TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

XXI amžiaus piemenys didžiuojasi savimi

2013 08 01 6:00
E.Maciulevičius: "Nesame nei sektantai, nei religiniai fanatikai, mes - tiesiog piemenys." Deniso Nikitenkos nuotraukos

Šiuolaikinės civilizacijos patogumus ir nuolatinę žmonių draugiją jauna lietuvių pora iškeitė į piemenų dalią - pasitikdami ir palydėdami saulę gano avis. Nuo gegužės su savo banda jie apsigyveno Baltijos jūros pakrantėje, unikaliose Pajūrio regioninio parko (PRP) pievose.

Vilnietė Ditė Volungevičiūtė ir iš Kaišiadorių kilęs Egidijus Maciulevičius išskirtinai LŽ ne tik aprodė savo kuklią stovyklavietę su indėniška tipi palapine, bet ir atskleidė, kas juos privertė tapti XXI amžiaus piemenimis.

Jaunieji piemenys įsikūrę indėniškoje palapinėje, kuri iš tolo kaip magnetas traukia praeivius.

Indėniška aplinka

PRP šią vasarą besilankantys žmonės, sąmoningai nuvykę ar tiesiog nuklydę į draudžiamą lankytis Plazės (Plocio) gamtinio rezervato teritoriją, pamato netikėtą vaizdą. Didžiulės smilgomis ir krūmokšniais apaugusios pievos pakraštyje, pamiškėje, į dangų stiebiasi indėniška tipi palapinė, iš kurios vakarais rūksta dūmai.

Vos už kelių šimtų metrų nuo Baltijos jūros kranto smėlio spalvos žolynus drąsiai mindo keliolikos avių banda, ožka, karvės, pamiškėje girdėti vištų kudakavimas.

Idilišką vaizdą sudrumsčia skardus šuns lojimas - bandą saugo baltas aviganis šuo.

Visa tai primintų „Namelio prerijose“ filmavimo aikštelę arba realybės šou, jei ne viena detalė: čia išties gyvena žmonės.

Išgirdęs Podhalės aviganio amsėjimą atskubėjo Egidijus. Jis nepanašus nei į indėną, nei į laukinį. Mūvinti kariškas kelnes pasirodė ir jo partnerė Ditė, moteris pakvietė išgerti arbatos prie laužo pamiškėje.

Piemenys Egidijus ir Ditė vandenį troškuliui malšinti ir maistui gaminti renka iš skardžių šaltinių.

Gyvena su banda

Pirma, kas iškart įstringa bendraujant su šiais atsiskyrėliais, – jaunas jų amžius (abiem nėra nė trisdešimties) ir kantrybė atsakinėjant į klausimus apie jų pasirinkimą.

Anot Egidijaus, jiedu tenori gyventi sveikai ir laimingai. Ir tapti tikrojo, gyvojo (ekstensyvaus) ganymo, kaip senovėje, šaukliais Lietuvoje. Esą piemenys (kerdžiai) anksčiau buvo labai gerbiami, išskirtinę padėtį jie užima ir dabar Škotijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, kituose kraštuose.

„Gyvename tipi, tik dar nepavyksta taisyklingai panaudoti joje esančios laužavietės, nes nėra reikiamos traukos ir dūmai sunkiai kyla pro angą skliaute. Nesame nei sektantai, nei religiniai fanatikai, mes – tiesiog piemenys. Čia mus atvedė noras gyventi švarioje aplinkoje ir maitintis ekologišku maistu. Kitas motyvas – gamtosauginis. Ganydami avis rezervate padedame išsaugoti natūralias pajūrio pievas, kurios yra unikalios. O šiaip jos užželia krūmais ir sunyksta“, - dėstė jaunas vyras.

Savo pavyzdžiu Egidijus ir Ditė nori parodyti, kad Europos Sąjungos (ES) lėšomis išlaikoma ganiava neduos rezultatų, jei nebus tęstinumo.

„Už ES pinigus nuperkamos avys, jos ganomos pievose apsaugant šias nuo užžėlimo tik tam tikrą laikotarpį, vėliau ganiava nebetęsiama. Mes ganome nemokamai. Jei nebus žmonių, kuriems vienintelis pragyvenimo šaltinis bus ne ES išmokos, o gyvuliai, kuriuos jie patys nuolat prižiūrės, augins juos, gyvendami šalia jų, tai natūralių pievų ilgai neišsaugosime“, - svarstė Egidijus.

Jis nusipirko gyvūnų ir kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), o ši leido pasirinkti regioninį ar nacionalinį parką ir ganyti jo teritorijoje. Jauna pora nusprendė įsikurti prie jūros.

Ditė užsiminė, kad ateityje ketinama užsiimti ir gamtine žemdirbyste, kai daržovės yra auginamos ne alinant žemę, o ją praturtinant.

„Deja, atsikraustėme čia per vėlai pavasarį. Manau, gyvasis galvijų ganymas saugomoje teritorijoje yra optimalus variantas, nes esame suinteresuoti saugoti aplinką, kurioje patys gyvename. Be to, ir gyvuliai ganosi palaidi, jie – daug sveikesni, nes renkasi patys, ką ėsti, ko ne. Visai kitokia ir jų mėsa“, - pasakojo moteris.

Grįžo iš ligoninės

Gana atsargiai bendraujanti pora nesutiko papasakoti, kas jų gyvenime tokio svarbaus nutiko ir išginė juos tiesiog į gamtą. Abu kaip susitarę tvirtino, kad tai – noras sveikai ir laimingai gyventi.

Su visa banda iš pradžių atsikėlę į PRP privatų sklypą, o nuo liepos – į Plazės (Plocio) rezervatą piemenys susidūrė su pirmaisiais sunkumais. Pirmiausia, šalia nėra nė vieno tinkamo gerti vandens šaltinio.

„Vandenį renkame tiesiog iš žemės. Plazės ežeriukas yra 8 metrai aukščiau jūros lygio, tad gruntiniai vandenys varva iš skardžių paplūdimyje. Šį vandenį surenkame ir geriame, jame gaminamės maistą. O savo avių mėsą šaltai saugome po žeme, rūkome ją, sūdome, vytiname. Ožka Mekė duoda pieno, jis labiausiai reikalingas mano šuniui. Laikome ir Orlovo veislės vištas, lietuviškos veislės baltnugares karves, Romanovo, viltšyrhornų, juodgalves, Lietuvos šiurkščiavilnes avis“, - pasakojo Egidijus.

Abu yra baigę aukštąsias mokyklas, turi atžalų, kurios neseniai visą mėnesį praleido kartu su tėvais. Egidijus ragavęs kariškio, statybininko duonos, prieš atsikeldamas į rezervatą dvejus metus gyveno kaime ir vertėsi gamtine žemdirbyste bei ekologine gyvulininkyste.

Tiesa, pirmuosius rimtus išbandymus pora jau įveikė: tiesiai iš miesto į laukinę gamtą atsikėlusią Ditę iš pradžių negailestingai kankino uodai, o vasaros pradžioje abu susirgo erkiniu encefalitu. „Nebuvome pasiskiepiję, persirgome. Man lengviau buvo, Ditei – sunkiau“, - trumpai papasakojo Egidijus. LŽ išsiaiškino, kad Ditė dėl ligos 10 parų praleido ligoninėje, tačiau pasveikusi vėl grįžo į gamtą.

„Tokie dalykai užgrūdina. Būsime čia iki lapkričio mėnesio, o vėliau gal liksime parke, gal išsikelsime į kitą saugomą teritoriją ar vietą, tinkamą mūsų avims ganytis ir vykdyti aplinkosauginę misiją. Rimtai svarstome galimybę užsiimti ganiava ir žiemą“, - pasakojo Egidijus.

Iš Lenkijos Tatrų atekiavęs Podhalės aviganis Tokajus avis laiko savo šeima ir jas saugo.

Apsauga nuo vilkų

Vadovaudamiesi savo filosofija piemenys ne veltui nusižiūrėjo Podhalės aviganio veislės šunį. Jį teko atsivežti iš Lenkijos Žemųjų Tatrų.

„Tai ypatingi šunys. Jie skirti ne tik gyvuliams ganyti, bet ir jiems saugoti nuo plėšrūnų, pavyzdžiui, vilkų. Šie tiesiog išbaidomi“, - teigė Egidijus.

Aviganis vardu Tokajus dar mažas, tačiau užaugs iki 70 centimetrų aukščio ir svers iki 75 kilogramų. Abu jo tėvai – darbiniai kalnų aviganiai, patyrę ne vieną akistatą su vilkais.

„Šie šunys auginami bandoje nuo mažens ir ją laiko savo šeima, jos nepalieka. Podhalės aviganiai pasižymi rūpestingumu, budrumu ir drąsa. Dieną atrodo, kad tas šuo nerūpestingas, jis laksto, žaidžia, ilsisi, tačiau sutemus pradeda veikti jo instinktai. Šuo ima būdrauti, klausytis, stebėti aplinką ir saugoti bandą nuo plėšrūnų“, - teigė piemuo.

Plazės (Plocio) rezervate avys buvo ganomos ir anksčiau, tačiau kai kurių iš jų likimas – tragiškas: net 10 avių iš bandos išpjovė valkataujantys šunys.

„To nebūtų atsitikę, jei bandą būtų prižiūrėjęs Podhalės aviganis“, - patikino Egidijus.

Beje, jam jau teko patirti stresą, kai grįžęs iš PRP direkcijos neberado nei savo bandos, nei šuns. Augintiniai patys grįžo po kelių parų, tiesa, be dviejų avių...

Unikalus pavyzdys

VSTT direktorė Rūta Baškytė LŽ teigė, kad Egidijaus ir Ditės pavyzdys yra labai sveikintinas ir gražus. „Labai gera iniciatyva, jie – pirmieji Lietuvoje, kurie ėmėsi tikro piemenų gyvenimo būdo propagavimo. Kiti žmonės, ganę avis saugomose teritorijose, tai darė tik pagal sutartis ir vėliau liovėsi joms pasibaigus“, - sakė ji.

PRP vadovas Darius Nicius pasakojo, kad rezervate piemenys galės būti tik iki lapkričio, vėliau ganiava šiame itin saugomame gamtos kampelyje draudžiama.

„Bauda už lankymąsi rezervate be mūsų darbuotojo palydos ar išankstinio suderinimo su direkcija – nuo 300 iki 500 litų. Tad parko lankytojams siūlome kol kas nugalėti ir savo smalsumą pamatyti, kaip gyvena tikri XXI amžiaus piemenys. Vėliau planuojame rengti ekskursijas. Taip pat raginame pranešti direkcijai, jei pamatytumėte už rezervato ribos pabėgusias avis“, - kalbėjo jis.

D.Nicius prisiminė, kad prieš kurį laiką avių banda jau buvo ganoma rezervate, bet tik ketverius metus.

„Pirmus trejus metus nemokamai ganė pagal sutartį, o vėliau piemuo buvo samdomas. Kur dabar yra avys, nežinome, nes jos, kaip ir numatyta susitarime, atiteko piemeniui. Būta ir kuriozų: kartą man skambino antrą valandą ryto ir pranešė, kad „parko avys“ neišleidžia iš viešbučio vokiečių turistų... Išties avys prieš tai buvo išbaidytos nelegalių keturratininkų ir nukeliavo iki Palangos, įsibrovė į viešbučio teritoriją ir užblokavo išvažiavimą iš jo“, - kelerių metų senumo istoriją prisiminė PRP vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"