TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vilnius ukrainietį užbūrė ir nebepaleido

2015 02 28 6:00
"Kitados įėjau į Vilniaus senamiestį pro Aušros vartus ir supratau - čia vienintelė vieta, kur noriu gyventi", - sakė sostinėje šaknis įleidęs ukrainietis Andrejus Procivas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šokėjas ir choreografas iš Ukrainos Andrejus Procivas Vilniuje gyvena jau trečią dešimtmetį. Studijos "AndreDance" įkūrėjas ir nenustygstantis vadovas prisipažįsta, kad Vilnių įsimylėjo dar tada, kai likimas jį sovietmečiu atbloškė čia tarnauti armijoje.

"Prašau tik vieno: neklausinėkite apie karą Ukrainoje. Pasakysiu vieną, mano galva, esminį dalyką: karas yra pats baisiausias dalykas, kuris gali nutikti. Ypač baisus jis tiems, kam tenka laidoti savo artimuosius", - skaudžią temą palikti nuošalyje paprašė Donecko aukštesniojoje choreografijos mokykloje (dabar - kultūros akademija) šokio specialybę baigęs A. Procivas. Donecke stovi Andrejaus senelių namai, kuriuose jis sakė praleidęs gražiausias vaikystės dienas.

Penkiametis pamaiva

Choreografas teigė prisimenąs save penkerių metų vaikį, kai priešais televizorių mėgdžiodavo šokėjų judesius: berniukas bandydavo atkartoti garsių to meto baleto artistų Mario Liepos ar Vladimiro Vasiljevo atliekamo Spartako šokio plastiką. Vėliau bandė pats meistrauti kostiumus. Mama, pastebėjusi sūnaus aistrą šokiui, nuvedė į šokių mokyklą. "Mano mama Tamara jaunystėje irgi šoko. Iš karto po Antrojo pasaulinio karo buvo labai populiarios vadinamosios gyvos piramidės - kai gimnastai sulipdavo vienas ant kito, sudarydami tam tikrą konstrukciją. Kadangi mama buvo labai smulkutė, ji paprastai atsidurdavo tokios piramidės viršuje - lengviausias visada buvo keliamas į viršų. Dabar jai jau aštuoniasdešimt metų ir ji taip pat gyvena Vilniuje. Ji man įskiepijo ir begalinį norą skaityti, mat yra labai inteligentiška ir išsilavinusi, baigusi du universitetus", - pasakojo choreografas.

Vaikystėje Andrejus ne tik šoko, bet ir lankė dailiojo čiuožimo užsiėmimus. Jau įsikūręs Vilniuje, apie metus jauniesiems čiuožėjams kūrė ledo šokių choreografiją konkursams.

Pašnekovas prisiminė, kaip būdamas vos dešimties pats nuėjo į tuo metu prie Donecko esančiame miestelyje Konstantinovkoje veikusį vaikų šokių ansamblį "Jaunystė", kuriam vadovavo buvęs garsiųjų Igorio Moisejevo ir ukrainiečio Pavlo Virskio mokinys. "Mane mokytojas Anatolijus Košelevas tvirtai įstatė į šokio vėžes: daug dirbome tobulindami baleto elementus, šokome tautinius šokius. Vėliau perėjau į vieną šokių kolektyvą Donecke, paskui atsidūriau Kijeve. Bet jaunam maksimalistui vis buvo mažai - nuvykau šokti į Maskvą, o tada sulaukiau šaukiamojo amžiaus - atėjo laikas tarnauti kariuomenėje", - apie savo kelią į sapnuose matytą miestą Vilnių pasakojo A. Procivas.

Garsiausiai nuskambėjo Andrejaus Procivo prieš dvejus metus parengta šokių programa "Dar ne ruduo" šlagerių primadonos Birutės Dambrauskaitės sceninės veiklos 50-mečiui paminėti. /Asmeninio albumo nuotraukos

Stebuklinga miesto aura

Šokis pravertė jaunam ukrainiečiui ir kario tarnyboje - Andrejus iš Donecko buvo pasiųstas į Vilnių, čia tarnavo ir šoko kariškių ansamblyje. Susipažino su lietuvaite, vedė, susilaukė sūnaus ir dukros. Nors pirmoji santuoka po kurio laiko subyrėjo, miesto, kuris užbūrė, jis jau nebepaliko. Pasak šokėjo, Vilnius turi stebuklingą aurą, kurios neturi nė vienas kitas jo aplankytas miestas. Pašnekovas neslėpė esąs amžinas nenuorama ir nulaikyti jį vienoje vietoje yra sunku. "Gyvenau ir Maskvoje, ir Kijeve, ir Sankt Peterburge, ir Minske, visur galėjau pasilikti, tačiau tik Vilniuje pajutau - mano vieta čia. Iki šiol negaliu nugyventi dienos nepasivaikščiojęs po miestą, man to fiziškai reikia, įsikrauti stebuklingos miesto auros. Vilnius - vienintelis miestas, kuris sugebėjo mane "pririšti" visam laikui", - emocingai kalbėjo pašnekovas.

1997 metais šokėjas įkūrė šokių ansamblį ir studiją "AndreDance", A. Procivo vadovaujamame kolektyve bene dešimt metų šoko gerai žinoma Karina Krysko-Skambinė. Choreografo teigimu, kolektyvo gyvavimo pradžioje daugiausia buvo ukrainiečių, lenkų, rusų šokėjų, tačiau pastaruoju metu didžiąją dalį sudaro lietuviai. Prieš kurį laiką Andrejus pradėjo dirbti ir su vaikais, užsiėmimai mažiesiems jo studijoje nemokami. "Neturiu tikslo burti kelių šimtų žmonių kolektyvą, ansamblyje šokėjų nedaug. Todėl galiu su jais dirbti pagal savo metodiką ir rezultatų pasiekiame labai greitai", - teigė pašnekovas.

Garsiausiai nuskambėjo A. Procivo prieš dvejus metus parengta šokių programa "Dar ne ruduo" Lietuvos estrados primadonos Birutės Dambrauskaitės sceninės veiklos 50-mečiui paminėti. Andrejaus kolektyvas lig šiol gražiai bendrauja ir koncertuoja drauge su ponia Birute.

Dabar choreografas jau daugiau nei pusmetį kuria naują šokio spektaklį, kurį inspiravo jo sapnai. Andrejus neslėpė, kad sapnai jo gyvenime užima ypatingą vietą. Prisiminė, kaip net keletą metų iš eilės vaikystėje sapnuodavo keistą, susipynusiomis šaknimis apraizgytą kalną. Atvažiavęs į Vilnių tą sapnų kalną rado: tai buvo Gedimino kalnas.

Po sėkmingos šou programos choreografui Andrejui ir estrados primadonai Birutei Dambrauskaitei galima ir šampano gurkštelėti.

Dalyvauja žmona ir sūnus

Šokėjas pasidžiaugė, kad jo žmona Valentina visa širdimi taip pat įsitraukusi į vyro veiklą - moteris yra "AndreDance" stilistė, šokėjams makiažą kuria ji, tačiau kostiumais juodu rūpinasi kartu. Choreografas nusijuokė, esą rengiant šokių pasirodymus jį dažnai lydi mistinė sėkmė. "Teisingai sakoma: svajok atsargiai, svajonės pildosi. Man yra būtent taip. Tarkim, kai man prireikė neįmanomo niekur gauti žalio aksomo, o trūks plyš reikėjo, radau jį vienoje dėvėtų drabužių parduotuvėje. Man visada taip - jeigu tikrai reikia, daiktas ar žmogus kažkokiu būdu atsiranda", - šypsodamasis tikino jis.

Naujame šokio spektaklyje dalyvaus ir Andrejaus su Valentina sūnus Andre. Berniukas tėvo pastatymuose vaidina jau nuo ketverių, dabar jam septyneri metai. A. Procivas planuoja, kad jaunėlis sūnus pradės ir pabaigs jo šokio spektaklį, berniukui naujame tėvo pastatyme skirtas atsakingas vaidmuo.

Abu vyresnieji choreografo vaikai šiuo metu gyvena Kanadoje. "Vyriausias sūnus Gabrielius vaikystėje taip pat šoko, manau, galėjo būti neblogas šokėjas. Tačiau jis labiau norėjo žaisti krepšinį, lankė Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklą, kol gyveno Vilniuje. Dukra Solveiga lankė dailiojo čiuožimo užsiėmimus, čiuožė ir jau išvykusi gyventi į Kanadą. Sūnui dabar 27-eri, jis turi savo gyvenimą, žaidė krepšinį ir gyvendamas Kanadoje, o šokiai jam neprilipo. Dukrai - šešiolika. Dėl atstumo nebendraujame taip dažnai, kaip galbūt norėtųsi, bet manau, tai yra natūralu - palaikyti ryšį tik internetu gana sudėtinga", - kalbėjo pašnekovas.

Drąsa padėjo išmokti kalbą

A. Procivas prisipažino, kad niekada nelankė lietuvių kalbos kursų, kalbą išmoko savaime. Jis niekada nebijojo klysti, todėl net pradėjęs kalbėti ir darydamas daug klaidų dėl to visai nesijaudino - tai, ką norėdavo pasakyti, pasakydavo, o taisyklingesnė kalbėsena atsirado laikui bėgant. "Nematau problemos, jeigu žmogus klysta kalbėdamas, žinau, kad ir pats darau klaidų, bet aš nebijau to daryti. Kartais moku tai net užmaskuoti - pavyzdžiui, kai rašau lietuviškai ir nežinau, kokia teisinga sunkaus žodžio galūnė, pasitelkiu savo braižo ypatumus: užraitau įmantrią uodegėlę, paslepiu tą galūnę. Kam reikia - vis tiek supras", - juokdamasis išdavė rašybos paslaptį A. Procivas.

Andrejaus žmona Valentina visa galva panirusi į vyro kūrybą. /Romo Jurgaičio nuotrauka
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"