TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Virtuvės guru Ščesnavičių burtai lėkštėje

2015 06 13 6:00
Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Žinomas virtuvės šefas Robertas Ščesnavičius net po daugiau kaip 40 maisto gaminimo įgūdžių lavinimo metų tebėra kuklus. „Jei man nepatiktų kurti receptų, ragaujančiuosius stebinti patiekalais, eksperimentuoti, mokytis, smalsauti, kas naujo vyksta restoranuose, virtuvėje nesisukinėčiau. Tačiau savęs viską žinančiu tikrai nevadinu“, - sakė jis.

Virtuvės šefas džiaugiasi, kad kartu su juo šeimos restorane „Perfeco“ sėkmingai dirba ir žmona Ramutė, ir sūnus Tomas, ir marti Erika. Tik nusišypso išgirdęs, kad jo giminė – tikra virėjų dinastija, kur žinios apie valgių ruošimą perduodamos iš kartos į kartą. „Tikra tiesa, kad skaniai gamino ir močiutė, ir abu tėvai. Tačiau jie nebuvo profesionalūs virėjai. Vis dėlto maisto gaminimo įgūdžių ir žinių iš jų gavau išties daug“, - prisipažino jis.

Senos tradicijos

R. Ščesnavičius pasakoja, kad nuo mažų dienų mėgo sukinėtis virtuvėje ir stebėti valgį gaminančius artimuosius. Savo močiutę iki šiol vadina smetoniška ponia - ji gamino ypatingus paštetus, tobulą veršieną, virtinius su uogomis, kepė nuostabius pyragus. Virtuvės šefas prisipažįsta iki šiol prisimenantis daugelio patiekalų skonį.

Ir abu R. Ščesnavičiaus tėvai buvo tikri virtuvės guru. Kadangi vaišinguose namuose niekada nestigo svečių, berniukas anksti susipažino su daugybe skirtingų valgių. Į atmintį labiausiai įsirėžęs mamos patiekalas - antiena. Dar vaikystėje ją pamėgęs R. Ščesnavičius iki šiol vertina kaip delikatesą. Tačiau, anot jo, mamos ruošiamos antienos paslaptis nesudėtinga – obuoliai ir kupina cukraus rieškutė. Visa tai sukemšama į anties vidų ir kepama, kol apskrus. Ištirpęs cukrus, kaip tikina R. Ščesnavičius, patiekalui suteikia neįprastą, nepakartojamą skonį.

Pirmąjį savo patiekalą Robertas pagamino būdamas septynerių. „Nuėjau į turgų, nupirkau jautienos, bulvių. Tėvai grįžo iš darbo namo, o ant stalo jau garavo Stroganovo kepsnys“, - prisiminė pašnekovas.

Vėliau, pasirinkęs virėjo kelią, jis mokėsi ne tik iš artimųjų, bet ir iš profesionalų. „Mano tėtis mokėsi iš savų tėvų, o aš - iš jo. Tačiau ir iš profesionalių virėjų“, - sakė T. Ščesnavičius.

Tėvų pėdomis

Vienturtis Roberto ir Ramutės sūnus, anot virtuvės šefo, į virtuvę kišo nosį taip pat nuo mažens. Tačiau nuo galimų traumų ar kitokių nelaimių jį stengėsi apsaugoti mama ir daug ko neleisdavo daryti. Vis bijodavo, kad aktyvus berniukas arba ant savęs užsipils puodą verdančio vandens, arba įsipjaus peiliu pirštą, arba prisilietęs prie orkaitės nusidegins.

„Aš gi mąsčiau, kad Tomui, matančiam, kaip sunkiai dirbame, gaminti valgių nesinorės. Be to, jam nebuvo būtinybės ruošti maistą, nes kuris nors iš mūsų kasdien pagamindavo ką nors gardaus“, - sakė R. Ščesnavičius.

Virtuvės šefą labai nustebino tai, kad sūnus susidomėjo kulinarija. Pasak vyresniojo Ščesnavičiaus, Tomas tobulėja itin sparčiai ir kai kuriose srityse net jį jau lenkia. Vaikinas labai gabus kurdamas patiekalų papuošimus, tad tėvas prisipažįsta slapčia nusikopijuojantis kai ką iš sūnaus idėjų. „Tomas mėgsta improvizuoti. Jo skonis gerai išlavintas, tai suteikia galimybę kurti“, - tikino pašnekovas.

Kaip pavyzdį virtuvės šefas nurodo baravykų bei antienos sriubą ir apie tai papasakoja. Tąkart buvo nutarta sukurti patiekalą iš šių ingredientų ir įtraukti jį į meniu. R. Ščesnavičius pagamino sriubą, tačiau skubėdamas prie kitų patiekalų neužrašė jos recepto. Kadangi valgį į meniu reikėjo įtraukti skubiai, T. Ščesnavičius ėmėsi kūrybos. Tiksliai neprisimindamas, kokių dar ingredientų ir kiek įdėjo Robertas, Tomas pats sukūrė patiekalą. „Ir jam pavyko geriau nei man! Ši sriuba jau ne vienus metus yra tarp mūsų restorano populiariausiųjų“, - pabrėžė R. Ščesnavičius.

Beje, Tomas, patiekalą ragaudamas pirmą kartą, geba atskirti net rečiausius ingredientus bei išvardyti įeinančius į patiekalo sudėtį. „Būdami užsienyje visada užsukame į gerą ar vietinių valgių restoraną. Taip nuolat mokomės ir tobulėjame“, - sakė jis. Ščesnavičių šeimai patinka azijietiška ir europietiška virtuvė, o Roberto silpnybė – ispaniška paelija. Virtuvės šefas ją gamina jau nebe vienus metus.

Kaip kumštis

Ščesnavičių ketvertukas iš darbo neskuba namo, čia jie sugrįžta tik pailsėti ir pernakvoti. Kaune, Šilainiuose, gyvenančios šeimos nariai virtuve pasidalija be kivirčų. Ilgą laiką prie puodų sukdavosi visi, išskyrus Eriką. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ji drąsėja. Erika gamina sveikus patiekalus ir, pasak jos vyro Tomo, tai daro vis tobuliau. „Sveiko maisto ruošimo asė yra Erika, šioje srityje mes jai nusileidžiame“, - pripažino T. Ščesnavičius.

Kartu su tėvais gyvenanti jauna pora iš bendro būsto kraustytis kol kas neketina. Nors ginčų pasitaiko, jie gana reti ir neskausmingi. „Nenorime užgožti vieni kitų virtuvėje, o kritikuoti nebūna dingsties, nes maistą visi puikiai gaminame“, - pabrėžė R. Ščesnavičius.

Ščesnavičiai laikosi kaip kumštis ir vienas kitam dėl darbo nepriekaištauja. Abu vyrai prisipažįsta į valgius mėgstantys įberti daugiau druskos, prieskonių. Į užuominą, kad kiekvienas valgytojas šių priedų galėtų įsiberti pats, R. Ščesnavičius atsakė, kad "sanatorijos maistas" - ne jam.

„Nepavykusių patiekalų taip pat esu pagaminęs, - netikėtai ištarė Tomas. - Beje, taip ne sykį nutiko ne tik man, bet ir mano tėčiui, ir mamai.“ Virėjas sako valgantis "beveik viską", nors ilgą laiką jis nevalgė... razinų. Analizuodamas, kodėl taip yra, jis prisiminė vaikystę, kai supdamasis karuselėje jis kramtė razinas, o nulipęs nuo jų Tomas kankinosi dėl galvos skausmo ir apie jo kilmės priežastį manė klaidingai.

„Vis maniau, kad galvą skauda ne nuo karuselių, o nuo razinų... Todėl jų ir nemėgau. Apskritai esu įsitikinęs, kad jei žmogus ko nors nevalgo, priežasčių reikėtų ieškoti giliau“, - sakė T. Ščesnavičius.

Kad vaikai perima tėvų valgymo įpročius, Ščesnavičiai įsitikina rengdami banketus. Esama mažylių, kurie natūraliai gardžiuojasi austrėmis, jautienos karpaču ar kitais vadinamaisiais nevaikiškais patiekalais. Tačiau yra ir tokių, kurie valgo tik vištieną, gruzdintas bulvytes bei picas. „Šeimos tradicijos labai svarbios. Juk būtent namuose dedame gyvenimo pagrindus, o vėliau juos "išmušti" labai sunku“, - įsitikinę tėvas ir sūnus Ščesnavičiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"