TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Žiemą - tūba, vasarą - burės

2014 08 09 6:00
Dariaus Bažanovo jachta "Eglė" skrodžia Trakų ežero vandenis. Asmeninio albumo nuotrauka

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, vadovaujamo Gintaro Rinkevičiaus, muzikantas Darius Bažanovas nuo penkiolikos metų yra aistringas buriuotojas. Potraukį tūbai ir burėms jis derina puikiai: vasarą, kai nėra koncertų ir gastrolių, vyras tampa savo jachtos "Eglė" kapitonu.

"Mano tėvukas yra toks žmogus, kuris per atostogas negali ramiai gulėti paplūdimyje ir degintis. Jis nenuorama. Kartą, dar sovietmečiu, tėčiui į rankas pakliuvo tuo metu leistas rusiškas žurnalas "Kateriai ir jachtos". Ten jis perskaitė, kad yra aistruolių, kurie patys susimeistrauja laivus. Nupiešė, ką reikia pasiūti, o aš sėdau prie siuvimo mašinos ir pasiuvau burę. Taip mudu vieną vasarą, ant irklinės valties iškėlę burę, išplaukėme į Alaušo ežerą buriuoti. Man buvo penkiolika metų", - prisiminė muzikantas, kuriam buriavimas tapo viso gyvenimo aistra.

Darius pasigyrė, kad jo tėtis - labai nagingas. Išbandęs paprastą irklinę valtį su bure, ėmėsi meistrauti burlaivius. Pirmas buvo visai nedidukas, antras - jau didesnis. Į tėčio užsiėmimą įsitraukė ir Darius.

Įkalbėjo pabandyti

D. Bažanovas su broliu ir seserimi nuo mažens lankė muzikos mokyklą, visi trys šeimoje buvo muzikalūs. Kai atėjo laikas rinktis gyvenimo kelią, prisipažino, jog net nesvarstė kitų galimybių, tik muziką. "Muzikos mokykloje grojau akordeonu, tačiau turėjau dėdę saksofonininką, kuris dirbo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje ir vadovavo jos pučiamųjų orkestrui. Taip susiklostė, kad šiam kolektyvui labai prireikė tūbos. Dėdė įkalbėjo mane pabandyti. Niekada nebuvau smulkaus sudėjimo, tikau šiam instrumentui, nes tarsi savaime buvo susiformavęs toks įvaizdis, jog tūbai - didžiausiam pučiamajam instrumentui, reikia tvirtai sudėto vyruko, mat kitam tiesiog neužteks sveikatos. Tai - legenda, bet tūba pamažu prilipo", - šypsodamasis pasakojo muzikantas.

Vėliau Darius muzikavimo tūba įgūdžius tobulino Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), paskui studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Pašnekovas minėjo, kad ilgą laiką tūba buvo ne itin populiarus instrumentas tarp besirenkančiųjų muziko kelią. "Dabar jau daugiau kas juo groja, tūba nebėra tas siaubas baubas - didelis, sunkus, geležinis daiktas, kuris visus gąsdina, - kalbėjo D. Bažanovas. - Tačiau tūbą pučiančių muzikantų paklausa gana menka. Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre esu vienas. Kituose simfoniniuose orkestruose - taip pat po vieną. Daugiau grojančiųjų tūba reikia tik pučiamųjų orkestrams, bet itin didelės paklausos šis instrumentas neturi." D. Bažanovas Lietuvos simfoniniame orkestre groja jau dvidešimt vienus metus.

Dariui puikiai sekasi derinti muzikinę karjerą ir pomėgį - šiltuoju sezonu, gerokai sumažėjus koncertų ir gastrolių, jis beveik visą laisvą laiką leidžia savo jachtoje. Būna vasarų, kai bures pavyksta pakelti vos porą kartų, tačiau paprastai muzikantas gana dažnai išplaukia buriuoti. "Jau kelis sezonus iš eilės turiu normalias, t. y. visas, atostogas, todėl galiu jas leisti savo malonumui buriuodamas", - sakė pašnekovas.

Kapitonas Darius Bažanovas gali nemažai papasakoti apie Trakų istoriją, salas, paporinti legendų. /Arvydo Jockaus nuotrauka

Holivudas sukūrė mitą

D. Bažanovas paneigė mitą, kad nuosavą jachtą gali turėti tik labai turtingas žmogus. Esą jos - neįperkamo brangumo. Pasak muzikanto, tai Holivudo filmų sukurtas klaidingas įvaizdis. "Tas laivelis, kuriuo dabar plaukioju, kainuoja dešimt tūkstančių litų. Kaip ne itin prabangus naudotas automobilis. Nusipirkti laivą tikrai nėra brangu, ypač jei jis - senas. Maniškis - 1974-ųjų "gimimo". Žinoma, jį reikia prižiūrėti, daug prie jo dirbti. Pavasarį, prieš nuleidžiant į vandenį - padažyti, patvarkyti", - dėstė per daugelį metų laivo priežiūros įgūdžių sukaupęs buriuotojas.

Nors Darius yra muzikantas, jis moka dirbti medžio darbus, gali susidoroti su metalu, stiklu, dervomis ir kitais dalykais, kurių prireikia laivui prižiūrėti. D. Bažanovo jachta "Eglė" buvo pavadinta sesers vardu dar tuo metu, kai ja plaukiojo tėvas. Anot buriuotojo, tėtis ieškojo trumpo ir skambaus pavadinimo, o vyriausiosios dukros vardas tam puikiai tiko.

Vaikai - tėvo pėdomis

Muzikanto atžalos - dukra ir sūnus - vasaras mielai leidžia Trakuose. Vyresnėlė - keturiolikmetė Milda jau ketvirtą vasarą iš eilės dalyvauja buriavimo stovyklose. Dešimtmetis sūnus Simas šiais metais taip pat pirmą kartą bus tokioje stovykloje. Tėvas patenkintas, jog jaunėlis noriai seka sesės, kuri jau užsikrėtė buriavimo virusu, pėdomis. Simui imponuoja, kad Mildai šiose stovyklose labai patinka. "Jiems abiem tai labai įdomu, kaip bus toliau - niekas nežino. Kol kas vaikai noriai buriuoja ir aš, žinoma, tuo džiaugiuosi", - sakė D. Bažanovas.

Jachtą "Eglė" kapitonas į Trakų ežerus išplukdo ne vien savo ir šeimos malonumui. Vyras jau dvidešimt metų turi licenciją laivu plukdyti keleivius pramoginiais reisais. Nors dabar orai puikūs, buriuotojas nesiima prognozuoti, kaip seksis verslas. "Pradėdamas dieną niekada nežinai, ar dažnai teks išplaukti į kruizą po ežerą. Savaitės dienos tam taip pat neturi įtakos. Dažną pirmadienį keleivių būna daugiau nei savaitgaliais. Visiškai neprognozuojamas užsėmimas. Jam neturi įtakos nei oras, nei vėjas. Čia veikia kažin kokie man nesuvokiami dėsniai", - šypsodamasis tikino muzikantas.

Jachtos ilsisi prie Trakų pilies.

Smagiausia Dariui plaukti su mišria pramogautojų grupe, kurioje yra ir vyrukų, ir moterų. Prisipažino, kad baisiausi klientai - bernvakarius rengiantys jaunuoliai. Tokių neblaivių vyrų kompanijų kratosi visi jachtų kapitonai, nes jų neįmanoma suvaldyti, smarkuoliai gali pridaryti daug bėdos. Sako, kad pasitaiko ir aikštingų merginų, tačiau su jomis vis tiek lengviau rasti bendrą kalbą. "Ideali kompanija - mišri. Moterys ir vyrai vieni kitus pristabdo, drausmina, labiau save kontroliuoja. Bet žmonės juk labai įvairūs. Su vienais plauki ir, atrodo, tik išplaukei, o jau reikia suktis atgal - taip gražiai ir nuoširdžiai jie su tavimi bendrauja. Su kitais - išplauki ir po dešimties minučių norisi tokiems klientams pasiūlyti patiems parplaukti atgal į krantą", - juokėsi jachtos kapitonas.

Plukdydamas iškylautojus po ežerus Darius jiems pasakoja Trakų istorijos fragmentus, pateikia informacijos apie salas, pilis, primena legendas, kuriomis garsėja šis kraštas. Pašnekovo teigimu, pramogautojai daug klausinėja, todėl kapitonas privalo turėti ir gido žinių.

Muzikas ir buriuotojas prisipažino, kad labai norėtų paplaukioti laivu su burėmis ne tik ežere, bet ir šiltose tolimose jūrose - Kroatijoje, Graikijoje. "Kol kas tai tik svajonė. Nuomotis laivą ir buriuoti jūroje - brangu. Mano, biudžetininko, atlyginimo tikrai nepakanka. Aš ir keleivių Trakuose neplukdyčiau, jeigu ne poreikis šiek tiek prisidurti prie algos ir uždirbti lėšų laiveliui išlaikyti. Bet gerai, kad yra tokia galimybė, mielai ja naudojuosi", - tikino D. Bažanovas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"