TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Z.Balčytis dar bus premjeru

2008 04 04 0:00
Socialdemokratas Zigmantas Balčytis, laikytas rimtu finansų ministru, tačiau kaltintas nesugebėjimu įvesti eurą, labiausiai išgarsėjo, kai jam iš po nosies buvo "nukniauktas" premjero postas. Istorija paslaptinga, kaip ir vieno premjero dingimas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Socialdemokratas Zigmantas Balčytis, laikytas rimtu finansų ministru, tačiau kaltintas nesugebėjęs įvesti euro, labiausiai išgarsėjo, kai jam iš po nosies buvo "nukniauktas" premjero postas. Istorija paslaptinga, kaip ir vieno premjero dingimas.

Augimo ribos.

- Kas pastūmėjo į daugelio keiksnojamą politiką?

- Kiekvienam politikui kyla klausimas, kodėl ten nuėjau. Išoriškai politinė veikla tarsi patraukli, graži. Prieš imantis jos teko dirbti labai įvairų darbą - pradedant komjaunimo veikla, baigiant gamybine. Esu žmogus, kuris stengiasi kaip įmanoma geriau į viską įsigilinti. Turėdamas nemažai patirties finansų srityje supratau, kad pasiekiau augimo ribas. Todėl nutariau rasti įdomesnį užsiėmimą. Žinoma, ne paslaptis, kad ir praeityje buvau aktyvus visuomenininkas, politikoje dalyvavo nemažai mano draugų. Tad 1994 metais kaip LDDP kandidatas buvau išrinktas į Vilniaus miesto tarybą, jau po 15 dienų tapau apskrities valdytojo pavaduotoju. Vėliau nusprendžiau bandyti laimę Seime, panaudoti čia savo gebėjimus. Gavau vienmandatę Šilalės ir Šilutės apygardą, kurioje socialdemokratai iki tol niekada nelaimėdavo. Man pavyko. Jau dvi kadencijas atstovauju šiai apygardai.

- Esate bene vienintelis tautos atstovas, turintis vardinį varpą. Tikriausiai jis skamba iki šiol. Įdomu, kokią žinią šis varpas skelbia pasauliui?

- (Juokiasi) Šis klausimas kiek simboliškas, bet labai svarbus. Žemaičių Naumiestyje buvęs varpas per Antrąjį pasaulinį karą buvo įskeltas, tad skambėjo ne taip, kaip anksčiau. Tikrai nemaniau, kad mano prisidėjimas prie naujo varpo išliejimo bus taip sureikšmintas.

Svarbiausia varpo funkcija - skelbti apie žmogaus pradžią ir pabaigą. Tarp to įsiterpia religiniai dalykai - jis praneša apie mišias ar atlaidus.

- Dabar iš dangaus nusileiskime ant žemės. Jums teko būti ir susisiekimo, ir finansų ministru. Tada plačiai sklido kalbos, kad keliai pirmiausia asfaltuoti jūsų ar jūsų partijos kolegų rinkimų apygardose, esą kitiems tekdavo tik likučiai. Kiek tokia praktika paplitusi?

- Atvirai kalbant, einant tokias atsakingas pareigas pirmiausia sau pasakai - pagalvok, kaip tai bus vertinama. Kad ir kiek lėšų skirtum, visada bus aiškinama, kad sau atseikėjai daugiau. Į tokius klausimus man teko atsakinėti keturis kartus. Turėdavau paruošęs įvairias ataskaitas, iš kurių buvo matyti, kad Žemaitijos kelių būklė prastesnė. Iki manęs tas regionas neturėjo tokio Seimo nario. Suvalkijoje, Aukštaitijoje padėtis susiklostė kitaip, ten aktyviai dirbo tokie žmonės kaip Algirdas Butkevičius. Žemaitijoje tik 43 proc. kelių buvo asfaltuoti, Lietuvos vidurkis - apie 50 procentų. Žinoma, net nedidelė papildoma investicija į kokį nors keliuką sukeldavo opozicijos politikų susirūpinimą. Tačiau galiu pasakyti, kad ministras savo apygardai gali skirti kur kas mažiau. Paprastam Seimo nariui lengviau ateiti pas ministrą ir paprašyti, kad skirtumai būtų išlyginti.

- Pernai Jums buvo įteiktas Metų geradario ženklas - Auksinis liūtas, puošiantis Žemaičių Naumiesčio herbą. Jaučiatės pelnytai įvertintas?

- Būtų neetiška neigti autoritetingos komisijos sprendimą. Tačiau kiekvienam normaliam žmogui ir politikui malonu, kai jo darbas pastebimas. Per vieną kadenciją esu dalyvavęs daugiau nei 80 renginių. Supraskite, kad iš Vilniaus turėdavau sukarti 240 kilometrų. Be to, yra mano labdaros fondas, kurio veiklą įvairios tarnybos preciziškai tikrino penkiskart. Niekada grynųjų pinigų neimu, dirbame su kitais paramos fondais. Gaunu laiškų iš daugelio žmonių - kiek žinau, vienas kitas mano raštelis jiems padeda.

Tačiau esmė slypi kitur. Manau, kad man pavyko Šilalės ir Šilutės rajonuose panaikinti susipriešinimą tarp žmonių. Ypač dėl politinių pažiūrų. Atrodo, pavyko įtikinti žmones, kad yra rinkimų laikotarpis, kai reikia kovoti, muštis į krūtinę, bandyti save kuo geriau pateikti. Tačiau jam pasibaigus, neatsižvelgdami į partinę priklausomybę, privalome visi kartu darbuotis dėl bendros gerovės.

- Koks tas Jūsų žmonių telkimo bendram darbui receptas?

- Jis labai paprastas - nereikia per daug gilintis į smulkmenas, nereikia stengtis mokyti žmonių, nes jie patys turi susivokti. Nereikia dalyvauti intrigose. Būtina elgtis taip, kad nesukeltum kitam nemalonumų. Net kritika visada turi būti argumentuota ir pasverta. Nedera įžeidinėti žmonių, kad ir kokios politinės pakraipos jie yra.

Euro neleido mama?

- Šalies finansų elitui daug priekaištauta dėl Lietuvos nesėkmių skverbiantis į euro zoną. Konkrečiai Jums, be kitų dalykų, buvo primintas teiginys, esą Jūsų mama nenorėjo, kad būtų įvestas euras. Dabar iš tam tikros perspektyvos galbūt geriau matyti. Ar buvo nepakankamai įvertintos pasirengimo galimybės, ar daug praradome neįsilieję į euro zoną?

- (Juokiasi) Dėl mamos. Tada tenorėjau pasakyti, kad pagyvenę žmonės visiškai nesuprato euro įvedimo tikslų, todėl privalėjome daugiau jiems išaiškinti padėtį. Mano mama, kaip ir daugelis žmonių, nėra nei finansų specialistė, nei politikė.

Dėl euro įvedimo. Puikiai atsimename, kad buvo sukurta Vyriausybės veiklos programa. Joje aiškiai įrašytas euro įvedimo klausimas. Detaliai susipažinome su Mastrichto kriterijais, ten neminėtas infliacinio rodiklio stabilumas ar tvarumas. Tačiau dėl neprognozuotų pokyčių Europos ir pasaulio ekonomikoje, kai pradėjo didėti naftos produktų kainos, kai Lietuvoje geresnis gyvenimas paskatino infliacijos didėjimą, stabilaus infliacinio rodiklio negalėjome išlaikyti. Esame nedidelė valstybė, priklausoma nuo išorės veiksnių. Politinis siekis įsivesti eurą buvo teisingas. Kitas dalykas, kodėl mums tai nepavyko. Kai istorikai analizuos tada buvusią ekonominę situaciją, nuspręs, kas buvo kaltas.

Tačiau ši istorija buvo naudinga kitu atžvilgiu. Tuo metu visiškai jauna Europos Sąjungos valstybėlė labai atsakingai siekė įsivesti eurą. Šiuo klausimu įvyko net 18 įvairių vizitų, per kuriuos kalbėta su aukštais Europos Komisijos ir kitų institucijų pareigūnais. Mes labai išpopuliarinome savo valstybę. Europoje suprato, kad Lietuvoje viskas neblogai valdoma. Dabar, deja, tas infliacinis rodiklis nemažas, tačiau jį lemia objektyvūs, neišvengiami dėsningumai, kurie nuo mūsų nepriklauso.

- Tačiau esama daug taisytinų dalykų, apie kuriuos ne kartą kalbėjo eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Socialdemokratų valdžia į jos pastabas reaguodavo labai nervingai. Gal programose surašyti siekiai yra tik žodžiai, kurių net nenorėta paversti veiksmu?

- Stodami į ES ne visada žinojome, su kuo teks susidurti. Eurokomisarė iš pradžių palaikė mūsų norą įsivesti eurą, vėliau atsirado kritiškų kalbų. Tačiau tai ne nuo manęs vieno priklausė. Tai buvo Vyriausybės, Seimo priimtas politinis sprendimas, kurį pakoregavo, kaip jau sakiau, ne nuo mūsų priklausančios išorinės aplinkybės.

Dėl nepakankamo ES pinigų panaudojimo eurokomisarė daugeliu atvejų teisi - ne visose srityse pavyksta atlikti praktinius veiksmus. Ir dabar labiausiai dėl to baiminamasi. Ta kritika kartais būna išankstinė, tačiau reikalinga, kad visi sukrustume. Paprastas pavyzdys - parengti specialistą, kuris gebėtų dirbti su ES projektais, trunka ne mažiau kaip pusantrų metų.

Operacija "Įpėdinis"

- Jūsų sūnaus istorija buvo įvardyta kaip viena priežasčių, dėl kurios atsistatydinote iš finansų ministro posto. Tačiau tada kalbėta, kad tai buvo pretekstas priversti Jus pasitraukti kaip kažkam neįtikusį valdžios atstovą?

- Nežinau, kiek tos sąmokslo teorijos ir praktiniai dalykai gali būti siejami. Tačiau niekada nesakiau, kad atsistatydinimo priežastimi tapo mano sūnaus problema. Kalbėjau apie šeimos problemas, o tai - ne tik sūnus. Plačiau komentuoti negaliu, nes teisminis procesas dar nesibaigęs. Kad ir kokia būtų jo baigtis, šių dalykų nekomentuosiu ir ateityje. Žinau, kad gyvenimas viską sustatys į vietas.

- Pokalbio pradžioje minėjote augimo ribas. Galėjote nuo ministro augti iki premjero. Kaip paaiškintumėte, kodėl operacija "Įpėdinis", kai Algirdas Brazauskas pasiūlė Jus į premjero postą, nepavyko?

- Tai tikrai nebuvo kažkokia speciali operacija. Viskas vyko natūraliai. Ilgametis mūsų partijos vadovas, traukdamasis iš premjero posto, manė, kad geriausią ekonominį, finansinį pasirengimą turiu aš. Kaip kandidatas buvau įvardytas partijos prezidiumo posėdyje, Seimui pateikta mano kandidatūra. Kaip viskas vyko vėliau, visi puikiai žino, tad ką nors pridurti man būtų sunku. Buvo kalbų dėl tos Vyriausybės sudarymo skaidrumo...

- Kas nors turėjo būti neaišku, jei pasisakėte už komisijos, kuri tirtų Vyriausybės sudarymo aplinkybes, steigimą. Tačiau Jūsų partijos kolegų pastangomis ji nebuvo sudaryta.

- Iš pradžių tokio tyrimo idėją palaikiau, tačiau dabar svarbiausia ramiai vesti šalį į Seimo rinkimus, neleisti politiškai jos išbalansuoti. Nenoriu ieškoti probleminių praeities dalykų.

- Tai, ką šnekate, yra propaganda. Paklausiu tiesiai. Ar su kolega Gediminu Kirkilu iki galo išsiaiškinote, ką jis veikė "darbiečio" Jono Pinskaus namuose, nors dabar jau teisinamasi dėl datų nesutapimo ir pan.? Ar pavyko vyriškai susėsti ir žiūrint vienas kitam į akis paklausti: "Gediminai, ką tu ten veikei?" Ar gavote atsakymą į tokį klausimą?

- Niekada tokio klausimo nekėliau, nors esame ne kartą vienas prieš kitą susėdę. Iškilus tiems reikalams ir abejonėms premjeras man paskambino ir paaiškino, kad tas susitikimas įvyko, kai jis jau buvo paskirtas premjeru. Šiandien aš tuo tikiu, o jei yra kitaip, gyvenimas viską sustatys į vietas. Tai tik laiko klausimas.

- Ar matydamas, su kokiais sunkumais susiduria Vyriausybė, patyliukais nesidžiaugiate, kad neteko jai vadovauti? Arba ką darytumėte kitaip, kad sušvelnintumėte numanomos pasaulinės ekonomikos krizės pasekmes?

- Nelabai etiška komentuoti Vyriausybės darbą, be to, nesu koks nors pranašas. O jei būčiau žinojęs, su kokiais sunkumais susidursiu eidamas į vienos ar kitos ministerijos vadovo postą, nežinau, kaip būčiau pasielgęs. Nes tik daugmaž po metų, supratęs veikimo mechanizmą, gali jį pradėti valdyti kaip politikas. Įgauni visai kitą kvėpavimą, nes jau nereikia tiek gilintis į detales.

Apie dabartinės Vyriausybės veiklą galiu pasakyti tiek: jos darbas, turint galvoje mūsų menką politinę kultūrą, tiek buvus mažumos situacijoje, tiek dabar esant menamoje daugumoje, yra sudėtingas.

- Ne vieno politiko klausiame, ar mato save prezidento poste. Jums gal labiau tiktų kitas variantas. Ar matote save premjeru?

- Kad ir kaip atsakyčiau, tai sukeltų šypsenas. Visada vadovaujuosi sveika logika. Jei matyčiau, kad galiu padaryti ką nors naujo, naudingo, geresnio nei kiti, ryžčiausi tokiam žingsniui. Jeigu taip nebus, tikrai nevarginsiu nei savęs, nei aplinkinių.


G.Kirkilo skyrimo aplinkybes geriausiai žino J.Pinskaus šuo:

"Mauzeris: Kaip manai, Sūrski, ar komisija iki Seimo kadencijos pabaigos išsiaiškins G.Kirkilo neteisėto tapimo premjeru aplinkybes?

Sūrskis: Turite galvoje slaptą sąmokslą Pinskaus namuose?

Mauzeris: Būtent!

Sūrskis: Išsiaiškins. Ką čia reiškia apklausti Ž.Pinskuvienę, ištardyti Pinskaus šunį ir tris žvirblius, kurie tuo metu sėdėjo lesykloje, kai R.Lopata vedė G.Kirkilą už apykaklės tapti premjeru.

Mauzeris: O R.Lopatos nereikia apklausti?

Sūrskis: Nereikia. Tai ir komisija supranta. R.Lopata visiškai nežino, kodėl jis ten dalyvavo.

Mauzeris: O R.Stonį?

Sūrskis: R.Stonys irgi nežino. Jiems buvo pasakyta: yra silkės su morkomis, torto su marcipanais. Šį vakarą renkamės pas Ž.Pinskuvienę. Programoje - kortos, domino, premjero skyrimas.

Mauzeris: O nereikėtų Konstitucijoje aiškiau apibrėžti premjero skyrimo tvarkos?

Sūrskis: Nu jo, net ir Konstitucija turi atitikti gyvenimo realijas. Reikėtų pataisyti straipsnį, kuris nurodytų, kad premjerą tvirtina Seimas Tarptautinių santykių instituto direktoriaus ir dujų importuotojo teikimu.

Mauzeris: O prezidentas ką?

Sūrskis: Žvelkime į gyvenimo realijas. Prezidentas pasirašo viską, kas gula ant stalo. Tai įrodo pilietybės suteikimo praktika, medalių kabinimas, pritarimas "Leo LT" iš pirmo karto.

Mauzeris: Bet ten dar ir K.Daukšys dalyvavo.

Sūrskis: Va čia rimtas liudininkas. Jis nemoka nei kortomis žaisti, nei domino, nei premjero skirti. Šitas išplepės viską."

LNK "Dviračio šou"


"Siekėme užsitikrinti ir prezidentūros, ir Seimo paramą. Mano žiniomis, G.Kirkilas susitiko su "darbiečiais" vėliau, kai jau buvo paskirtas premjeru ir reikėjo derėtis dėl Vyriausybės programos patvirtinimo. To susitikimo data vėliau buvo "pakoreguota".

Aš taip atsimenu. Tačiau G.Kirkilo veikimo prieš A.Brazauską ir Z.Balčytį toje istorijoje nebuvo. Kažkas, norėdamas vienaip ar kitaip pakenkti, susilpninti mūsų pozicijas, pateikė iškraipytus faktus", -

 

socialdemokratas Juozas Olekas apie vizitą pas "darbietį" J.Pinskų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"