TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Žargono ekspertas - ramus ir geras klausytojas

2013 07 12 6:00
Lituanisto R.Kudirkos tyrinėjimo rezultatas - kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas.  Aliaus Koroliovo nuotrauka

Robertas Kudirka kaip niekas kitas gerai išmano žargoną ir kriminalinio pasaulio atstovų kalbą. Geriau žino nebent tie, kuriems tai yra kasdienio bendravimo būdas. Įdomu, kad lituanistas, mokslų daktaras, pirmasis pradėjęs rinkti žargono bei kriminalinio pasaulio kalbos medžiagą ir ją sisteminti, yra tolimas “Tautiškos giesmės” autoriaus Vinco Kudirkos giminaitis.

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docentas R.Kudirka 10 metų bendravo su vagimis, nuteistaisiais, narkomanais. Šio bendravimo rezultatas – išleisti du kriminalinio pasaulio kalbą ir žargoną susisteminę žodynai.

Darbas ne moterims

- Robertai, medžiagą savo darbui „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas“ rinkote ne vienus metus. Kaip pavyko įtikinti šią specifinę ir itin nepatiklią publiką, kalbančią šiuo žargonu, su jumis bendrauti?

- Leidiniams „Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas“ ir „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas“ medžiagą rinkau apie 10 metų. Daugiausia jos surinkau per doktorantūros studijas. Beje, disertacija buvo iš visai kitos srities – eksperimentinės fonetikos. Vėliau ilgai užtruko duomenų sisteminimas ir redagavimas. Bendrauti su informantais sekėsi gana lengvai, nes tie žmonės pasirodė lyg pasiilgę normalesnio bendravimo, ne vien tik galvoti apie mentus, areštus, vagystes, pridavimus... Bendrauti padėjo ir asmeninės savybės - esu gana ramus ir geras klausytojas. Ypač specifinis ir įdomus yra kišenvagių žargonas, labai išskirtinis. Net kišenės turi savo pavadinimus: bakavykas yra šoninė striukės, švarko kišenė, škaros – priekinės kelnių kišenės, očka, žopnikas – kelnių užpakalinė kišenė, skūla – vidinė striukės, švarko kišenė. Sudėtingiausia piniginę ištraukti būtent iš vidinės kišenės, šis triukas - tikrai tik pažengusiems.

- Sakote, kad tokio darbo nebūtų galėjusi atlikti moteris kalbininkė. O ar pačiam neteko pakliūti į pavojingas situacijas, nors ir esate vyras?

- Taip yra dėl to, kad “intelekto nesubjaurotiems” asmenims moteris sukelia, deja, tik vieną mintį. Visiškai vieną ir labai aiškią, krištolinio skaidrumo mintį. Apsvaigus ta mintis suaktualėja, tampa fatališka, ypač tiems, kurie vartoja stimuliatorius. Vietose, kur perpardavinėja, platina narkotikus, neretos kratos, jų pavyko išvengti, manau, grynai atsitiktinai. Tuo metu nebūdavau pas dilerius arba praeidavau pro šalį, nes matydavau pareigūnus. Konfliktinių situacijų buvo, nes kur svaigalai ir narkotikai – racionalus elgesys, logika "išeina atostogų”. Daugiausia tai buvo muštynės, įvairūs buitiniai konfliktai, kai būdavau įtraukiamas kaip bendrininkas. Juokai visai menki, nes kas daug sėdėję, visi specovski, recidyvistai iš kriminalinio pasaulio, nelinkę tuščiai rėkauti, mojuoti kumščiais ar tąsytis – išsitraukia mažų mažiausiai peilį. Daugelis recidyvistų yra fatališki žmonės, neturi jokių minčių keisti gyvenimą. Šios trys sritys – kalėjimo, kriminalinė ir narkomanijos – yra neperskiriamai susijusios: nusikalstamu būdu gauti „lengvi“ pinigai neretai išprovokuoja pabandyti narkotikų, o dažno narkomano kelias nuveda į teisiamųjų suolą. Kas įžengia į kurį nors šio pragaištingo trikampio kampą, nemenka tikimybė, kad teks pereiti ir likusius, arba išeisi į laisvę pro parašą gabaliukais... O kur dar sugrįžimai į kriminalinę aplinką tarsi į namus po pasitaisymo pataisos namuose? Kyla rimtas klausimas: ir ką veikti laisvėje po ketvirto sroko?

Solidi giminystė

- Jūsų “Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas” labai sunkiai skynėsi kelią į leidyklą. Kas taip gąsdino leidėjus – keiksmažodžiai ar pati mintis, kad kažkas galėjo imtis tokių mokslinių tyrimų?

- Pagrindinis didžiosios dalies leidyklų tikslas – kuo didesnis pelnas. Per tą siekį toliau savo nosies kai kurios daugiau nieko ir nemato. Mano parengti žodynai specifiniai, tai nėra populiarioji lektūra, bestseleriai. Leidyklų nebaugina jokie keiksmažodžiai, jos tik siekia parduoti kuo daugiau prispausdinto popieriaus - ir nelabai svarbu, kas ten prirašyta. Visai kitokia yra leidykla “Kitos knygos” ir jos idėjinis vadas Gediminas Baranauskas – tai žmonės, dar neapakę nuo centų. Iškart pajaučiau su jais bendrumą.

Žargono tyrimų ėmiausi matydamas tokių socialinės dialektologijos tyrimų nišą, taip pat dirbdamas leidykloje ir redaguodamas vertimus mačiau daug vertėjų aplaidumo, nenorminės šnekamosios kalbos vertimo nenormalumų, įdomesnės raiškos neutralizavimo. Galima vertėjus ir atjausti – kur jie galėjo pasižiūrėti, rasti lietuvių kalbos žargono standartines reikšmes?

- Vincas Kudirka, “Tautiškos giesmės” autorius, ir R.Kudirka, “Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodyno” autorius, giminės? Ar jums niekas juokais neuždavė klausimo apie šį paradoksą?

- Giminystės ryšiu mes susiję, bet tai dešimtas vanduo nuo kisieliaus. Yra artimesnių šios srities žmonių, leksikografų - mano dėdė Zigmas Kudirka, vienas iš keturkalbio informatikos terminų žodyno autorių. O “Tautiškos giesmės” dvasia skleidžiasi man dėstytojaujant Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete, dėstant lituanistines disciplinas. Jei netikite, paklauskite mano studentų.

- Žinoma, keikiasi ir Seimo nariai, ir inteligentais save laikantys žmonės. Ar jų ir kriminalinio pasaulio atstovų keiksmai skiriasi?

- Šių dviejų sričių nereikėtų painioti, kitaip nieko neišeis suprasti: laisvėje yra vienokia situacija ir kalba, zonoje, kalėjime – kitokia, tai - kaip atskiri pasauliai. Tuo galima įsitikinti pavarčius žodyną. Keiksmai kurva, bledė, blet laisvėje išreiškia emociją ar gali turėti reikšmę “netikėlis”, tam tikroje aplinkoje laisvėje juos gali girdėti kas penktas žodis pliauškiant į kairę ir dešinę. Zonoje ko nors pavadinimas kurva turės atitikti realybę, o taip pasakęs – atsakyti už bazarą; kalėjime, zonoje reikia išmokti kalbėti. Laisvėje gaidys gali būti blogas kaimynas, sugedęs akumuliatorius, o zonoje šis žodis jau gyvena kitą gyvenimą.

- Pernai Knygų festivalyje teatralizuotai pristatėte „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodyną“. Juokais paklausiu, ar aktoriams buvo sunku išmokti tekstą?

- Tekstas buvo skaitomas, reikėjo tik išlaužti intonacijas, brutalumą. Keista, bet iš pradžių buvo sutarta išmokti tekstą mintinai, vėliau man pasakė, kad neįmanoma išmokti, jis per daug specifinis, nenormalus, padrikas, tad nutarta skaityti.

Žodis kelia pavojų

- Ar pats keikiatės? Gal ilgus metus bendraudamas su specifinio pasaulio atstovais kitaip ėmėte žvelgti į žargoną ir keiksmus? Atsargiau?

- Čia gal aktualiau tiems, kurie nevaldo emocijų, turi palaidą liežuvį. Narkomanų ir kriminalinės bendruomenės svarbiausioji specifika yra kiek kitokia, vienas iš tokių dalykų - pasitikėjimas ir garbingas elgesys. Jei pajaučia, kad nesi išverstaskūris, tyrinėji tik kalbą, nerenki duomenų stūkačinimui – santykis su tavimi yra visai kitas. Visuomenė susidariusi klaidingą įspūdį, kad didžioji dalis recidyvistų, pavyzdžiui, vagių, yra buki žmonės. Taip tikrai nėra. Ilgus metus sėdėdami kamerose, dienų dienomis įdėmiai stebėdami savo bendrininkus jie tampa neblogais psichologais. Ko vertas vien kalėjimo folkloras, zonos išminties perlai: “Pagrindinis išlikimo dėsnis: netikėk, nebijok, neprašyk.“

- Koks, jūsų manymu, baisiausias žargono žodis, galintis padaryti daugiausia žalos jį ištarusiam neišmanėliui, jeigu išgirstų “blatnieji”?

- Uždaresnių grupių ir bendruomenių - kalėjimo, kriminalinio - žargono normos yra kitokios ir stabilios, nes jų stabilumas svarbus tai bendruomenei. Štai kalėjimo žargono žodžiai, kurie yra neoficialūs kastų pavadinimai (bachūrai, ožiai, gaidžiai, džiumbrai) arba tam tikro statuso asmenų įvardijimas (niūchas - narkomanas, krysa - žiurkė - pavogęs iš nuteistųjų laisvės atėmimo vietose, apsivogęs iš savų, žertva - kas elgesiu nusižengia nuteistųjų nerašytoms normoms), ar nerašytus nuteistųjų įstatymus ir supratimus - paniatijas - nusakančios sąvokos (faršmakas, pamoinas) jau sulaukė garbaus „senjorų“ amžiaus, bet nepastebima net tendencijos, kad tų žodžių reikšmės kistų. Atsitiktiniam žmogui atsidūrus kalėjime - o taip pasitaiko - jo bendravimas su kitais nuteistaisiais, greitai nesusivokus ir neperpratus tikslių kalėjimo ir kriminalinio žargono žodžių reikšmių, gali baigtis visai prastai, geriausiu atveju laukia mužiko, plūgrankinio statusas ar panašiai. Minėti žodžiai bendrajame žargone turi jau kitą, irgi gana stabilią reikšmę: bachūras - paauglys, jaunuolis, vyrukas, gaidys - netikėlis, niūchas - toksikomanas, žertva - bjauri boba, netikėlė.

Iškart į gaidyną patenka nuteistieji laisvės atėmimu už mažamečių ar nepilnamečių išžaginimą, tvirkinimą, už tėvažudystę. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms - pasielgus netinkamai būnant neblaiviam ar prigautam - nubristi į gaidyną gali bet kas iš bachūrų ir ožių, jei paniatijos pažeidžiamos šiurkščiau – jis viešai pažeminamas, bet kelio atgal jau nėra niekam, ši žymė lieka visam gyvenimui. Taip greitai gali atsitikti ir nenuovokiam naujokui, nesusipratėliui - pasažyrui , nes jau ir pačią pirmą dieną kameroje gali sėsti žaisti kortomis iš nieko ir pralošti...

- Žargonas iš esmės yra rusiškos kilmės. Ar ima dominuoti kita kalba, tarkime, anglų?

- Kalėjimo žargonas ir tradicijos yra perimtos iš Sovietų Sąjungos laikų, nes dėl dažno kalinių pervežimo buvo išplitęs ir nusistovėjęs tam tikras rusiškas šios subkultūros kalbos „standartas“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šios subkultūros sistema tapo autonomiškesnė ir pradėjo kisti tik jai savitu būdu, kai kurios skolintos žargonybės įgavo reikšmių, kurių nėra dabartiniame rusų kalbos kalėjimo ar kriminaliniame žargone. Narkomanų ir psichotropinių medžiagų vartotojų subkultūra irgi gana uždara ir labai nevienalytė. Iki nepriklausomybės narkomanų subkultūra buvo savitu būdu susijusi su pasipriešinimu politiniam režimui, turėjo disidentizmo atspalvį. Tuo metu labiau buvo vartojami opiatiniai narkotikai bei paplitusi medikamentinė narkomanija – tada ir susiformavo narkomanų žargono pamatas su daugybe slavizmų: lomkės, atchodai. Dabartinė situacija ir sintetinių, nebrangių narkotikų atsiradimas, o ypač amfetamino, gana pakeitė vartojimo kultūrą, perkeitė ją labiau į gryną vartojimą, taip pat daugėja iš anglų kalbos perimtų žodžių: pavyzdžiui, spydas. Kitų sričių žargoninė kalba - kompiuterijos, motociklininkų, muzikos, sporto - nėra lingvistiniu požiūriu tokia uždara ar ypatinga, slavizmai sudaro tik nedidelį senesnį posluoksnį, o daugelis žodžių yra tiesiogiai perimti iš anglų kalbos ir adaptuoti jau naujaisiais laikais, su globalizacija ir populiariąja kultūra plūstelėjus anglybių srautui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"