TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vilniuje - turkiškų atostogų gardėsiai

2014 12 20 6:00
"Pastebėjau, kad lietuviai mėgsta ne tokį saldų ir ne tokį aštrų maistą kaip turkai", - sakė Ali Kilikli. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Į Lietuvą prieš aštuoniolika metų turkas Ali Kilikli atvyko mokytis rusų kalbos, kuri, manė, pravers dirbant turizmo srityje. Vilniuje greitai išmoko ir lietuvių kalbą, o planus užsiimti turizmu gimtajame Alanijos kurorte pakeitė verslo idėjos.

Šį rudenį sostinėje turkiškų saldumynų parduotuvę "Alanya" atidaręs A. Kilikli sakė, kad tokiam pavadinimui buvo net kelios priežastys: "Esu iš Alanijos, žmonės gerai ją žino, nes pagal statistiką per pastaruosius dešimt metų Turkiją lietuviai savo atostogoms renkasi dažniausiai. Be to, Trakai bičiuliaujasi su Alanija, yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį.

Parduotuvėje galima rasti tų gardumynų, kurie patiko atostogaujant Turkijoje, galbūt Alanijoje." Naujoje parduotuvėlėje galima išgerti ir tradicinės turkiškos kavos bei arbatos. "Jei paprašysite turkiškos arbatos, jums visada paruoš juodosios, nereikia net sakyti, kad norite tokios. Tokia yra turkiška arbata, tik daroma ji iš kelių rūšių arbatmedžių lapų", - teigė Ali.

Į parduotuvę nusipirkti saldumynų dažnai užsuka Lietuvoje gyvenantys turkai, studijuojantis jaunimas, o iš vienuolikos įkurtų darbo vietų tik vienas darbuotojas turkas, visi kiti - vietiniai.

Patraukė rami šalis

"Baigęs mokyklą svarsčiau, kur vykti studijuoti. Visiems jauniems žmonėms norisi kur nors pakelti sparnus. Alanijoje labai populiarus turizmas. Tėvas buvo už tai, kad ir studijuočiau, ir paskui dirbčiau Turkijoje, bet aš sumaniau pirma išmokti rusų kalbą, kuri, maniau, pravers darbuojantis turizmo srityje, - pasakojo Ali. - Tačiau Rusija tada buvo nerami šalis, pasirinkau ramesnę Lietuvą, joje jau buvo ir Turkijos ambasada. Įstojau į Lietuvos edukologijos universitetą. Planavau pasimokęs grįžti atgal ir užsiimti turizmu."

Tačiau, jau ruošiantis atgalios į Turkiją, jam Vilniuje pasiūlė dirbti užsienio kapitalo įmonėje. Taip ir pasiliko. Dabar jis atstovauja "Ulker" kompanijai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir yra turkų verslininkų asociacijos Lietuvoje prezidentas.

Pirmasis atvežė datulių

Prieš keliolika metų Lietuvoje labai trūko egzotiškų vaisių ir daržovių. Tai iškart pastebėjo iš pietų krašto atvykęs Ali. "Nebuvo datulių. Pirmasis pradėjau jas importuoti. Neprekiauta besėklėmis vynuogėmis, o ir citrusiniais vaisiais nebuvo užverstos parduotuvių lentynos, - prisiminė Ali. - Tad su dar keturiais bendraminčiais 2003 metais įkūrėme įmonę "Frutlita", kuri į Lietuvą iš Turkijos, Graikijos, Jordanijos, Makedonijos, Bulgarijos, Rumunijos pradėjo tiekti prekybos tinklams egzotiškus vaisius ir daržoves. Lietuva - per maža rinka. Vaisius ir daržoves veždavome ir į Latviją, Estiją, kartais ir į Baltarusiją."

Turkiškų saldumynų parduotuvėje prekiaujama ir baklava. Šį burnoje tirpstantį gardėsį kepa Vilniuje gyvenančios turkės.

Baklavą kepa Vilniuje

Sumanymas atidaryti turkiškų gardumynų parduotuvę kilo dėl to, kad iš atostogų Turkijoje grįžę lietuviai dažnai lauktuvių veža tuos tradicinius saldumynus, kurių Lietuvoje nėra. "Daugelis žino baklavą bei turkišką gardėsį lukumą. Pamaniau, jei žmonės ir vėliau norės šių saldumynų, jų galės bet kada rasti Vilniuje, - aiškino Ali. - Tik čia prekiaujame šiek tiek mažesnio saldumo gardumynais, pastebėjau, kad lietuviai nemėgsta tokių saldžių ir tokių aštrių patiekalų, kaip valgo turkai."

Burnoje tirpstančią baklavą kepa Vilniuje gyvenančios turkės. "Ji turi būti šviežia, ne daugiau nei dviejų trijų dienų. Tai tikroji baklava. Jei Turkijoje pirksite ne sveriamą, o parduotuvėje supakuotą į dėžutes, galiojančią kelis mėnesius, tai bus ne ta baklava, kokia turėtų būti. Be to, tikroji baklava turi būti su pistacijomis arba graikiniais riešutais. Tačiau su pistacijomis labai brangu, todėl mes kepame ir su kitokiais riešutais. Baklava populiari ir Graikijoje bei Armėnijoje, tačiau geriausia - turkiška", - šypsojosi Ali.

Nebuvo kitos išeities

A. Kilikli lietuviškai kalbėti išmoko pats, ir labai greitai, net kursų nelankė, pakako vien bendrauti su lietuviais, skaityti laikraščius ir žurnalus. "Iš pradžių, kai čia atvažiavau, neturėjau kitos išeities. Lietuviai nelabai kalbėjo angliškai, o turkiškai - juo labiau. Darbo reikalų turėjau tik su lietuviais. Tad man neliko nieko kito, kaip išmokti kalbą", - pasakojo Ali.

"Jei kas nors pamiršo turkiškų gardėsių nusipirkti Turkijoje, norėjau, kad jų rastų ir Lietuvoje", - sako šiuos saldumynus iš savo šalies į Lietuvą importuojantis Ali.

Paklaustas, kokia jam pasirodė Lietuva, Ali sakė, kad Turkijoje daug kas susidaręs įspūdį, jog visa Europa panaši. "Taip, kaip ir lietuviams turkai bei arabai visi atrodo vienodi, - sakė Ali. - Pagyvenęs pamačiau skirtumų. Tik žmonės čia, kai šalta, piktoki, nesišypso. Tačiau tokie jie ir Latvijoje, Estijoje. Na, kai šilta, daugiau šypsotės ir jūs."

Ali jau išvažinėjo beveik visą Lietuvą. "Mėgstu keliauti, daugelyje miestų esu buvęs, kelis kartus lankiausi Palangoje, Nidoje, Šventojoje, nors maudytis šaltoka buvo ir rugpjūtį. Alanijoje vanduo beveik visada 25 laipsnių šilumos, - pasakojo verslininkas. - O pas draugą lietuvį namuose ragautas obuolių pyragas buvo skaniausias, kokį kada nors teko ragauti. Turkijoje tokio nesu valgęs."

Ali tėvas Lietuvoje dar nebuvo. "Jam 77 metai. Žiemą bijau kviesti, per šalta, o vasarą jis Alanijoje turi savų reikalų. Tad kas du tris mėnesius aš vykstu į Turkiją", - teigė Ali. Iš Turkijos prieš metus atsivežė ir žmoną, kuri Vilniaus universitete pradėjo mikrobiologijos magistrantūros studijas. "Rami šalis ir jai patinka, o prie šaltos žiemos pripras", - tikino Ali.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"