TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Vokietis Lietuvoje jaučiasi kaip namie

2013 06 28 6:00
Netoli Štutgarto gyvenantis vokietis H.Mettas Lietuvoje lankėsi 17-ą kartą. Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Vokietijoje netoli Štutgarto gyvenantis Hardy Mettas beveik kasmet lankosi Lietuvoje. Atvykęs į mūsų šalį, vokietis stengiasi kalbėti lietuviškai. Jis gimė ir augo Lietuvoje, bet Antrojo pasaulinio karo metu turėjo ją palikti.

Kaunas. Šančiai. Vilnų gatvė. Deja, penktu numeriu paženklinto namo nebėra. Vietoj jo - automobilių stovėjimo aikštelė. Nors H.Mettą iš Lietuvos į Vokietiją išvežė, kai jis buvo 9 metų, vyras gerai atsimena, kurioje vietoje gyveno, kaip atrodė gatvė, namas. "Esu kaunietis", - su šypsena sakė Lietuvoje viešintis vokietis. Jam patinka prieškariu laikinąja sostine vadintas miestas. H.Mettas tvirtino, kad gimtinėje jaučiasi kaip namie, nors jau daugiau kaip septynis dešimtmečius gyvena Vokietijoje.

Pirmieji nerimo ženklai

H.Mettas pasakojo: "Pagal kilmę esu Lietuvos vokietis. Kai gyvenome Kauno Šančių rajone, nuo penkerių pradėjau lankyti vaikų darželį. Vytauto prospekte buvo vokiečių gimnazija, kartu pradinė mokykla ir darželis. Ten baigiau ir dvi pradinės mokyklos klases." Jis gerai prisimena laikotarpį, kai 1940 metų birželį į Lietuvą buvo įvesti papildomi sovietų armijos daliniai. Sakė girdėjęs per radiją apie tai kalbantį tuometį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Pirmą vasaros mėnesį vokiečių gimnazija surengė mokslo metų baigimo šventę viename Kauno stadione. "Šventiškai baigę mokslo metus, nebežinojome, ar rudenį galėsime tęsti mokslą. Buvo nuogąstaujama, kad vokiečių gimnazija bus uždaryta, - prisiminė H.Mettas. - Vėliau pasklido kalbos, kad vokiečiai bus išvežami į Vokietiją." Jis teigė tomis dienomis matęs kelis sovietinius tankus, virš galvų skrendančius šios šalies karinius lėktuvus. Tokie vaizdai kėlė nerimą. Net pradinių klasių mokinys suprato, kad vyksta kažkas negero. Ilgai laukti nereikėjo, kai pasitvirtino blogiausia. Prasidėjo tragiškų įvykių virtinė, ji sujaukė ir sulaužė daugelio žmonių gyvenimus.

Turėjo palikti gimtinę

H.Metto istorija - tai ir apie 50 tūkst. Lietuvos vokiečių istorija. Tiek jų buvo perkelta iš mūsų šalies į Vokietiją 1941 metų sausio-kovo mėnesiais pagal dviejų diktatorių - Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino - susitarimą.

H.Metto atmintyje įstrigusi data - 1941-ųjų vasario 5-oji. Būtent tą dieną jis paliko gimtinę. 9 metų Hardy su trejų sesute ir mama Kaune sėdo į traukinį ir kirto sieną, o ten juos pasitiko kiek anksčiau išvykęs tėvas. Vokietijoje šeima atsidūrė ne savo noru, jie priversti išvažiuoti iš krašto, kuriame buvo įleidę šaknis. Pasak H.Metto, iš Kauno palikę namus išvažiavo apie septynis tūkstančius vokiečių. "Apie tris savaites kasdien į Vokietiją pajudėdavo po vieną traukinį", - pasakojo jis.

H.Mettas supranta, kad pasilikti buvo pavojinga, nes tada galėjo grėsti kelionė į kitą - Rytų - pusę, tremtin. Jis teigė, kad anuomet kartu su vokiečiais išvyko ir lietuvių, pasinaudojusių proga ir pateikusių dokumentus apie gimines Vokietijoje, įtikinusių, kad priklauso evangelikų liuteronų bažnyčiai, ir kitokiais būdais. Jie taip pat suprato, kad sovietinė okupacija yra grėsminga. Vis dėlto H.Mettui liūdna prisiminti, kad Lietuvą paliko ne savo noru. "Jei ne tas A.Hitlerio ir J.Stalino susitarimas, būtume gyvenę čia, tėvynėje, - sakė jis. - Vokiečiai Lietuvoje gyvena nuo seno - šimtmečius."

1941 metų žiemą sieną kirtusi Mettų šeima iš pradžių apsistojo Karaliaučiuje, vėliau kėlėsi į kitas vietas - piečiau. Dabar H.Mettas gyvena apie 10 km nuo Štutgarto. Jis su sutuoktine užaugino tris vaikus - sūnų Kai-Michaelį ir dukras Caroliną bei Vereną. Vaikai domisi tėvo kilme.

Iš Lietuvos kilusių vokiečių bendruomenės pirmininkas H.Mettas (kairėje) per viešnagę bendravo su Vilniaus vokiečių bendruomenės vadovu Martynu Ervinu Peteraičiu.

Kalba lietuviškai

Pirmą kartą gimtojoje Lietuvoje H.Mettas apsilankė beveik po pusės šimto metų - 1989-aisiais. Tuo metu lietuvių kalbą buvo primiršęs. Tačiau bendraudamas padarė didelę pažangą. Nors Lietuvoje gyveno tik 9 metus ir išvažiavo, būdamas vaikas, o visą gyvenimą praleido Vokietijoje, H.Mettas stengiasi kalbėti gimtojo krašto kalba. LŽ žurnalistei vokietis savo istoriją pasakojo lietuviškai.

H.Mettas ir Vokietijoje girdi lietuvių kalbą. Pastaruosius 13 metų jis - iš Lietuvos kilusių vokiečių bendruomenės pirmininkas. Be to, dar yra bendruomenės leidžiamo žurnalo "Die Raute" ("Rūta") vyriausiasis redaktorius ir leidyklos savininkas. Organizacijai, įsteigtai 1951 metais, anksčiau priklausė daugiau kaip dešimt tūkstančių Lietuvoje gimusių vokiečių. Dabar ji turi apie tūkstantį narių. Iš Lietuvos kilusių vokiečių vis mažėja, nes, pasak H.Metto, nemažai emigravo į kitas šalis ir ten įsikūrė, o vyresnioji karta jau anapilyje.

Bendruomenė leidžia metraštį ir keturis kartus per metus žurnalą "Die Raute", rengia konferencijas, pastaraisiais metais organizuoja Lietuvių ir vokiečių kultūros dienas Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde. Būtent per šį renginį ir apskritai lankydamasis gimnazijoje, kurioje mokosi jauni lietuviai, H.Mattas turi progą bendrauti krašto, kuriame gimė, kalba. Pasak jo, per Lietuvių ir vokiečių kultūros dienas ieškoma bendrų šių tautų interesų, aptariamos abiem rūpimos temos. Tokios tradicijos laikomasi pastaruosius penkerius metus.

Nyksta sovietmečio ženklai

H.Mettas sakė į Lietuvą atvažiuojantis beveik kasmet. Net yra suskaičiavęs, kad ši viešnagė - jau septyniolikta. 2001 metai lankėsi su žmona. Šįkart atvyko su dukra Verena ir jos sutuoktiniu. Gimtajame tėvo krašte ji viešėjo pirmą kartą. Sakė norinti pamatyti, kur gimė tėvas, todėl nusprendė jį lydėti per šią kelionę.

H.Mettas pasakojo, kai pirmą kartą po ilgų dešimtmečių apsilankė Lietuvoje, ji dar buvo paženklinta sovietmečio - pilka, niūri, skurdi. Jis atkreipė dėmesį į tuštokas parduotuvių lentynas. Tačiau vokiečiui suspaudė širdį, nes tai - šalis, kurioje gimė ir praleido vaikystę. Kauno gatvės jam buvo pažįstamos, todėl vaikštinėjo nepaklysdamas. "Galėjau pėsčiomis nueiti į Šančius", - sakė H.Mettas. Tąkart, 1989 metais, ne tik viešėjo Kaune, bet ir keliavo po Lietuvą, lankėsi pajūryje. Jis prisiminė, kad buvo labai įdomu.

Anot vokiečio, Lietuvos vaizdas keitėsi iš lėto. Tačiau per pastaruosius 5-7 metus kraštas pastebimai pagražėjo. "Pažanga labai didelė", - tvirtino H.Mettas. Jam patinka Lietuvos šiuolaikinis jaunimas, kad vis daugiau švenčių, naktinio gyvenimo, miestai pasidarė puošnesni. "Dabar matyti, kad esame Europa", - su šypsena sakė H.Mettas.

Vokietis teigė, kai buvo nuversta Berlyno siena, nujautęs, jog ateina permainos, ir Lietuva galiausiai atsikratys okupacijos jungo. Todėl nepriklausomybės paskelbimas jam buvo malonus, bet ne netikėtas. H.Mettui džiugu, kad šalis vėl laisva, galima lankytis kada panorėjus, matyti demokratiškai gyvenančius žmones. "Galiu sėsti į lėktuvą ir atskristi per porą valandų", - sakė vokietis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"