TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Žemės druska ant užgesusio ugnikalnio kraterio

2006 12 30 0:00
Filosofas Arvydas Šliogeris puikiai jaučiasi savo žemėje.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Kiekviena diena yra pirmoji likusio gyvenimo diena. Visą laiką esu pradžioje", - mėgsta sakyti studentams vienas iškiliausių Vidurio ir Rytų Europos filosofų profesorius Arvydas Šliogeris

Filosofas Arvydas Šliogeris pripažįsta simbolinę Naujųjų metų svarbą, tačiau nelinkęs teikti šventėms pernelyg daug reikšmės. Graikiškas saikas: nei per daug jaudinkis dėl jų, nei pulk į neviltį. Į daugelį dalykų, prof. Šliogerio įsitikinimu, galima ir net reikia pažvelgti su trupučiu ironijos ir skepsio.

"Visas mano gyvenimas yra šventė. Tikrai, neperdedu. Labai mėgstu savo darbą, nes jis atima nedaug laiko. Turiu šešias septynias paskaitas per savaitę, - sakė Vilniaus universiteto profesorius. - O kitas laikas - mano. Labai mėgstu būti vienas. Tiesiog įpratau per daugybę metų. Man didžiausias džiaugsmas žiemą būti vienam. Žmona darbe, vaikai jau gyvena atskirai. Skaitau, kas man malonu. Iš ryto parašau. Tada esu laimingiausias žmogus."

Daugiau kaip dešimties knygų autoriui pastarieji metai buvo itin sėkmingi. Pernai išėjo didžiulis beveik tūkstančio puslapių dvitomis veikalas "Niekis ir esmas". Jį filosofas drąsiai vadina gyvenimo knyga ir pagrįstai didžiuojasi, kad nieko panašaus Europa neturi ir neturėjo.

Jei vulkanas neprasiverš

"Matyt, svarbiausias visai neblogo gyvenimo bruožas yra tas, kad žmonės apskritai dar gali ko nors tikėtis, - kalbėjo filosofas, LŽ paklaustas apie geresnio gyvenimo viltis, dažnai siejamas su ateinančiais metais. - Mūsų žmonės gali tikėtis bent jau vieno dalyko - medžiaginės būklės pagerėjimo, nes pastaraisiais metais, nepaisant visų svyravimų ir politinės krizės, medžiaginis gyvenimas truputį gerėja. Matyt, ir dėl Europos Sąjungos paramos, ir galų gale dėl mūsų pačių darbo."

Prof. Šliogeris netiki, kad esmingai pasikeistų politinis gyvenimas. Praėjo beveik 20 metų nuo lemtingos datos, kai prasidėjo Sąjūdis ir pats filosofas įsitraukė į politinę veiklą. Dabar jis dažnai pagalvoja, jog 1988-aisiais nebūtų patikėjęs, kad Lietuvos politinis gyvenimas ar valdžia atrodys taip. Galima tik guostis, pasak pašnekovo, kad ta politinė gyvenimo pusė rūpi nedaugeliui žmonių. Daugeliui pirmiausia rūpi medžiaginis gyvenimas - jei ganėtinai gerai gyvena šiuo požiūriu, į valdžią yra nusispjaut.

"Visi šioje žemėje gyvename ant užgesusio ugnikalnio kraterio ir niekada negalime būti tikri, kad tas ugnikalnis neprasiverš, - pusiau juokavo filosofas. - Negalime numatyti, kas gali atsitikti kitais metais, po mėnesio ar net rytoj. O jeigu nieko tokio neatsitinka, ką gi, visada žmogus sakai: tie metai buvo pakenčiami, būtų gerai, kad kiti būtų ne blogesni."

Babelio bokšto situacija

"Nepaprastai skaudus dalykas, bent jau man ir mano bičiuliams, yra emigracija. Norom nenorom pagalvoji, kas bus, jei ji nesustos. Tautai gresia katastrofa, - kalbėjo pašnekovas. - Vis dėlto manau, kad emigracija turėtų po trupučiuką mažėti. Ir ne dėl kokių nors ypatingų priežasčių ar ryškaus gyvenimo gerėjimo. Tiesiog ta kritinė masė, kuri norėjo pabėgti, jau pabėgo iš Lietuvos."

Filosofas netiki, kad būtų galima kokiu nors dirbtiniu būdu susigrąžinti emigrantus. Nors neabejoja, kad bus ir jau yra kuriami milžiniški projektai, juos vertina skeptiškai - tik pasišildys kai kas prie jų rankeles. Procesas, pasak pašnekovo, turi būti natūralus, o tokį sunku numatyti. Žinoma, dalis žmonių grįš, tačiau - mažuma. Daugelis kitose šalyse užkliūva dėl paprasčiausios inercijos. Įleidžia šaknis toje vietoje, kur gyvena. Turi darbą. Vaikai nebemoka lietuvių kalbos. Tad didžiausia dalis prarasta galutinai.

"Bet turiu ir piktą mintį, - prisipažino prof. Šliogeris. - Tegu sau važiuoja. Ir nereikia mums jų. Turiu galvoje ypač tuos, kurie, sakykim, panašūs į mane. Yra neblogi specialistai, neblogai uždirba, normaliai gyvena. Bet ne - jiems reikia rojaus! Dar, matyt, esame tamsoki žmonės, jei tikime mitais, kad ten, Vakaruose, Amerikoje, yra rojus. Ten bus gerai. Ir šluosto užpakalį pensininkui ne kur nors Lietuvoje, o Niujorke. Man net negaila - tegu jie ten sau. Artimiausiu laiku užteks mums žmonių. Yra ir pliusas. Dabar pas mus jeigu ir yra bedarbių - tai arba tinginiai, arba valkatos, arba girtuokliai. Jeigu žmogus nori dirbti, darbą susiras."

Žmonės dabar emigruoja ir iš turtingų šalių. Sukilęs visas pasaulis filosofui primena helenizmo istoriją, kai maždaug 100 metų prieš Kristų irgi buvo nutikę kai kas panašaus. Ir pranašų reikalas, kuo baigsis dabartinė Babelio bokšto situacija.

Įtraukti į Vakarų likimą

Pašnekovas citavo kolegos Romualdo Ozolo pasakytus žodžius: "Aš nenoriu būti emigrantas savo žemėje". Jie tiksliai atskleidžia paradoksalią situaciją, kai daugelis žmonių, ypač jaunimas, jaučiasi emigrantai savo žemėje. Pasak prof. Šliogerio, visa Europa jaučiasi emigrantė pati savyje, ir globalizacijos procesas bus tik destruktyvus.

"Chaosui, kuris dabar vyrauja pasaulyje - žymus politologas Zbigniewas Brzezinskis taip ir pavadino savo knygą "Nevaldomas pasaulis", - galime priešinti vietą, kur esame įleidę šaknis ir tvirtai jaučiamės, gerai dirbame, mąstome, kalbame, išsaugome padorumą, ištikimybę žemei, darbo etiką. Nieko daugiau nereikia", - įsitikinęs filosofas.

Panašūs procesai - emigracija iš rimto darbo, padorumo, atsakomybės, ištikimybės - vyksta beveik visose pasaulio šalyse. Tik tiek, kad mums ši totalinės emigracijos būsena, pasak pašnekovo, atsiliepia skaudžiau nei kitiems, nes mūsų kur kas mažiau. Mes labiau pažeidžiami, neturime atsparumo, to visuomeninio stuburo. Neturėjome galingos aristokratijos ar labai stiprios buržuazijos, kokios buvo klasikinėse šalyse. Neturime ir tikrai stiprios inteligentijos.

Dabar esame tiesiogiai įtraukti į Vakarų likimą, o jis prof. Šliogeriui nekelia optimizmo. Su kaupu pasitvirtino dar 1918 metais Oswaldo Spenglerio parašytos knygos "Vakarų saulėlydis" prognozės.

Kelianti apokaliptinį siaubą

"Man nepatinka tai, kas per pastaruosius beveik dvidešimt metų vyksta Lietuvos kultūros srityje. Pasakyčiau net taip: iš tų tradicinių sričių, ekonomikos, politikos ir kultūros, pastaroji atrodo bene liūdniausiai. Tai, ką dar vadiname kultūra, virsta kultūros šou. Viskas išėjo į paviršių, į reginius. Mūsų kultūra tapo grynai reginių kultūra. Kaip masinė reginių kultūra ji ir tesuprantama. Dabartinės kultūros koncentratas yra televizija, - be jokios ironijos kalbėjo filosofas. - Ir ne tik Lietuvoje. Iš esmės tai yra amerikietiškos kultūros modelis. Televizijos kultūra okupuoja teritoriją, kuri kadaise priklausė poetams, tapytojams, fotografams, muzikams, ir dabar dominuoja visame pasaulyje. Ji man kelia apokaliptinį siaubą."

Pornografija, smurtas ir iškrypėlių kultas, trys banginiai, ant kurių, pašnekovo įsitikinimu, laikosi amerikietiško stiliaus televizija, atvirai ir ne taip atvirai eina kiaurai, todėl aukštosios kultūros televizijoje beveik nebeliko. Tik figos lapelis.

Filosofas įspėjo ir apie realybės šou plačiąja prasme pavojų kultūrai. Ji tampa kultūros imitavimu arba simuliavimu.

"O juk visi esminiai kultūros dalykai sukuriami ne ant scenos ar podiumo, ne televizijoje ar kokiuose nors renginiuose, o vienatvėje. Labai sunkiu, kankinamu darbu. Ir dažniausiai tokiu darbu, už kurį, jeigu ir atlygins, tai tik tiek, kad užteks pavalgyti ir apsirengti. Visais laikais taip buvo. Yra tik išimtys. Dabar - ne. Aš noriu būti genialus poetas ir tuo pat metu milijonierius. Noriu būti geras tapytojas ir kartu būti ant podiumo su visokiais armaniais šmaniais, - kalbėjo prof. Šliogeris. - Tikrajai, tyliajai kultūrai reikia atsidavimo. Ir nelaikai savęs jokiu herojumi, nes tau malonus šis darbas, bet dirbi jį vienas. Tokia yra kultūros esmė".

Išliekantys anoniminiai

Realybės šou plačiąja prasme poveikis, pašnekovo įsitikinimu, yra žudantis, destruktyvus visose gyvenimo srityse. Politikos imitavimas, simuliavimas. Darbo simuliavimas. Visas pasaulis yra užverstas projektais. Turtingos Vakarų šalys galbūt gali sau leisti - jos turi pinigų. Ir Vakarų Europos žmonės galbūt atsparesni tam realybės simuliavimui, nes turi galingą ir politikos, ir darbo kultūrą. Pas mus bendras kultūros smukimas akivaizdus.

"Kodėl nematyti?! Iš Vakarų atėjo galingos technologijos. Jas lietuviai vidutiniu lygiu perima puikiai, - pripažino filosofas, - bet vidinių impulsų, ambicijų padaryti pačiam, nesvarbu, kurioje srityje - ar batus gerus pasiūti, ar gerą knygą parašyti, ar rimtą politikos problemą spręsti, - nėra. Nors užmušk. Visur matomas vergiškas savęs suniekinimas. Vergo sindromas yra išryškėjęs ir politikos, ir mokslo srityse - visur".

Nors Lietuvoje yra gausybė žmonių, kurie puikiausiai gyvena, dirba nuostabius dalykus, jie lieka anoniminiai. Ir gerai, pasak pašnekovo, kad lieka anoniminiai, nes jų nepasigriebia totalinės televizijos, realybės šou, projektų sistema. Apie tokius dar Biblijoje pasakyta: žemės druska. Dabar galingiausia po visą pasaulį paskleista masinė propaganda modeliu padarė ne tokį žmogų, ir daugelis neatsilaiko, ypač jaunimas. Viskas daroma, kad būtų išmušti iš po kojų patys pamatiniai dalykai: padorumas, vyriškumas, išdidumas, drąsa, darbo etika, sąžiningumas, žodžio laikymasis.

"Kulinaras pasako: ateik šeštadienį, dvyliktą valandą bus iškeptas tortas. Ateini ir iš tikrųjų - lygiai dvyliktą yra tas tortas. Ant tokių dalykų laikosi mūsų gyvenimas. Ant to paprasto žmogaus, kuris dar moka tiesiai išarti vagą, valstietiškai šnekant. O visa kita jau po to ateina - ir kultūros, ir babelio bokštai, ir rojaus sodai."

Trumpai

Arvydas Šliogeris gimė 1944 metais. Baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. Studijavo Kauno politechnikos instituto Technologijos fakultete, aspirantūrą - Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje. Habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. Nacionalinės premijos laureatas. Svarbiausi veikalai: "Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas", "Transcendencijos tyla", "Kas yra filosofija", "Niekis ir esmas", "Būtis ir pasaulis". Gyvena Vilniuje, Imanuelio Kanto alėjoje Pilaitės mikrorajone.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"