, kiek čia palyginti mažai yra mokymosi ir daug kalimo atmintinai. Dėstytojai perskaito iš lapuko ir reikalauja, kad viską iškaltum. Aišku, atmintinai išmokti lengviau, bet medžiagos supratimo nėra jokio. Jei pradėsi klausinėti, dėstytojui dar nepatiks, nuspręs, jog esi kokia išsišokėlė. Patyriau, kaip jie žiūri į studentus. Koks nors genetikos dėstytojas - tiesiog kaip į genetinės medžiagos rinkinį, o ne į žmogų. Aišku, esama išimčių, tik bėda, kad normalūs dėstytojai - išimtys, o ne taisyklė. Ir kaip sunku vis dėlto "prasimušti", sakykim, laboratorijoje ko nors daugiau pačiai pasiekti, kol dar esi studentė", - vardijo pašnekovė negeroves, kurias pastebėjo studijuodama Lietuvoje. Eglė apgailestavo, kad ir patiems studentams Lietuvoje nieko daugiau nereikia: kai ką iškala, kai ką nusirašo, gali perlaikyti egzaminus ir dar skundžiasi, jog yra sunku.

Kai pamėgino dar kartą stoti jau į 18 JAV universitetų, Eglė įstojo net į kelis, tačiau išsirinko Harvardo.

Arbata su Nobelio laureatu

Harvardo universitetas - stipriausias JAV ir vienas iš kelių stipriausių pasaulyje. Vilnietė prisipažino, kad studijuoti jame nėra lengva, bet įmanoma. Darbo - aibė, tačiau jis visada įdomus. Yra daug praktikos ir dedama daug pastangų, kad studentai suprastų, ką daro. Užduodami sudėtingiausi namų darbai - ir kalk kiek nori, naudokis vos ne kuo nori, net gali bendrauti su kitais žmonėmis, bet vis tiek turi sėdėti ir sukti galvą. Neužtenka kaip Lietuvoje kolokviumui iškalti, kokie yra vitaminai, kam vartojami, kur randami ir kokios jų struktūrinės formulės, kad gautum dešimtuką. Per egzaminą, pavyzdžiui, pateikiamas eksperimentas ir reikia paaiškinti, kodėl jis nepavyko. Taigi būtina ne tik puikiai žinoti visą teoriją, bet dar ir mąstyti, suprasti.

"Žinoma, yra gerokai sunkiau, nes privalu ne kalti ir ne dėstytojui patikti, o labai rimtai mokytis. Kita vertus, dėstytojai, kad ir kas jie būtų, visiškai kitaip elgiasi su studentais ir net į kvailus klausimus pagarbiai atsakinėja. Pavyzdžiui, pirmame kurse buvau tokiame seminare. Regos neurofiziologiją mums, aštuoniems studentams, dėstė žmogus, kuris kaip tik už tai gavo Nobelio premiją. Negana to, kad jis dalyvaudavo visokiuose mūsų eksperimentuose ir į visus kvailus klausimus suprantamai atsakydavo, dar per kiekvieną paskaitą vaišindavo mus arbata ir sausainiais!" - prisiminė Eglė.

Harvardo universiteto studentai kiekvieno semestro pabaigoje anonimiškai įvertina visų dalykų, kurių mokėsi, dėstytojus: ar pakankama kvalifikacija, ar aiškiai sugebėjo išdėstyti, ar geri buvo vadovėliai, ar gerai buvo rengiamos pratybos ir kodėl. Tada vertinimai susumuojami ir išleidžiami knyga "Neoficialus gidas į studijas". Ja gali naudotis studentai rinkdamiesi dėstomus dalykus. Taigi dėstytojas yra suinteresuotas gerai dėstyti, antraip jo niekas nesirinks ir jis praras darbą.

"Ir laboratorijos, kurioje dirbu, žmonės, nors atėjau būdama visiškas nulis, iš karto ėmėsi man viską aiškinti, padėti. Amerikoje tai, kad esi studentas ir neturi patirties, yra didelis pliusas. Tai reiškia, jog tu - vaikščiojanti galimybė, potencialas ką nors pasiekti, padaryti, - kalbėjo Eglė. - Dabar, kai jau visi eksperimentai bus baigti, publikuojamame straipsnyje išvysiu ir savo pavardę. Vienas straipsnis, kuriame taip pat yra ir mano pavardė, jau nusiųstas į "Journal of Neuroscience", vieną iš trijų neurologijos žurnalų pasaulyje".

Harvardo universitete Eglei patinka ir tai, kad dėstoma daug ne specialybės dalykų. Pavyzdžiui, pirmame kurse privaloma pasirinkti vadinamojo techninio esė rašymo kursą. Bent pusę metų reikia mokytis kokios nors užsienio kalbos. Taip pat būtina per ketverius studijų metus pasirinkti po vieną semestrą dėstomus septynis dalykus iš literatūros, istorijos, politikos, filosofijos sričių.

Išgydyti Alzheimerį

Per dabartines Eglės studijas tyrinėjama atmintis molekuliniu lygiu, t. y. kaip nervinės ląstelės, neuronai, elgiasi, kai žmogus, pavyzdžiui, ko nors mokosi, ką nors įsimena arba kai visa sistema dar tik pradeda vystytis: vaikas išmoksta vaikščioti, kalbėti. Taip populiariai būtų galima nusakyti grynąjį mokslą, kaip veikia žmogaus atmintis.

Įstojusi į doktorantūrą Eglė labiau norėtų dirbti klinikinėje srityje, tirti kokią nors ligą, ieškoti, tarkim, Alzheimerio arba kitos neurobiologinės ligos gydymo metodų. Priklausys, kurioje laboratorijoje dirbs.

"Neurobiologijos srityje labai lengva padaryti pasaulinio lygio atradimą, nes dar labai mažai apie viską žinome, - juokėsi pašnekovė. - Baisu, kiek palyginti menkai žinome apie visokias ligas. Praėjusį pavasarį kaip tik buvo seminarinis kursas apie neurobiologines ligas. Dėstė jį trys profesoriai, o kartais ateidavo koks nors žymus profesorius, tos ligos tyrinėtojas. Kiek nedaug pradžioje jis turėjo mums pasakyti! Klausimų tiek daug, nes dar niekas to neištyrė, dar niekas to nežino. Ir visos ligos - Alzheimerio, Parkinsono, išsėtinė sklerozė, Hantingtono - palyginti dažnos ir labai baisios, bet štai gydymo metodų, kurie jas gydytų, o ne truputėlį sušvelnintų simptomus, dar nėra".

Tokio metodo vilnietė ir pasiryžusi ieškoti. Gal pasiseks, o jei ne - vis tiek kitiems tyrinėtojams bus naudos iš to, ką ji padarys savo tyrimuose. Taip dažniausiai moksle ir būna. Į pasaulinio masto atradimą einama pamažu.

Mokslas, darbas, kapueira

"Gal dėl to šalis ir patinka, kad esu universitetinėje aplinkoje, o ne kur nors Vidurio Amerikoje, Teksaso valstijoje, plaunu indus. Be to, Harvardo universitetas Kembridžo miestelyje yra prie didelio miesto Bostono, vienoje liberaliausių valstijų - Masačusetso. Čia labiau išsilavinę žmonės ir daugiau kultūrinių renginių", - aiškino Eglė.

Baigusi bakalauro studijas ji planuoja stoti į doktorantūrą - vėl į daugelį JAV universitetų: tą patį Harvardą, Stanfordo universitetą, nes labai patinka Kalifornijos valstija, Kalifornijos Berklio universitetą netoli San Francisko, nes šis miestas taip pat padarė gerą įspūdį. Amerikoje įprasta doktorantūros studijos rinktis kitame universitete, nei buvo gautas bakalauro diplomas, kad žmogus turėtų skirtingų aukštųjų mokyklų darbo patirties.

Universitete Eglės gautas visas išlaikymas apima studijas, bendrabutį ir maitinimą. Papildomoms išlaidoms reikia užsidirbti. Dar pirmakursė būdama ji pirmą semestrą dirbo bibliotekoje. Vėliau per specialią programą gavo darbą laboratorijoje. Už jį studentams paprastai nemokama, nes manoma, jog yra tiesiog garbė paplušėti laboratorijoje ir ko nors pačiam išmokti. Tačiau programa remia studentus iš besivystančių šalių ar neturtingų Amerikos šeimų ir už darbą užmoka, kad nereikėtų jo ieškotis kitur.

Neurologijos laboratorijoje Eglė dirba jau treti metai. Apie 20 valandų per savaitę, bet pasistengia, kad liktų laiko ir kitokiam gyvenimui. Pasak jos, mokslas, darbas - labai gerai, tačiau žmogus turi būti įvairiapusis. Jai reikia ir į teatrą, kiną, koncertą nueiti, pasiklausyti mėgstamos metalo ar roko muzikos, paskaityti, pabūti su draugais. Pastarąjį semestrą studentė Bostone pradėjo lankyti kapueiros - brazilų kovos meno, labai primenančio šokį, nes taip jį kadaise užmaskavo iš Angolos į Braziliją atvežti vergai, kai jiems tokios dvikovos nebuvo leidžiamos, - treniruotes.

Per daug atostogų

Harvardo universitete, tik žemesniuose kursuose, mokosi dar keli lietuviai. Tarpusavyje jie šiek tiek bendrauja, tačiau daugelis Eglės draugų yra amerikiečiai arba studentai iš Lotynų Amerikos, kitų šalių.

Kas vyksta Lietuvoje, vilnietė sužino iš internetinės spaudos. Į Vilnių grįžta paprastai dukart per metus: Kalėdų savaitę, nes Kūčių vakarą visada nori būti su šeima, ir vasaros atostogų panašiai kaip dabar - nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio.

"Pabūti tris savaites namie man - iki kaklo. Ir ne dėl to, kad Lietuva nepatiktų, tiesiog tiek atostogų man va čia, - perbraukė smiliumi kaklą, - jau noriu atgal. Būtinai turiu ką nors daryti, būti užsiėmusi. Pirmą vasarą dirbau laboratorijoje Amerikoje. Pernai susiradau laboratoriją Meksikoje. Labai norėjau pamatyti Lotynų Ameriką. Nesakau, kad lengva, bet įmanoma gauti didelę stipendiją vasaros darbams. Tada gali padengti ir kelionės išlaidas, ir pragyvenimą kitoje šalyje. Susižavėjau Lotynų Amerika. Harvarde išmokau ispanų kalbą, dar ketinu portugališkai išmokti šnekėti. O šią vasarą dirbau laboratorijoje Londone. Ką tik iš ten grįžau".

Lietuvoje Eglė pabūna su šeima, aplanko gimines, susitinka su licėjaus laikų draugais. Tiesa, kai dar buvo Londone, pas ją atvyko tėvai su broliu ir visa šeima savaitę keliavo po Škotiją.

Eglės tėvai - matematikai. Mama yra sąskaitininkė ekspertė, pardavinėja buhalterinės apskaitos programas. Vilniaus universiteto profesorius Vydas Čekanavičius - 2005 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas. Eglės brolis Mindaugas šiemet baigia Vilniaus licėjų.

CITATA

Eglė ČEKANAVIČIŪTĖ

Harvardo universiteto studentė:

Ganėtinai gerai jaučiuosi pasaulyje ir apie savo šalis mėgstu kalbėti gerai: Amerikoje - apie Lietuvą, Lietuvoje - apie Ameriką. Dabar prie tų šalių priklauso ir Meksika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"