TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vincentas Casselis prieš Džeisoną Borną

2016 09 19 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Garsus prancūzų aktorius Vincentas Casselis suvaidino amerikiečių superagento Džeisono Borno priešininką to paties pavadinimo Holivudo filme. Ta proga prancūzas papasakojo apie sunkumus filmuojantis ir išganingas masažo procedūras.

– Vincentai, papasakokite apie savo herojų.

– Žiūrėjau visus tris filmus apie Borną, kuriuose vaidino Mattas Damonas. Kiekviename jų yra šiam superagentui besipriešinantis personažas. Aš kaip tik ir esu tas personažas, pagrindinis filmo blogiukas (šypsosi). Be to, šį kartą režisierius Paulas Greengrassas nutarė šiam piktadariui suteikti gilumos: jis turi savo istoriją, asmeninių sąskaitų su Bornu. Taip kad aš jį vaikausi ne šiaip sau.

– Tai kas gi veja jūsų personažą?

– Sąžinės priekaištai. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame jūs buvote bebaimis karys, įsitikinęs, kad kovojate už teisų reikalą. Ir staiga kažkoks žmogus – Bornas – sugriauna šia sistemą, atskleidžia jos paslaptis. Jūs nebesuprantate, kaip susigrąžinti prarastą pasaulį ir stengiatės pašalinti tą, kuris viską pakeitė.

– Jūs pateisinate piktadarį?

– Aš visada stengiuosi įsijausti į žmogaus, kurį vaidinu, jausmus.

– Esate sakęs, kad mėgstate pasinerti į vaidmenį, pasijausti vaidinamu herojumi net fiziniame lygmenyje. Šis filmas – būtent toks atvejis?

– Šį kartą fizinis pasinėrimas į vaidmenį kartais buvo net per daug stiprus. Vairavome automobilius, bėgiojome, šaudėme, slėpėmės, mušėmės. Ir kažkuriuo metu pradėjau jaustis mimu: vien judesių plastika, jokio teksto. Tik nuolatiniai „Ai“ ir Ooooch“ muštynių scenose (juokiasi).

– Reikėjo kokių nors specialių pasirengimų vaidmeniui? Dietų, treniruočių?

– Neturėjau tam laiko. Tačiau kadangi esu aktorius ir dažnai filmuojuosi, šiaip jau nuolat palaikau fizinę formą. Taip kad ir iki filmavimo pradžios nebuvau labai apkūnus (šypsosi), bet šiek tiek dar padirbėjau sporto salėje. Be to, kiekvienoje šalyje, kurioje filmavome, turėjome treniruočių salę, ten kasdien praktikavomės, o paskui jau vykdavome į filmavimo aikštelę. O kai išgirsdavau komandą: „Nufilmuota“, bėgdavau tiesiai pas masažistę. Man jau ne dvidešimt metų, tad kad kitą rytą atsikelčiau iš lovos, reikia masažo. Girdėjau, kad Mattas Damonas po filmavimų darė tą patį.

– M. Damonas jau trečią kartą dirba su režisieriumi P. Greengrassu filmuose apie Džeisoną Borną. Jūs tik dabar prisijungėte prie komandos. Ar greitai pavyko įsilieti į kolektyvą?

– O taip, mane ši šutvė priėmė iš karto. Pirmą kartą su Paulu susitikome Tenerifėje. Buvo karšta, mes, vilkėdami šortus, gėrėme vyną – pati aplinka nuteikė draugiškam bendravimui. Žinoma, šie vaikinai – tikri darboholikai, darbas jiems visad pirmoje vietoje. Bet neformalioje aplinkoje Paulas ir Mattas paprasti ir neįnoringi žmonės.

– Vincentai, keliomis kalbomis jūs kalbate?

– Gerai – trimis ar keturiomis.

– Kai vaidindamas kalbate ne gimtąja prancūzų kalba, tai turi įtakos vaidmeniui?

– Norėčiau pasakyti, kad vaidinu lygiai taip pat, bet ne. Man daug patogiau vaidinti kalbant prancūziškai, visada galiu perskaityti ir prisiminti replikas, o ne mechaniškai išmokti jas mintinai. O jeigu ką nors pamirštu, visada galiu galiu rasti kitą žodį. Vaidinant kita kalba, ypač, jeigu personažas ne prancūzas, viskas daug sudėtingiau.

– „Džeisonas Bornas“ – ne šiaip trileris apie šnipus. Filme keliamos technologijų ir visuotinio žmonių sekimo vardan valstybių saugumo problemos. Koks jūsų požiūris į tai?

– Manau, kad problema ne technologijose ar sekime, o tame, kaip mes tai naudojame: turiu omenyje vyriausybes, kurioms tokia informacija reikalinga dėl pasipelnymo. Tokiu atveju esu kategoriškai prieš visuotinę kontrolę. Tiesa, pats esu pamišęs naujų technologijų fanatikas ir manau, kad mums nuo jų jau niekur nepabėgti. Mūsų vaikai auga su planšetiniais kompiuteriais rankose, visi naudojamės kredito kortelėmis ir mobiliaisiais telefonais – mes visi po tuo gaubtu. Taip kad paranojikai, kurie bijo po oda aptikti sekimo mikroschemą, gali nusiraminti: viskas jau seniai nuspręsta (juokiasi).

– Kaip jūs įvertintumėte savo darbą „Džeisone Borne“?

– Tai buvo... labai ilgas periodas (juokiasi). Tokia daugybė žmonių tame dalyvavo, tiek daug buvo filmavimo aikštelių, kamerų, kad kartais jausdavausi lyg būčiau komoje. Visi aplinkui kažkur bėga, dėl kažko tariasi, o tu visą dieną tyliai sėdi kamputyje ir lauki, kada tave pakvies į filmavimo aikštelę. Tau skambina ir sako: „Vincentai, tavęs reikės apie vidurnaktį arba antrą valandą ryto.“ Lauki. Toliau lauki. O tada ketvirtą ryto, kai tu jau miegi, vėl paskambina: tada keliesi, eini į filmavimo aikštelę, sėdi į automobilį ir tave numeta nuo tilto (juokiasi). Reikia susitaikyti su tuo, kad tokiame filme pagrindinio vaidmens kaip ir nėra. Tad geriau atsipalaiduoti, pamiegoti ir tiesiog mėgautis. Tai aš ir dariau.

Parengė GODA AMBRAZAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"