TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Virgis Stakėnas: "Esu jaunas senelis"

2006 07 01 0:00
Stakėno dukra Agnė su vyru Nicku ir ką tik gimusia mažyle Isabelle Alexandra.
Ramutės Stakėnienės nuotrauka

Kantri muzikantas Virgis Stakėnas stengiasi apsiprasti naujame amplua. Jis save vadina tai brandžiu žmogumi, tai jaunu seneliu. Visa galva paniręs į darbus Stakėnas randa laiko per interneto vaizdo kamerą pasigrožėti neseniai gimusia anūke.

- Kokie jausmai apėmė, kai gavote žinią, kad JAV gyvenanti jūsų dukra Agnė pagimdė?

- Nors tam ir ruošiausi, žinia buvo netikėta, kai supratau, kad jau turiu anūkę. Supratau, kad šiek tiek senstelėjau. Niekada nevaidinau jaunikaičio, laikiau save brandaus amžiaus žmogumi. Vis dėlto esu jaunas senelis.

- Kaip bendravote su Amerikoje esančiais artimaisiais?

- Žmona Ramutė išvažiavo pas dukrą dar prieš jai gimdant. Nuolat palaikėme ryšį per internetą su vaizdo kamera, mobiliaisiais telefonais. Tad visą laiką žinojau, kas vyksta, ir žinią, kad gimė kūdikis, gavau labai operatyviai.

- Gal ir anūkę jau matėte per vaizdo kamerą?

- Be abejo. Ir ne kartą. Anūkę man parodė jau pačią pirmąją dieną, kai grįžo iš ligoninės.

- Ar palaikote ryšį su dukters vyro Nicko tėvais, kokia buvo jų reakcija į anūkės gimimą?

- Iš ano senelio gavau laišką. Rašė, kad gimė graži mergaitė ir kad dabar mes esame patys "kiečiausi" pasaulyje seneliai. Atsiuntė nuotrauką su anūkėle ant rankų, tai man sukėlė sveiką pavydą.

- Pačiam norisi anūkėlę pasūpuoti?

- Be abejo. Kodėl jis gali, o aš negaliu? (Šypsosi - aut.)

Ta šeima labai myli mažylę, lepina ją. Mat giminėje keletą dešimtmečių gimdavo vien berniukai.

- Tad jiems mergytė dabar - lyg mažas stebuklas?

- Taip. Stebuklas ir džiaugsmas.

- Kaip kūdikiui buvo renkamas vardas?

- Iš pradžių ketinta, jei gims berniukas, duoti jam Antano (arba Antony) vardą - tokio norėjome ir mudu su žmona. Vėliau, kai paaiškėjo, kad gims mergaitė, būsimi tėveliai nusprendė pavadinti ją Isabelle Alexandra, pastarasis vardas - mano mamos garbei.

Mano leidėjas mažylei perdavė dovaną - dešimties plokštelių rinkinį su lietuviškomis pasakomis, padavimais, eilėraštukais ir dainelėmis. Šį sprendimą aš pasufleravau, nes labai noriu, kad vaikaitė su seneliu galėtų susikalbėti jo kalba. Noriu, kad išsaugotų savo lietuviškas šaknis.

- Gal ir jūs netrukus išsiruošite anapus Atlanto?

- Tai priklauso nuo mano darbų. Jei turėsiu tinkamą pakvietimą važiuoti muzikuoti į JAV, pasistengsiu kartu aplankyti ir anūkėlę.

- Ką šiuo metu veikiate?

- Esu labai užsiėmęs. Neturiu šalia žmonos, o kulinaras - ne kažin koks. Nusideginau po du abiejų rankų pirštus. Šaldytuve netvarka, nėra produktų arba yra ne tie, kurių reikia. Kol iš Amerikos grįš žmona, turėsiu kęsti buitinius nepatogumus, nes esu nepraktiškas žmogus, ne "gaspadorius". O man ant sprando - trys projektai: liepos 8 dieną Kulautuvoje bardų festivalis "Akacijų alėja", liepos 22-ąją per Jūros šventę Klaipėdoje - festivalis "Kantri žuvienė" ir mano kompaktinė plokštelė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"