TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ž.Stakėnas: "Įkyrėjo slėpti plikę"

2014 02 15 6:00
Ž.Stakėnas nenorėtų, kad LNK "KK2 penktadienį" žiūrėtų jo vaikai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Turbūt dar prisimenate Žygimantą Stakėną, vedusį LRT televizijos viktoriną „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Šiandien jis laido juokelius LNK šou „KK2 penktadienis“. Vyras pripažįsta, kad šiam pokyčiui turėjo įtakos ir pinigai. LRT jis jaučia sentimentų. Tiesiog Žygiu draugų vadinamas pašnekovas teigia, kad tarp jo bičiulių nėra gyvenimu nepatenkintų žmonių.

- LRT televizijoje vedei „Lietuvos tūkstantmečio vaikus“, tačiau 2012 metais perėjai į lengvą, sakyčiau, paviršutinišką žanrą – pradėjai vesti šiandien jau nerodomas LNK „Karamelines naujienas“, dabar vedi „KK2 penktadienį“. Tave suviliojo didesni pinigai?

- Nesakyčiau taip drastiškai, bet pinigai turėjo šiokios tokios reikšmės. Be to, norėjosi keistis – metai bėga, o ketverius metus vesti „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ buvo tapę rutina: tas pats per tą patį, lakstymas pirmyn ir atgal. Pasidarė nelabai įdomu, ėmė trūkti kūrybos. Stengiesi daryti vis kitaip, tačiau ateina laikas, kai jau nežinai, kaip daryti, o dirbti taip pat nenori. Rutina žudo.

Atsirado „Karamelinių naujienų“ ir „KK2 penktadienio“ prodiuseris Saulius Bartkus ir pasiūlė. Nebuvo lengva apsispręsti pereiti į LNK.

- Nesigaili rimtą ir solidų kanalą iškeitęs į „popso“ blizgučius?

- Nesigailiu. Iš pradžių daugiau mąsčiau apie tai, ar teisingai pasielgiau. Praėjo pusantrų metų, ir aš apsipratau. Dirbu savo darbą, ir tiek. Kol kas jis netapo rutina – aš „kaifuoju“. Gali būti, kad turėsiu daugiau darbų LNK ar BTV, kuri priklauso „LNK kanalų grupei“.

- Visuomeniniame kanale dirbai aštuonerius metus. Nejauti sentimentų tiems laikams?

- Be abejonės, jaučiu sentimentų, nes nuo to viskas prasidėjo. LRT yra talentų, kuriuos neretai nuvilioja komerciniai transliuotojai, kalvė. Esu labai dėkingas LRT televizijai.

Mano pirmasis darbas buvo nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos redaktorius: skambinėdavau žmonėms, sudarinėjau repeticijų sąrašus, šiek tiek prisidėdavau prie vedėjų tekstų. Su kolegomis linksmai sėdėdavome ir brainstorm’indavome. Būdavo, pasėdėdavome ir po darbo. LRT televizija garsėja draugiška atmosfera. Čia sutikau labai šaunių žmonių, su kai kuriais matausi ir dabar.

Ž.Stakėnas nesigaili LRT televiziją iškeitęs į LNK.

- 2011-ųjų vasario 25-ąją tradiciškai buvo išdalyti „bitinukai“ – statulėlės geriausiems LRT laidų vedėjams ir projektams. Tu buvai išrinktas geriausiu TV laidų vedėju. Gautum tokį titulą, jeigu LNK žiūrovai balsuotų už mylimiausius veidus?

- Ko gero, ne. Dar ankstoka jį gauti – pusantrų metų eterio nėra daug. Aš dar nepribrendęs, dar neparodžiau visko. Parodysiu ateityje. (Juokiasi.)

Kai pagalvoji, „bitinukas“ – stiprus apdovanojimas. Man jis paglostė širdį, nes taip buvo įvertintas mano darbas. Improvizuoji išlikdamas savimi, o tave įvertina. Paaiškindavau taisykles, o visa kita buvo visiška improvizacija ir gyva reakcija į tai, kas vyksta.

- Vedant „KK2 penktadienį“ improvizacijos mažiau?

- Mažiau, bet leidžiu sau kartais išsišokti. S.Bartkus man per ausinuką sako: „Žygi, ramiau.“ (Juokiasi.) Jeigu pastebiu ką nors, kas galėtų pralinksminti kitus, tiek TV, tiek gyvenime, imu ir pasakau. Tiesa, stengiuosi juokauti kultūringai ir nieko neįžeisti. Juokaudamas gali sugniuždyti žmogų arba gali jam padėti. Tyčiotis iš kitų yra žema.

- Prieš keturis mėnesius per „KK2 penktadienį“ nusiskutai plikai. Tai – įvaizdžio žaidimai ar bandymas paslėpti didėjančią plikę?

- Antrasis variantas. Nekompleksavau, bet man įkyrėjo plikę slėpti. Paklausiau Sauliaus, ar galiu nusiskusti. Jis pasiūlė nusiskusti, užsidėti peruką ir jį nusiimti studijoje. Aš pasakiau, kad galiu nusiskusti laidoje.

- Keletą metų dirbai barmenu „Prie parlamento“, „Ministerijoje“ ir „Gravity“. Buvai supainiojęs dieną su naktimi?

- Taip. Po darbo neidavau namo – su bendradarbiais važiuodavome kebabų arba Kijevo kotleto. Arba sėsdavome į automobilį ir lėkdavome į Palangą, suvalgydavome picą ir grįždavome į Vilnių. Visiškas pankavimas. Tai buvo aktyvus tarpsnis, jis man patiko. Susipažinau su daug šaunių žmonių.

- 2012-ųjų rugsėjo 1-ąją per LNK sezono pristatymą išsirengei iki trumpikių. Praėjusių metų rugsėjo 21 dieną feisbuke publikavai savo nuotrauką, kurioje tu – visiškai nuogas, savo grožybes pridengęs planšetiniu kompiuteriu. Turi polinkį viešai demonstruoti savo kūną?

- Tikrai neturiu. (Juokiasi.) Buvau naujas LNK veidas. Jiems reikėjo razinos sezono atidarymui. Aš sutikau, nes nematau nieko blogo.

Į nuotrauką feisbuke visi labai kvailai reagavo. Nusifotografavęs nuogas norėjau parodyti, kad rugsėjį dar šilta ir galima degintis. Nesitikėjau, kad žurnalistai ims tą nuotrauką, kuri skirta draugams, ir ją publikuos. Tai buvo pokštas, ir nelaukiau tokios reakcijos.

- Sąvokas „juokingas“ ir „apgailėtinas“ skiria plona linija. Jautiesi esantis juokingas?

- Tikrai nesijaučiu esantis apgailėtinas, nes sau atrodau juokingas. Bet tai, kas vienam juokinga, kitam gali būti apgailėtina. Tai ypač aktualu Lietuvoje, mat žmonės mėgsta burnoti, įprasta matyti kitų, o ne savo minusus. Yra žiūrovų, kuriems atrodau apgailėtinas. Norėčiau tikėti, kad yra daugiau tokių, kuriems esu juokingas. Tačiau spėju, kad daugiau tų, kuriems atrodau apgailėtinas. (Juokiasi.)

- Trylika metų – vaikystėje ir paauglystėje – dainavai „Ąžuoliuko“ chore. Nenorėtum pasinaudoti savo populiarumu, tapti solo dainininku?

- Dainavimas chore ir solo labai skiriasi. Nesijaučiu galintis būti stipriu dainininku, bet jei koks nors muzikos prodiuseris pasiūlytų bendradarbiauti, pabandyčiau.

Esu linkęs į avantiūras, spontaniškas – darau tai, kas šauna į galvą. Antra vertus, esu atsakingas – galvoju apie žmones, kurie mane supa.

- Su žmona Dovile auginate aštuonerių Kajų ir ketverių Pijų. Atžalos žiūri tavo laidas?

- Ne. Gal taip negalima sakyti, bet tuo metu, kai rodomas „KK2 penktadienis“, konkurencinis kanalas transliuoja filmuką, kurį žiūriu kartu su vaikais. Gal ir nenorėčiau, kad jie spoksotų mano vedamą laidą; tai – nevaikiškas projektas. Mano atžalos žiūrėdavo „Lietuvos tūkstantmečio vaikus“. Būdavo smagu, kai jie bandydavo atspėti atsakymą.

- Klausimas patriotiškumui patikrinti. Kas įvyko 1410 metų liepos 15 dieną?

- Žalgirio mūšis. Lietuviai ir lenkai kovėsi su kryžiuočiais.

- Klausimas intelekto koeficientui patikrinti. Kas yra Sigmundas Freudas?

- Pamiršau tą žodį… Filosofas. Ne?.. (Juokiasi.)

- Įtakingas neuropatologas, psichiatras, psichologas ir psichoanalizės pradininkas.

- Žinau jį, bet pamiršau.

- Ekrane esi linksmas, tačiau man sudarai rimto vyruko įvaizdį.

- (Juokiasi.) Aš susikaupęs. Jeigu rimtai, gyvenime nesu labai rimtas. Netrūksta humoro – dažnai juokauju ir keistai elgiuosi, kad nuspalvinčiau, paįvairinčiau dieną, kad pakelčiau nuotaiką sau ir aplinkiniams. Tačiau dviejų vaikų tėvas įpareigotas būti rimtesnis nei vyras, neturintis atžalų.

Tarp mano draugų nėra gyvenimu nepatenkintų žmonių. Aplinka, kurioje esi, lemia tavo būseną. Jeigu tu tarp gerų žmonių, pats jautiesi gerai. Kartais pakliūvu į niūrią kompaniją. Tokiais atvejais norisi kitus palinksminti fraze ar veiksmu.

Jeigu visiškai nepažįstu šalia esančių žmonių, stengiuosi neišsišokti. Jei yra pažįstamų, retai tyliu. Nesu plepys, bet nesu ir tylenis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"