TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Žemės gelmių lobiai vilioja nedaugelį

2007 09 11 0:00
"Daugelis lietuvių gyvena virš karšto vandens katilo, tačiau šios Dievo dovanos nenaudoja", - stebisi profesorius P.Suveizdis.
Autoriaus nuotrauka

Du trečdaliai Lietuvos žmonių gyvena ant didžiulių gamtos turtų aruodo, tačiau retas bent pirštą pajudina, kad šiuos turtus pasiektų.

Daugeliui šalies žmonių trukdo nežinojimas ir konservatyvūs įsitikinimai, kai nenorima nieko keisti "dėl šventos ramybės", taip pat esama saujelės susimokiusių verslininkų, politikų ir valdininkų, kuriems naujovės neparankios, nes trukdo jų seniai įsibėgėjusiam verslui.

Taip tvirtina daug metų Baltijos kraštų tektoniką, geotermiką ir seismologiją tyrinėjantis bei nemažai mokslinių darbų paskelbęs geologas, habilituotas mokslų daktaras, Geologijos ir geografijos instituto profesorius Povilas Suveizdis.

"Dievas ar gamta suteikė mūsų šaliai neįkainojamą dovaną - šilto vandens jūrą Žemės gelmėse, tačiau mes ja beveik nesinaudojame", - stebisi Lietuvos žmonių nerangumu profesorius.

Žemaičių katilas

- Kur yra toji požeminė jūra?

- Po beveik visa Lietuva, tik vienur giliau, kitur - arčiau, tai lemia ir vandens temperatūrą. Didžiojoje Rytų Europos dalyje Žemės pluta yra gerokai atvėsusi, jos gelmės į kvadratinį metrą išskiria tik apie 40 milivatų šilumos.

Tačiau vakarinė Lietuva - visa Žemaitija, taip pat nemaža Vidurio Lietuvos teritorija iki beveik pat Kauno ir Ukmergės - yra, geologų kalba kalbant, vadinamojoje Baltijos anomalijoje, o paprastai tariant - virš didžiulio karšto gelmių vandens "katilo". Tai didžiulis turtas. Ypač turtingi yra žemaičiai: jų teritorijoje į kvadratinį metrą Žemės išspinduliuojama net per 100 milivatų šilumos - 2,5 karto daugiau negu Rytų Europoje.

Jei Vakarų Lietuvoje pragręši žemę 2-2,5 km, ištrykš 100 laipsnių ir dar karštesnis vanduo, jei iki 1,5 km - maždaug 60 laipsnių ir t. t. Geoterminio vandens nestinga ir kitose mūsų šalies vietose, tarkim, po Vilniumi ar Ignalina, tačiau jis ten yra vėsesnis - iki maždaug 20 laipsnių Celsijaus.

Nekainuojanti energija

- Kitaip sakant, ši Dievo dovana - dykai? O juk pašildyti vandenį nėra pigu.

- Žemės gelmių šiluma kol kas nemokama, be to, galima imti jos kiek panorėjus - ištekliai praktiškai neišsemiami, nes nuolatos atsinaujina. Juk Žemės vandenis be paliovos kaitina niekada negęstantis Hefaisto žaizdras, kurį savo ruožtu nuolatos kursto radioaktyviųjų elementų energija iš apačios ir Saulės energija iš viršaus. Ši energija egzistuos tol, kol egzistuos Žemė bei visa Saulės sistema. Tad galėtume šia energija ne tik šildyti namus, baseinus, bet ir nebrangiai pasigaminti elektros energijos, džiovinti medieną, auginti žuvis ir t. t.

Švedijos Lundo mieste gyvena apie 70 tūkst. žmonių. Po šiuo miestu Žemės gelmėse plyti trigubai vėsesnis (tik apie 20 laipsnių) vanduo, negu po mūsų Žemaitija, tačiau švedai jį pumpuoja iš Žemės, šiek tiek pašildo ir tokiu būdu pigiau apšildo miestiečių būstus.

Geoterminio vandens turtus intensyviai naudoja ir Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos bei kitų kraštų gyventojai, nors ten, kaip sakiau, geologinės sąlygos prastesnės negu Vakarų Lietuvoje. Bent penkiose Lenkijos jėgainėse Žemės gelmių vanduo panaudojamas kompleksiškai - šildo žmonių butus, džiovina medieną, pakelia žuvų tvenkinių temperatūrą ir tik tada grąžinamas Žemei.

Žemės gelmių vanduo dabar naudojamas daugiau kaip 50-yje pasaulio šalių. Didžiausi geoterminės energijos naudotojai yra JAV, Italija, Meksika, Islandija. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Filipinai, geoterminėse jėgainėse gamina beveik trečdalį šaliai reikalingos energijos. O Islandijos energijos balansas yra toks: beveik 50 proc. - geoterminė energija, 16,5 proc. - hidroenergija, 32 proc. - importuojama nafta ir 2,9 proc. - anglys.

Žinia, geologinės sąlygos išgauti ekologišką energiją Islandijoje yra puikios, tačiau ir mūsų šalies bet kurioje vietoje kiekvienas šilumos vartotojas gali nesunkiai rasti būdų, kaip pritaikyti Žemės energiją savo reikmėms - tereikia noro.

Sovietmečio pabaigoje ilgai teko įrodinėti Plano komisijai, jog Vydmantuose, keletas kilometrų už Klaipėdos, verta eksploatuoti geoterminį vandenį. Po ilgų įkalbinėjimų buvo išgręžta pora (2,5 ir 2,15 km gylio) gręžinių, iš jų ištryškęs beveik 80 laipsnių temperatūros vanduo būtų labai pravertęs Vydmantų daržininkystės ūkio šiltnamiuose.

Nepriklausomybės metais šiltnamiai bankrutavo ir tuos gręžinius teko užkonservuoti. Nesunku būtų juos "atkrapštyti" ir karštą gelmių vandenį tiekti Palangai - tarkim, įsteigti joje balneoterapijos centrą. Juk gelmių vanduo ne tik šiltas, bet ir turi daug druskų, kurios gydo reumato, odos ir kitokias ligas.

Galima ir gydyti

- Puiki idėja. Šio gana šalto kurorto sezonas būtų pratęstas, į jį plauktų dar daugiau poilsiautojų...

- Taip, kurortui atsivertų daugiau gerų perspektyvų. Tą patį galima būtų daryti ir Neringoje. O Vilkaviškyje, po kuriuo irgi daug geoterminio vandens, jau buvo labai rimtų ketinimų įsteigti balneoterapijos kompleksą.

Vokiečių specialistai net buvo atlikę tyrimus, kurie parodė, jog realizuoti šį sumanymą nebūtų nei sunku, nei labai brangu. Tačiau po kurio laiko vietos medikų entuziazmas išseko - galbūt dėl to, jog pasikeitė rajono valdžia.

Netoli Kretingos yra Genčių naftos telkinys, iš kurio nafta jau baigiama išsiurbti. Netrukus iš ten būtų galima pradėti pumpuoti karštą vandenį - jo visada būna po naftos sluoksniu - ir šiuo vandeniu šildyti kretingiškių butus. Svarbiausia - gręžiniai jau yra, o kiekvienas jų kainuoja apie 5 mln. litų. Vakarų Lietuvoje yra dešimtys tokių naftos gręžinių, kuriuose galima būtų traukti karštą vandenį - patogu ir ekonomiška.

Pragręžę Vakarų Lietuvoje žemę 3-3,5 km, pasiektume apie 120 laipsnių karščio vandenį, o tokį jau galima panaudoti net elektros energijai gaminti.

Ekologai - už

- Šiais laikais, kai dėl atmosferos užterštumo sparčiai keičiasi klimatas, požeminio vandens naudojimas turbūt teiktų ir ekologinės naudos?

- Tai vienas svarbiausių mūsų argumentų. Nacionalinėje energetikos strategijoje Lietuva yra įsipareigojusi mažinant oro taršą iki 2010 metų apie 12 proc. energijos išteklių pakeisti vietiniais atsinaujinančios energijos šaltiniais. 2010 metai jau nebe už kalnų, o atsinaujinančių išteklių naudojame tik keletą procentų - gresia tarptautinės sankcijos. Geoterminis vanduo gerokai pagelbėtų.

Patyrinėję Vokietijoje veikiančių jėgainių veiklą tos šalies ekonomistai ir ekologai apskaičiavo, jog geoterminė energija yra viena ekologiškai švariausių pasaulyje energijos rūšių, kur kas švaresnė už tą, kokią sumanė gaminti žmogus.

Anglies dioksido tos šalies geoterminėje jėgainėje per metus į aplinką išmetama tik 8,8 proc., o dujomis kūrenamoje jėgainėje - 16 proc., anglimis kūrenamoje - 28 procentai. Sieros junginių atitinkamai - 0,156, 0,362 ir 1,14 procento. Azoto oksidų atitinkamai - 5,2, 12 ir 80 procentų. Labai iškalbingi skaičiai, sunku ką pridurti.

Naujovių baimė

- Tai kas trukdo įgyvendinti geologų pasiūlymus?

- Pirmiausia - stagnacinis žmonių mąstymas, naujovių baimė. Antai prie Klaipėdos rajono Venskų kaimo eksploatuojamas Vilkyčių naftos telkinys. Iš kai kurių jo gręžinių gausiai veržiasi karštas vanduo, todėl bendrovė "Minijos nafta" buvo pasiūliusi Venskų gyventojams: nusitieskite vamzdžius ir šildykitės šiuo vandeniu savo būstus.

Žmonėms būtų reikėję šiek tiek investuoti, tačiau po to jie visą gyvenimą būtų turėję nemokamą šildymą. Ir ką jūs manote? Gyventojai atsisakė ir šildo savo būstus tradiciškai - malkomis, anglimis, nors tai ir brangiau.

Karštu gelmių vandeniu būtų galima šildyti ir Gargždų bei kitų Vakarų Lietuvos miestų, miestelių, kaimų žmonių būstus, nes toje šalies dalyje yra naftos gręžinių. Pateikėme siūlymus šildyti geoterminiu vandeniu ir Kėdainių rajono Krakių, Radviliškio rajono Baisogalos miestelių gyventojų būstus.

Pastatė ir pamiršo

- Vis dėlto pirmoji kregždė juk jau yra - Klaipėdoje veikia akcinės bendrovės "Geoterma" geoterminė jėgainė, kuri tiekia karštą vandenį miesto žmonėms.

- Ją pavyko pastatyti tik tada, kai didžiąją investicijų dalį sutiko dengti Pasaulio aplinkosaugos fondas ir Danijos aplinkosaugos agentūra. Jei ne užsienio parama, šios jėgainės nebūtume turėję.

Pagal danų parengtą projektą pragręžus uostamiestyje žemę 1135 metrų, ištryško 38 laipsnių šilumos mineralinis vanduo. Šiluminiais siurbliais jis pakaitinamas iki 70 laipsnių, o po to šildo įprastą gėlą vandenį, kuris keliauja į miesto šilumos tinklą. Jėgainė pradėjo veikti prieš šešerius metus. Tiesa, būta techninių nesklandumų - buvo užsikimšę šilumos siurbliai ir pan., bet nieko nuostabaus: ši jėgainė - pirmasis mūsų "blynas", tokios patirties Lietuvoje ligi tol nebūta.

- Bet dabar šią jėgainę krečia finansiniai sunkumai?

- Ji buvo įsprausta į nelygią ekonominę kovą. UAB "Pajūrio mediena", kuri šilumą gamina degindama medienos atliekas, pasiūlė tiekti Klaipėdai šilumą mažesne kaina nei "Geoterma". Tad šiai teko taikstytis su monopolininkės "Klaipėdos energijos" padiktuota mažesne šilumos tiekimo kaina, negu buvo nustačiusi Valstybinė kainų komisija. Tai per keletą metų "Geotermai" padarė maždaug 8 mln. litų nuostolių. O dar reikėjo grąžinti paskolą Pasaulio bankui.

Argi galima lyginti ekologišką geoterminę šilumą išgaunančią jėgainę su bendrove, kuri degina atliekas ir tokiu būdu teršia orą? Jeigu pavasarį padegsi sausą žolę, šilumos bus dar daugiau, tačiau kaip bus užteršta gamta!

Ūkio ministerija, kuriai priklauso "Geoterma", jau planavo perduoti šią bendrovę "Klaipėdos energijai", skelbti "Geotermos" bankrotą, išparduoti jos turtą ir t. t. O tai - nauja moderni įmonė, pastatyta, kaip sakiau, daugiausia už Vakarų pinigus ir pagal vakariečių patarimus. Lietuva būtų apsijuokusi, jei tokia ekonomiškai ir ekologiškai pažangi jėgainė būtų buvusi sunaikinta.

Laimė, to, atrodo, neatsitiks: šia problema susidomėjo šalies prezidentas Valdas Adamkus, ir po jo vizito į jėgainę premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamas Strateginio planavimo komitetas galbūt pasiūlys Ūkio ministerijai padidinti bendrovės įstatinį kapitalą ir apyvartinių lėšų, taip pat rekomenduos šiai ministerijai daugiau dėmesio skirti geoterminių išteklių gavybai.

Valdininkai raukosi

- O kaip jūsų siūlymai sutinkami valdininkų kabinetuose?

- Mums ten tenka ilgai aiškinti, kad Lietuva yra ant karštos "jūros" ir būtų net nuodėmė tuo nepasinaudoti. Ir vis tiek dažnai nieko nedaroma ar net trukdoma. Štai ūkio ministras neseniai mums papriekaištavo, kodėl geologų siūlymų naudoti geoterminius vandenis nėra Nacionalinėje energetikos strategijoje. Atsakiau: "Ministre, mes juos buvome parašę ir ministerijai pateikę, o kodėl jūsų pavaldiniai jų neįrašė ar neperdavė - nežinome."

Ūkio ministerijos pasitarimuose dar nė karto negirdėjau žodžio "ekologija". Atrodo, žmonės ten įsitikinę, jog Žemėje egzistuoja tik ekonomika, o juk neretai ji nuo ekologijos neatsiejama. Atsinaujinančiais energijos šaltiniais Ūkio ministerija vadina ne tik geoterminę, vėjo ir Saulės energiją, bet ir medienos atliekas, biologinį kurą, betgi tai labai skirtingi dalykai, kurių negalima sprausti į tas pačias konkurencines sąlygas.

Lietuvoje Žemės gelmių energijos naudojimui neretai taip stipriai priešinamasi, jog net galima įtarti valdžios ir verslo klanų egzistavimą. Galbūt kai kurie aukštus postus užimantys ir geras algas gaunantys jo atstovai yra pripratę prie seno savo gyvenimo ir verslo, o čia - kažkokia nauja energijos rūšis... Tai kas, kad visuomenei ši naujovė naudinga, betgi jiems tai - konkurencija, todėl kai kas mano: geriau, kad jos nebūtų.

Pavyzdžiai iš Vakarų

- Tai gal verta šiomis idėjomis sudominti smulkiuosius verslininkus?

- Pirmiausia jiems reikia informacijos, kad susidomėtų ir patikėtų. Katės maiše niekas neperka. Kol kas mažai ką turime jiems parodyti, kur kas daugiau gerų pavyzdžių yra Vakaruose.

- Tačiau šalyje sparčiai plinta privačių namų šildymas požemio vandeniu. Girdėjau, šią Dievo dovaną naudoja jau ir Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje, Tauragės bažnyčia.

- Ir pravoslavų cerkvė Vievyje, ir daug kitų objektų. Tai ekonomiška, ekologiška ir labai patogu - gręžinys gali būti nors ir kieme, jo vietą rodo tik paprastas kanalizacijos dangtis, įranga užima nedaug vietos, vamzdžiai po žeme. Iš keliasdešimties metrų pumpuojamas 10-12 laipsnių temperatūros vanduo per šilumokaitį gali žiemą patalpas šildyti, vasarą - vėsinti. Jokio aplinkos darkymo. Tiesa, iš pradžių tenka nemažai investuoti, bet vėliau tos lėšos atsiperka su kaupu, nes Žemės šiluma, kaip sakiau, nemokama.

Daugiausia - kelias dešimtis tūkst. litų - kainuoja šilumos siurblys, kurį tenka atsigabenti iš Švedijos ar kitų Vakarų šalių. Jei mūsų energetikai juos gamintų, būtų pigiau. Bet jie, matyt, tuo nesuinteresuoti - tada vartotojai mažiau pirktų tradicinės jų energijos. Nepaisant to, privačių namų šildymas geotermine energija Lietuvoje vis labiau populiarėja.

Be to, sumanūs žmonės geoterminius išteklius galėtų "komplektuoti" su kitais atsinaujinančiais, pavyzdžiui, vėjo jėgainėmis pajūryje.

- Pajūryje daug saulėtų dienų, tad gal galima būtų panaudoti ir Saulės energiją?

- Be abejo. Tik reikia daugiau padirbėti smegenimis. Ir kad mažiau konjunktūros būtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"