TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vilnietės atradimai Serbijoje ir Juodkalnijoje

2006 06 17 0:00
Odetai Abromavičiūtei nėra nieko svarbiau kaip sutikti dorų bendraminčių.
Irmanto Gelūno nuotrauka

"Mane sužavėjo didelis bendraminčių būrys. Su Europos kolegomis ir naujais partneriais bus įmanoma įveikti trukdžius Lietuvoje, išsiaiškinti iškilusius klausimus", - džiaugėsi vilnietė Odeta Abromavičiūtė, grįžusi iš Europos kultūros projektų vadybos studijų Serbijoje ir Juodkalnijoje.

Belgrado žaizdos, gamtos idilė

"Serbija per karą prarado tūkstančius visiškai nekaltų žmonių. Belgrado gatvėse tebestūkso grėsmingai atrodantys subombarduoti namai, šalia - antkapiai 25-30 metų žuvusiesiems. Ir vis dėlto daug dėmesio skiriama kultūrai. Bendraudami su vietiniais jautėme nepaprastai didelį vidinį potencialą ir ryžtą išsaugoti kultūrinį palikimą. Bejėgiškumo intonacijos pasigirsdavo kalbant apie vis dar gają posovietinę sistemą valstybinėse institucijose, varžančią iniciatyvas veikti su europietiška energija. Tai labai artima ir mums", - dalijosi įspūdžiais su LŽ Odeta Abromavičiūtė.

Pirmasis daugiau kaip 20 kultūros vadybininkų prodiuserių iš įvairių pasaulio šalių susitikimas buvo surengtas nuošaliose Serbijos Zrenjanino miesto apylinkėse, greta nacionalinio rezervato, kukliame viešbutyje tarp žaliuojančių pievų ir čiulbančių paukščių. Po projektų ir šalies pristatymo seminaro dalyvių laukė kultūrinio turizmo programa, ekskursija laiveliu nacionalinio parko kanalais. Pasak pašnekovės, gamta priminė Lietuvą. Net problemos panašios. Pavyzdžiui, kaip Kuršių nerijoje kormoranų daroma žala.

Referendumo "Taip!"

Iš Serbijos nuskridę į Juodkalniją seminaro dalyviai nediduku autobusu siaurais kalnų keliais nuvyko į kurortinį miestelį Kotorą. Ir jau kitą dieną tapo istorinio įvykio liudininkais: stebėjo referendumą dėl Juodkalnijos nepriklausomybės ir visą naktį kartu su Kotoro miestelio gyventojais nekantriai laukė rezultatų, plaikstantis raudonoms vėliavoms ir plakatams su įrašytu šūkiu "Da!".

Odetą sužavėjo Adrijos pajūris, kalnų didybė, vandens švarumas, istoriniai paminklai. Turizmui Juodkalnijoje, svarbiausiam šalies ekonomikos šaltiniui, atsiveria didelės perspektyvos.

"Turime panašų kūrybinį potencialą, - lygino Lietuvą su Serbija ir Juodkalnija pašnekovė. - Tačiau mes gerokai pažengę į priekį ir labai išpaikinti. Lietuva gali didžiuotis visų meno sričių talentais, tačiau dar neturime vientisos kultūros politikos, dar daug reikia dirbti su verslo atstovais ieškant idealių partnerystės sąlygų ir abipusės naudos".

Trečia Lietuvoje

Apie Briuselyje prieš 15 metų žymaus kultūros puoselėtojo Marcelio Hicterio įkurtą fondą Odeta buvo girdėjusi iš savo kolegų Olandijoje. Fondas linkęs dirbti su kultūros entuziastais, siekiančiais formuoti ar turėti įtakos kuriant savo šalyje kultūros politiką.

Daugiausia seminaro dalyvių, pasak pašnekovės, atvyko iš Ispanijos, Italijos, Suomijos - šalių, kur itin aktyvus kultūrinis gyvenimas. Daugelį studentų stipendijomis paremia vietos savivaldybės ir valstybinės institucijos. O Lietuvos kultūros ministerija net nėra numačiusi stipendijų meno vadybininkams, jos skiriamos tik meno kūrėjams.

Edukacinė programa kainuoja 3 tūkst. eurų (10,5 tūkst. litų). Fondo studentai susimoka už kelionę, tačiau nuvykę į seminarus nebeturi rūpesčių, nes jiems suteikiama visa metodinė medžiaga, reikalinga informacija, užmezgami nauji darbui reikalingi kontaktai. Pašnekovė pripažino, kad per visą fondo gyvavimą yra tik trečia studentė lietuvė.

Po pirmųjų studijų Serbijoje ir Juodkalnijoje Odetos laukia namų darbai. Kitas seminaras vyks spalio viduryje Šiaurės Prancūzijoje. Studijų metų programą baigs Europos kultūros projektų vadybos diplomo gynimas Graikijoje.

Ežeras, kuriame negali plaukti

Marcelio Hicterio fondo konkursui pateiktas Odetos "Europos menų ir parkų festivalio" projektas, rengtas nuo 2004 metų. Naujos idėjos sudomino ekspertų komisiją, tačiau projekto autorei dar nepasisekė jo įgyvendinti Lietuvoje dėl finansavimo ir viešųjų ryšių stygiaus.

"Vilnius ir Vilniaus kraštas, nors ir labai mano mylimas, - tarsi didžiulis ežeras, kuriame negaliu plaukti, - apgailestavo pašnekovė. - Dar teks palaukti, kol susiburs kultūros politiką formuojantis branduolys. Norėčiau, kad susivienytų visi kultūros atstovai ir sistemingai būtų skiriamas dėmesys problemoms spręsti".

Dėl vietos po saule

Odeta Muzikos ir teatro akademijoje įgijo chorinio dirigavimo specialybę. Supratusi, kad iš muzikos neišgyvens, dirbo gana įvairius darbus. Ketverius metus buvo kosmetikos konsultantė Vilniaus oro uosto "duty free" parduotuvėje. Sunkus ir labai atsakingas darbas nuo pusės penkių ryto iki vėlyvo vakaro įpareigojo nuolat nepriekaištingai atrodyti, o gera darbuotoja du kartus buvo išsiųsta pasitobulinti į Paryžių.

Pajutusi, kad gyvenimas tampa rutina, Odeta dalyvavo užsienio nekilnojamojo turto kapitalo įmonės skelbtame konkurse. Jį laimėjusi atvertė naują gyvenimo puslapį. Muzikos studijų bakalauro laipsnį papildė rinkodaros, finansų ir vadybos magistro studijos. Dar vėliau Odeta sukūrė naują soliariumų tinklo administracinę sistemą.

Vis dėlto meniškos prigimties merginą vėl ėmė traukti muzika. Dėl sunkios tėvo ligos Odetai teko atsisakyti "Jaunos muzikos" choro. Jame dainavo trylika metų ir kartu apkeliavo daugiau kaip 15 šalių.

Atsigavusi po artimiausio žmogaus netekties, kitų užgriuvusių nelaimių, Odeta suprato, kad nori dirbti tikrai mėgstamą, su muzika susijusį, nors ir nepelningą darbą. Pasijuto galinti būti naudinga muzikantams ir apskritai menininkams, kuriems iš tiesų reikia vadybininko pagalbos. Laimėjo Nacionalinės filharmonijos skelbtą konkursą ir pradėjo vadovauti Koncertų skyriui. Deja, po kelerių metų dėl vykusios reorganizacijos darbo neteko. 2005 metų rugsėjį Odeta įkūrė viešąją įstaigą "Kultūros artelė".

"Įmonė įsteigta naujoms darbo vietoms sukurti - perspektyviems, tačiau nepritampantiems prie sistemos, ieškantiems saviraiškos meno vadybininkams. Vietos po saule užteks visiems, - įsitikinusi pašnekovė. - Dabartinė sistema neįsileidžia į rinką entuziastų, o šalis ploja tik popkultūros žvaigždynui, kai tuo metu jaunieji klasikinės muzikos atlikėjai, dirbdami po keliolika valandų per dieną, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ir pelno garbingus laimėjimus, garsina Lietuvos vardą. Pagalba jiems dabar labai svarbi. Klasikinio meno puoselėtojai yra verti būti žinomi ir matomi".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"