TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ž. Tratas: aktorius, ketinęs tapti gaisrininku

2014 08 02 6:00
2005-aisiais į Škotiją emigravęs ir ten ketverius metus gyvenęs Žilvinas Tratas neplanavo grįžti. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Modelis, TV3 serialo „Pasmerkti 3“ aktorius Žilvinas Tratas, kurį neseniai matėte pasimatymų realybės šou „Meilė ar pinigai?“, žino, ką reiškia Škotijoje dirbti barmenu, apsauginiu, indų plovėju ir valytoju. Kadaise šis vaikinas buvo agresyvus skustagalvis, o šiandien jį neša pramoginės žiniasklaidos populiarumo banga.

- Šiuo metu filmuojiesi TV3 muilo operoje „Pasmerkti 3“, kuri eteryje pasirodys rudenį. Beveik visų lietuviškų serialų aktoriai scenarijų gauna dieną prieš filmavimą arba filmavimo dieną. „Pasmerkti 3“ kūrėjai dirba tokiu pačiu principu?

- Esu nusifilmavęs penkiuose lietuviškuose serialuose: LNK „Jausmų miestas“, „Pavogta laimė 3“, „Kriminalistai“, TV3 „Moterys meluoja geriau“ ir „Pasmerkti 2“. „Pasmerkti“ yra kokybiškiausias, nes jam skiriama daugiausia dėmesio.

Mano karjeroje buvo muilo operų, kurių scenarijų gaudavau dieną prieš filmavimą. „Pasmerkti 2“ ir „Pasmerkti 3“ tekstus turėjau jau prieš mėnesį iki filmavimų pradžios. Viena vertus, duoti aktoriui scenarijų dieną prieš filmavimą yra labai neprofesionalu, nes tekstai turėtų būti „iškalti“ ir surepetuoti. Antra vertus, serialas yra visai kitas žanras, jo kūrėjai negali leisti sau ilgų repeticijų ir pasirengimo darbų. Tačiau kartais toks darbo būdas pasitvirtina – įgudę aktoriai sugeba tekstą įsiminti per keletą minučių, o vaidyba dažnai būna gyvesnė ir natūralesnė. Kiekvienam aktoriui – savo.

- Filmavaisi Gran Kanarijoje suktame TV3 šou „Meilė ar pinigai?“, dabar jis rodomas eteryje. Anapus ekrano šnibždamasi, kad šioje laidoje viskas surežisuota. Ką galėtum apie tai pasakyti?

Žilvinas Tratas nesisvaigina ir nesitrina žvaigždukų vakarėliuose. "Manau, kad būtent dėl šių priežasčių prarandu labai daug užsakymų", - sako jis.

- Kaip ir minėjau kituose interviu, režisūros ten beveik nėra. Visi tekstai, klausimai ir atsakymai yra mano paties. Dar pasakysiu, kad širdžių ceremonijose net prodiuseriai ir filmavimo komanda nežinodavo, ką aš pašalinsiu iš žaidimo. Į tą šou įdėjau daug savęs, atskleidžiau savo vidų ir tikrai stengiausi padaryti jį gyvą ir įdomų. Ar man pavyko, pasakyti gali tik žiūrovai.

Tiems, kurie mano, kad „Meilė ar pinigai?“ yra režisūra ir vaidyba: tegul pabando atsistoti prieš dvidešimties žmonių filmavimo grupę ir filmuojant kameroms bendrauti su kitos lyties atstove. Tada tegul patys pažiūri, kaip jiems pavyko natūraliai ir nesurežisuotai atrodyti ekrane.

- Tavo citata iš 2012-ųjų liepos 14-ąją „Lietuvos žiniose“ publikuoto interviu: „Nevynioju į vatą ir sakau, ką galvoju, todėl, kad televizijos nėra mano ateities planuose.“ Kiek suprantu, planai pasikeitė, nes šiandien tu neblogai žinomas TV auditorijai. Kodėl neatsisakai televizijos, jei su ja nesiejai ateities?

- 2012 metais filmavausi „Oskaro“ laureato Gabriele Salvatoreso filme „Sibirietiškas auklėjimas“, Ukrainoje suktoje įspūdingo biudžeto mobiliojo operatoriaus „Djuice“ reklamoje suvaidinau Džeimsą Bondą, turėjau keletą gerų spektaklių teatre ir – svarbiausia – turėjau daug pažadų vaidinti lietuviškame kine. Todėl buvau tvirtai įsitikinęs, kad televizijos man neprireiks. Tačiau pažadai liko pažadais ir norint išgyventi teko priimti kompromisą. Neatsisakau TV, nes šiuo metu ji man – svarbus žingsnis ateities planams įgyvendinti.

- Lietuvoje daug ką lemia pažintys ir bendros patirtys. Nerūkai, negeri, nevartoji narkotikų ir nesitrini šou verslo žvaigždukų vakarėliuose. Kaip tau pavyksta gauti darbo užsakymų?

- Manau, kad būtent dėl šių priežasčių prarandu labai daug užsakymų. Labai liūdna, nes bėga gražiausi ir potencialiausi mano gyvenimo metai. Tikrai galėčiau būti labiau eksploatuojamas. Gauti vieną kitą darbo pasiūlymą pavyksta per žmonių, su kuriais jau esu dirbęs, rekomendacijas arba kai užsakovai tiesiog neturi kito pasirinkimo.

- Gajus mitas, kad karjera šou versle daroma per lovą. Jis turi pagrindo?

- Esu girdėjęs ne vieną istoriją apie tai, kaip aktorės gauna vaidmenis tokiu būdu. Tačiau tokie pasakojimai dažnai tėra pramanai siekiant apjuodinti žmogų pavydo ar kitais sumetimais. Kol pats su tuo nesusidūriau, negaliu patvirtinti šio mito. Švelniai tariant, kūrėjas turėtų būti kvailas, kad tokiu būdu rizikuotų savo kuriamo projekto kokybe.

- Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vaidinai spektakliuose „Visuomenės priešas“, „Šitas vaikas“ ir „Atžalynas“, Lietuvos rusų dramos teatre – spektakliuose „Eglutė pas Ivanovus“ ir „Tas, kuris gauna antausius“. Koks jausmas būti teatro scenoje?

- Vaidyba teatre išsiskiria dviem labai įdomiomis būsenomis: baimė prieš žengiant į sceną ir pasitenkinimas prieš nusilenkiant, kai aidi aplodismentai. Tai – tikrai nepakartojamos, adrenalino kupinos būsenos.

Negalėčiau tiksliai pasakyti, ką atiduodu ir ką gaunu scenoje, tačiau žinau viena – teatre aktoriai ir žiūrovai glaudžiai susiję. Publika viską jaučia. Žiūrovas – tiek pat svarbus atmosferos kūrėjas, kaip ir aktorius.

- Prieš devynetą metų, kai tau buvo šešiolika, emigravai į Škotiją, joje praleidai ketverius metus. Dirbai ir barmenu, ir apsauginiu, ir indų plovėju, ir valytoju. Išvažiuodamas žinojai, kad grįši?

- Kai išvažiavau, neplanavau grįžti. Mano tikslas buvo dešimt metų pagyventi Didžiojoje Britanijoje, gauti jos pilietybę ir emigruoti į Australiją.

Dirbdamas tuos darbus jaučiausi gerai, nes honorarai man, šešiolikmečiui, atrodė milžiniški. Dabar supratau, kad man trūko savęs įprasminimo, todėl daug gėriau ir neadekvačiai elgiausi.

- Grįžęs iš emigracijos ketinai tapti gaisrininku, tačiau paklausei kino operatoriaus Algimanto Mikutėno patarimo stoti į aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kieno – gaisrininko ar aktoriaus – profesija duoda daugiau naudos visuomenei?

- Aktoriaus profesija šviečiamoji. Aktorius kaip sanitaras turi šalinti iš visuomenės pagedimus, vesti ją į šviesą. Jis turi daryti tai scenoje ar ekrane, taip pat – būti pavyzdžiu ir autoritetu už jos ribų. Deja, Lietuvoje aktoriaus profesija labai nuvertinama ir negerbiama. Tai įrodo vieni mažiausių honorarų Europoje. Dėl šios priežasties aktoriaus misija dažnai nukreipiama žiūrovams bukinti ir demoralizuoti. Kad to nebūtų, Lietuvai skubiai reikia kuo daugiau stiprių scenarijų, gerų režisierių ir tvirtų asmenybių. Ugniagesio profesija, be abejonės, yra vienas naudingiausių darbų, tačiau ugniagesiai Lietuvoje taip pat nevertinami.

- Prieš gerą pusmetį savo feisbuko profilyje publikavai „iPhone“ darytą nuotrauką, kurioje tu nuogas, o intymias savo grožybes slepi ranka. Nemanai, kad pačiam fotografuotis be drabužių šiek tiek narciziška?

- Nemanau. Aš, kaip ir kiekvienas sportuojantis ir rezultatų siekiantis žmogus, noriu stebėti savo progresą. Jį įamžinu nuotraukose, kuriomis neretai pasidaliju viešai, kad motyvuočiau kitus. Taip, faktas iškalbingas – aš toje nuotraukoje visiškai nuogas, tačiau pažiūrėjęs tą fotografiją gali suprasti, kad joje matyti kur kas mažiau, nei būčiau su apatiniais ar maudymosi kostiumu. Todėl neįžvelgiu nieko vulgaraus ar narciziško.

- Prieš septynerius metus buvai eilinis Vilniaus Žirmūnų mikrorajono skustagalvis gatvės chuliganas, kuris nuolat įsiveldavo į muštynes. Kas turi nutikti žmogui, kad jis taip neatpažįstamai pasikeistų?

- Pasikeisti privertė prieitas liepto galas. Nebebuvo kur žemiau kristi, tad liko tik du pasirinkimai: arba kilti, arba likti dugne. Pasirinkau pirmąjį variantą ir „pagavau kablį“. Per penkerius metus pakilau taip, kaip kitiems nepavyksta per dvidešimt. Dabar man labai smalsu, ką su šitiek motyvacijos sugebėsiu pasiekti per dar penkerius, dešimt ir penkiolika metų. Praeities Žilvinas Tratas neturėjo jokios ideologijos ir buvo piktybinis kenkėjas. Jis bet kam būtų užvožęs į nosį, nes tai buvo jo vienintelė savirealizacijos forma.

- Internete yra nuotraukų, kuriose tau ant kaklo kabo grandinėlė su kryželiu. Esi tikintis?

- Esu pasaulietinio humanizmo šalininkas, tad mano gyvenime tiesiog nėra vietos religijai. Taip, aš tikintis. Mano absoliutas – gamta ir visata, ir aš esu jos dalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"