TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ž.Lukšytės džiazuojančios kelionės

2013 05 25 7:08
Spalvingiems Bolivijos suvenyrams sunku atsispirti.

Prieš trejus metus į ilgą kelionę po Lotynų Ameriką išvykusi žurnalistė, viešųjų ryšių ir banko atstovė spaudai Žydronė Lukšytė šiandien jau turi kitą profesiją - Pietų ir Vidurio Amerikos paviliota jauna moteris su bendramintėmis įkūrė kelionių agentūrą ir net parašė knygą, improvizuotą vadovą po pamėgtus kraštus.

Iš pastarosios viešnagės Lotynų Amerikoje Žydronė grįžo vos prieš porą savaičių, ji dar gyvena kitos pasaulio dalies ritmu - miegoti eina paryčiais, prabunda gerokai po vidurdienio. Priprasti prie kone pusės paros laiko skirtumo, žinia, užtrunka. Profesionalia keliautoja tapusi Ž.Lukšytė per metus Lotynų Amerikoje praleidžia apie septynis mėnesius. "Kai su draugu rengėmės į pirmą kelionę, trukusią pusantrų metų, nelabai įsivaizdavome, kas iš to išeis. Žinojome, kad norime visai ko kito, nei buvo iki tol, apgalvoti, ką veikti toliau. Jau išvykdama buvau nutarusi, kad į paliktus darbus negrįšiu, ieškosiu ko nors naujo", - pasakojo Žydronė. Į antrą kelionę ji išsirengė viena, turėdama konkretų tikslą - pasižvalgyti galimybių, užmegzti kontaktų, kurie praverstų lydint keliautojų grupes.

Gidė iš prigimties

Įspūdingi Argentinos Patagonijos kalnai ir nuo jų į ežerą slenkantis ledynas.

Žydronės draugų greičiausiai nenustebino merginos ryžtas kardinaliai pakeisti savo gyvenimą, atsisakyti darbo banke ar viešųjų ryšių agentūroje ir pačiai imtis atsakomybės lydint turistų grupes į nauja gyvenimo meile tapusią Pietų Ameriką. Ji visada būdavo keliaujančių kompanijų siela, vedlė ir neįkyri reguliuotoja. "Visus darbus - žurnalistės, banko atstovės ir viešųjų ryšių srityje - dirbau su meile ir tiek, kiek norėjau. Visi man davė teigiamos patirties, kuri dabar padeda. Kai grįžusi iš pirmos kelionės mąsčiau, ką toliau veikti gyvenime, daugelis pažįstamų sakė, kad visiškai akivaizdu, jog turėčiau rinktis būtent šią sritį - organizuoti keliones. Abejojau ir ieškojau savęs, o draugai visai nenustebo, kai pagaliau radau tai, kas mano viduje iš tiesų visada tūnojo", - šypsodamasi paaiškino Ž.Lukšytė.

Kelionių vadovės darbas Žydronei teikia didelį pasitenkinimą. Gebėjimas suvaldyti žmonių grupę taip, kad ji nesijaustų muštruojama, pasak merginos, - savitas menas. "Čia kaip groti nematomais instrumentais - tu lyg ir džiazuoji, pagal situaciją sprendi, kaip elgtis, ką pasakyti, kaip pakreipti įvykius, kad nesukeltum kitiems ir sau papildomo streso", - kalbėjo keliautoja.

Bolivijos druskos dykuma - begalė kelių, važiuok kuriuo nori.

Lietuviškos - tik kojinės

Žydronė juokėsi, kad per pastaruosius trejus metus iš jos apdarų lietuviškos liko tik kojinės, visi kiti drabužiai siūti spalvingosios Lotynų Amerikos meistrų rankomis arba pirkti pakeliui į Lietuvą. Mergina, net išsirinkusi ramiausių spalvų gaminius Peru, Čilėje, Argentinoje arba kitoje pamėgtoje šalyje, grįžusi namo vis tiek išsiskiria iš pilkos masės. "Pietų Amerikoje drabužiai yra spalvingi, gražūs ir pigūs - tai esminiai dalykai. Nekyla ranka už suknelę Lietuvoje mokėti dviračio kainą, kai tuos pinigus galėčiau pridėti prie kitos kelionės. Kartais apsiperku Europoje arba Amerikoje, kai tarp persėdimų į kitą lėktuvą būna keliolikos valandų ar net poros dienų tarpas. Tada galiu pasivaikščioti po miestą, paieškoti išpardavimų", - neslėpė ji.

Keliautoja prisipažino, kad Lietuvoje sulaukia smalsių žvilgsnių dėl savo aprangos. Kartais kokia nors ponia pavydžiu žvilgsniu nulydi, tarkime, indėniškais spalvingais raštais dekoruotus jos batus. Pasak Žydronės, grįžus į Lietuvą žiemą itin smagu "šildytis" spalvomis pulsuojančiais Lotynų Amerikos žmonių siūtais drabužiais - tai praskaidrina ir pakelia nuotaiką. O kai vasarą vaikščiodama sostinės gatvėmis gali plevėsuoti ryškiais sijonais, ji visada būna pakiliai nusiteikusi.

Čilės Mėnulio slėnis palieka nepamirštamą vaizdą.

Namai ten, kur kuprinė

Vilniuje Ž.Lukšytė turi butą, tačiau išnuomojusi jį bičiuliams, nes didžiąją dalį metų Lietuvoje nebūna. Tad grįžusi iš ilgų kelionių namo mergina apsistoja vis kitur. "Kiekvieną kartą išvykdama iš Lietuvos ar Lotynų Amerikos, porą dienų jaučiu melancholiją ir liūdesį. Ir ten, ir čia turi praeiti tam tikras atsisveikinimo etapas su mylima šalimi. Nors žinau, kad grįžusi į Lietuvą pasimatysiu su draugais, aplankysiu mamą, palikti Pietų Ameriką visada liūdna. Išvažiuoti iš Lietuvos taip pat liūdna, bet nuvykus ten tas jausmas iš karto dingsta", - apie kaskart apimantį jausmų sąmyšį pasakojo Žydronė.

Mergina šmaikštavo, kad grįžusi į Vilnių kitąsyk klaidžioja nepažįstamomis gatvėmis ir ieško būsto, kuriame turi apsistoti keliems mėnesiams, nes jai keliaujant butą jau būna radę draugai. "Žinodami, kad grįžtu, bičiuliai per socialinius tinklus ir pažįstamus žmones padeda man surasti laikinus namus. Būna, parvykstu naktį ir ieškau to būsto. Kartais užtrunku valandą, net dvi, bet vis tiek randu, - juokavo Žydronė. - Tada imu ieškoti savo daiktų - pas ką palikau dviratį, žieminius arba vasarinius drabužius, batus. Jie išmėtyti per pusę Lietuvos." Susirankiojusi išblaškytą mantą mergina ima kurti laikinų namų jaukumą - puošia jį mėgstamais paveikslėliais, susikuria malonią aplinką.

Kolumbijos Kartagenos miestas leidžiantis saulei.

Nuostabiausių šalių trejetai

Apkeliavusi visą Pietų ir Vidurio Ameriką Ž.Lukšytė susidarė valstybių, kurios labiausiai pavergė jos širdį, trejetuką. Tiksliau - du trejetus. Pietų Amerikoje lietuvę labiausiai sužavėjo Kolumbija. Antrąją vietą ji skyrė Peru, o trečiąją padalijo Argentinai ir Čilei. Į Žydronės sudarytą Vidurio Amerikos puikiausių šalių trejetą patenka Nikaragva, Gvatemala ir Belizas. "Kolumbija yra didžiausia teigiama staigmena Pietų Amerikoje, - dalijosi įspūdžiais keliautoja. - Žmonės ten važiuoja turėdami išankstinę neigiamą nuomonę - narkotikų mafijos gaujų karai, nesaugu. Nuvykęs pamatai, kad yra priešingai. Žinoma, kaip ir visur kitur, nereikėtų prarasti savisaugos jausmo, tačiau Kolumbija labai jauki, draugiškų žmonių šalis. Be to, geras klimatas, daug vaisių, Karibai, kava... Peru žavi inkų kultūros palikimu. Kad ir kiek būtum matęs Maču Pikču nuotraukų, prisiklausęs pasakojimų, nuvykęs ten vis tiek būsi pakerėtas."

Argentina ir Čilė, anot Žydronės, labiausiai žavi Patagonijos regiono gamtos stebuklais. Nuo kalnų į ežerą slenkantis ir skilinėjantis žydrasis Patagonijos ledynas kelia pribloškiantį gamtos stichijos pojūtį, kurio nepamirši visą gyvenimą. Be to, Argentina - gero maisto šalis.

Vidurio Amerikos valstybė Nikaragva sužavėjo Ž.Lukšytę turizmo nesugadintu autentiškumu, įspūdinga gamta, išlikusiais kolonijiniais miesteliais, ežerais, ugnikalniais. Gvatemalą verta aplankyti dėl išlikusio indėnų palikimo. Šalies gyventojai vis dar nešioja tradicinius indėniškus drabužius, be krikščioniškųjų, laikosi ir senųjų papročių. Čia niekam nekelia nuostabos, kad pasimeldę Mergelei

Marijai, Jėzui ir kitiems šventiesiems, indėnų palikuonys savam dievuko atvaizdui aukoja romą, kokakolą, o statulėlei į burną kiša cigaretę. Indėnų ir krikščionių kultūros ten susilydžiusios į labai savitą spalvingą darinį.

Belizas pakerėjo keliautoją neskubriu gyvenimo tempu, ramybe.

Ž.Lukšytė ir Bolivijos džiunglių gyventojas - svarbu nepažadinti aligatoriaus.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"