TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Viskas vyksta pagal planą

2009 01 10 0:00
Ką reiškia būti atpažįstamam, V.Bareikis žino nuo vaikystės, mat abu tėvai - menininkai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Taip baigiantis pokalbiui, paprašytas vienu sakiniu apibendrinti praėjusius metus, kurie jam buvo išties dosnūs naujų patirčių ir įvykių, atsako dainuojantis aktorius arba vaidinantis muzikantas (kaip pats save juokais įvardija), pirmosios V.Kernagio stipendijos laimėtojas Vidas Bareikis. Nusikvatoja ir pabeldžia į stalą: "Kad tik neprisikalbėčiau."

Su V.Bareikiu susitarėme susitikti vienoje sostinės kavinių netoli Lietuvos teatro ir muzikos akademijos (LTMA). Vaikinui vos pavyko rasti laisvą tarpelį interviu tarp egzaminų - sausio mėnuo, pats sesijos įkarštis. Apie dabarties išgyvenimus, kūrybą, išbandymus populiarumu, tėviškus jausmus kelių mėnesių sūnui Adui ir vyrišką meilę jo mamai bei gyvenimo draugei populiariai dainininkei Jurgai Šeduikytei kalbėjomės vėlyvą vakarą.

Viską nustelbia.

Iš praėjusių metų daugybės reikšmingų įvykių ypatingas - sūnaus Ado gimimas. Kūdikio V.Bareikis ir jo gyvenimo draugė J.Šeduikytė susilaukė rugpjūčio pabaigoje. Viename interviu užsiminęs, kad vaiko gimimas - tai potyris, kuris priverčia galvoje kažką apsiversti, jaunas tėtis, paprašytas pakomentuoti šią mintį, minutėlę nutyla. Nejaugi išgirsiu tą gerai pažįstamą, kai kurių pašnekovų taip mėgstamą frazę: "Atleiskit, bet šia tema nenorėčiau kalbėti. Nepasakosiu apie asmeninį gyvenimą"? Laimė, V.Bareikis jos neištaria. "Kai gimsta vaikas, pasikeičia absoliučiai viskas, - atsargiai dėlioja žodžius. - Iki to momento esi tik tu pats, tarsi kažkoks taškas. Aplink tave - daug brūkšnelių, simbolizuojančių šeimą, draugus, mylimą žmogų, mokslus, karjerą, pomėgius. Ir staiga atsiranda vienas ryškesnis brūkšnelis, nustelbiantis visus kitus, - tavo vaikas. Dar gražiau yra tai, kad šis mažas žmogutis kol kas nieko nemoka. Aš ir Jurga esame tie, kurie turime jį visko išmokyti. Kas sunkiausia būnant tėvu? Ko gero, tai, kad šalia naujų pareigų yra daugybė darbų, kuriuos privalai padaryti. Prasideda visa ko derinimas, juk nepasakysi: "Dabar tu, sūneli, neverk, tėčiui reikia mokytis, repetuoti, pasupsiu tave vėliau." Laikas, tapus tėvu, įgauna kitokią prasmę, sunku viską spėti. Tačiau nesakau, kad neįmanoma." Į pasiteiravimą, gal Adui kol kas labiau reikia tik mamos, V.Bareikis papurto galvą. "Ne tik mamos. Ir tėčio labai reikia. Kiek tik galiu, "vagiu" pieną ir bandau pats maitinti iš buteliuko. Kad būčiau geras, kad vėliau nepriekaištautų", - nusikvatoja.

Ir meilė, ir buitis

Paprašytas papasakoti apie pažintį su J.Šeduikyte, kuo ši moteris jį sužavėjo, V.Bareikis daug atvirauti nelinkęs, nors tylos siena taip pat neatsitveria: "Susipažinome prieš keletą metų repetuodami miuzikle "Ugnies medžioklė su varovais". Vėliau viskas rutuliojosi taip, kaip rutuliojosi." Ar nesunku dviem menininkams po vienu stogu? "O turėtų būti? - klausimu atsako jaunas vyras. - Tai, kad abu esame menininkai, gera paspirtis vieno kitam. Jei kuris nors kuria, kitas tuoj save pagauna, jog nieko neveikia, kad ir jam reikia." J.Šeduikytės kūrybinis šūkis: "Nebijok!" O koks būtų jos mylimojo? "Viską daryk nuoširdžiai ir nesistenk atrodyti kitoks, nei esi. Kiek tik įmanoma, juo vadovaujuosi", - tikina.

Kokia J.Šeduikytės ir V.Bareikio šeima? Turbūt ne to klasikinio modelio, kai moteris stovi prie puodų, tvarko namus ir rūpinasi vaikais, o vienintelė vyro užduotis - uždirbti pinigų, bandau provokuoti pašnekovą. "Ko gero, ne. Dalijamės buities darbus per pusę, - šypsosi. - Ar turiu kokių nors išimtinai tik man priklausančių pareigų? Stengiuosi atlikti visus vyriškus darbus: kalu vinis į sieną, taisau varvančius čiaupus ir panašiai. Tai savaime suprantama. Būtų blogai, jei neatlikčiau šių darbų. Koks tada būčiau vyras?"

Moralinis turtas

V.Bareikiui praėjusių metų gruodžio 18-osios vakarą LTMA rūmuose buvo įteikta pirmoji V.Kernagio stipendija. Pagal jos teikimo nuostatus stipendija kasmet atiteks pažangiam, kūrybine veikla pasižymėjusiam Teatro ir kino fakulteto studentui. "Šis įvertinimas man buvo be galo malonus ir kartu netikėtas, vis dar pratinuosi prie minties, kad jį gavau būtent aš", - po apdovanojimo praėjus kelioms savaitėms šypsodamasis prisipažįsta jaunas vyras. Anot pašnekovo, 2000 litų nėra pasakiški pinigai, bet tokia suma mokslus kremtančiam jaunuoliui - vis dėlto nemenka finansinė paspirtis. V.Bareikio manymu, apdovanojimą derėtų vadinti labiau moraliniu turtu: "Amžiną atilsį V.Kernagis buvo, yra ir liks didis žmogus. Man jis - puikus pavyzdys to, kaip galima derinti aktoriaus ir dainininko kelią, pirmajame galbūt taip iki galo savęs ir neatradus. Teko skaityti kelis interviu su maestro, kuriuose jis tvirtino nenorėjęs būti kuo nors kitu - aktorius dažnai būna įspraustas į savotiškus nematomus konkretaus vaidmens rėmus - jam magėjo į žiūrovą prabilti pačiam, turėjęs daug ką pasakyti. Panašiai jaučiuosi ir aš."

Ko V.Bareikis paklaustų maestro, jei būtų tokia galimybė? "Kaip žmogus, žiūrintis į ateitį ir einantis panašiu keliu, turbūt pasiteiraučiau apie galimus paslydimus, - svarsto. - Ir kaip išvengti duobių, rasti tiltų per jas. Nors, manau, V.Kernagis atsakytų, kad duobių vengti nereikia. Jas būtina pereiti, kad ko nors išmoktum, ką nors sukurtum." Iš vaikystės pašnekovas sako prisimenąs vienas atostogas su tėvais Šventojoje, kai einant pro kultūros namus berniuko akį patraukė aplink pastatą besibūriuojantys žmonės. Viduje taip pat buvę sausakimša. Pro atidarytus langus tąkart sklido veržlūs pianino garsai, o minia entuziastingai traukė "suplėšysim į gabalus tuos kolorado vabalus...". Štai toks buvęs pirmasis "susitikimas" su V.Kernagiu.

Alternatyvūs komediantai

Netradicinis dizainas, keistokas pavadinimas, neįprastai skambančios dainos. Taip būtų galima apibūdinti grupės "Suicide DJs", kurios lyderiu laikomas V.Bareikis (iš viso grupėje yra penki nariai - aut.), prieš kelis mėnesius dienos šviesą išvydusį debiutinį albumą "Animation (...)". Kol tauta kasmet užverčiama šimtais perdainuotų melodijų iš įvairiausių muzikinių televizijos projektų, pastarajam dar tiktų epitetai: alternatyvus, maištingas, ne itin naudingas finansiniu atžvilgiu. Išgirdęs mano samprotavimus, pašnekovas nesusilaiko nešyptelėjęs. "Mes tikrai su nieku nekovojame, nors kai kam galbūt atrodo kitaip, - tvirtina. - Visada sakiau ir sakysiu: kuo daugiau įvairių grupių, tuo geriau. Kad ir tų pačių, anot kritikų, tam tikromis kūno vietomis "dainuojančių" merginų grupių, kurios neva yra didelis blogis. Savo muzikos kryptį vadiname "alternative comedy". Į šį žanrą telpa ne tik dainavimas, bet ir vaidyba, šokis, interpretacijos. Būdami ant scenos, savęs nevaržome, tiesiog kvailiojame. Publika visa tai jaučia, užsikrečia šėlionėmis."

Bareikių klanas

Gintaro Varno režisuotą spektaklį "Žvaigždžių kruša", kuris jam ir kurso draugams prieš porą metų buvo pirmasis didžiojoje scenoje, V.Bareikis vadina pedagogiškai teisingu. Mat kurso vadovas anksti leido susipažinti su žiūrovais. "Įkūnydami nūdienos vienadienes realybės šou "žvaigždutes", ironizavome, šaipėmės, nevengėme sarkazmo. Spektaklis mums davė labai daug teigiamo chuliganizmo, kuris aktoriui būtinas", - tikina pašnekovas. Ar pačiam neteko pajusti išbandymo populiarumu? V.Bareikis juokiasi, kad netrukus po premjeros jie "tooookiomis" žvaigždėmis pasijuto! "Tačiau režisierius, supykęs, kad nevykdome užduočių, labai greitai mus visus nuleido ant žemės. Pasakė: "Tiek jūs, atsiprašant, š... ir verti, - prisimena jis. - Taip visą gyvenimą ir vaidinsite tą savo "Žvaigždžių krušą", jei nesistengiate. Jo žodžiai buvo tarsi šaltas dušas."

Ką reiškia būti atpažįstamam, V.Bareikis žino nuo vaikystės. Abu jo tėvai - menininkai: mama iki pat šiol vaidina Folkloro teatre, su spektakliais važinėja po šalies mokyklas, tėtis - daug metų operos dainininkas. Ar garsusis aktorius ir bardas Saulius Bareikis pašnekovui kartais ne giminė? - maga paklausti. "Išsiaiškinau, kad tėtis akademijoje studijavo panašiu metu kaip ir Saulius, jiedu šiek tiek pabendraudavo. Pasirodo, iš tų pačių kraštų abu kilę, bet giminystės ryšiai, jei tokių apskritai yra, kaip devintas vanduo nuo kisieliaus, - pasakoja. - Tėtis su Sauliumi buvo šiek tiek pažįstami, aš - su jo sūnumi Jokūbu. Draugai nesame, tačiau susitikę pasisveikiname, persimetame keliais žodžiais." Vilniaus mokytojų namuose veikia Aido Giniočio studentų įsteigtas teatras "Atviras ratas". Ten vaidina Eimantas Bareikis - nei Sauliaus, nei Vido giminė. "Kartu mokomės, tad kartais pajuokaujame: vadiname vienas kitą broliais, klausiame, kaip tėtis Saulius laikosi, kuriame pseudoistorijas apie "šeimos" vakarus, - šypsosi. - Galima sakyti, Lietuvoje egzistuoja savotiškas Bareikių klanas. Tavo pavardė - Bareikis? Vadinasi, pavardė tarsi įpareigoja."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"