TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Žinių vedėjas G.Deksnys ieško savo klaidų

2013 09 14 6:00
"Blogos naujienos patraukia žiūrovą, sukelia nerimą ir stresiuką, - pabrėžia G.Deksnys. - Be to, mes parduodame prekę, nes „Žinios“ irgi yra prekė." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

LNK „Žinių“ vedėjas Gintaras Deksnys norėtų būti intelektualesnis, nes kelia sau aukštus reikalavimus. Namuose jis turi vienintelį kostiumą – daugiau jam nereikia. Be to, vyras teigia, kad jo vedama informacinė laida turi iliuzijos.

- Galima dėti lygybės ženklą tarp žmogaus įgytų žinių ir jo intelekto?

- Ne. Intelektas yra ne vien žinios. Jį sudaro ir dvasinės vertybės, žmogaus auklėjimas bei kultūra. Tai – sudedamosios intelekto dalys. Vadovaujantis puikiomis žiniomis padaroma daug niekšybių. Jei turi daug žinių, tai dar nereiškia, kad esi intelektualus žmogus. Svarbu tai, kaip sudėliosi savo žinias, kad jos duotų rezultatą.

- Laikote save intelektualu?

- O, kaip įdomu. Norėčiau būti intelektualesnis. (Juokiasi.) Noriu, kad tai būtų kiekvieno žmogaus siekiamybė. Didžiajai daliai žmonių intelektas tikrai nėra siekiamybė. Net nereikia kalbėti apie paprastus gatvėje vaikštančius žmogelius – man labai apmaudu, kad visai šalia yra daug žmonių, kurie nesiekia intelektualumo. Nesuprantu, kodėl jiems gana, kodėl jiems nesinori tokios siekiamybės. Man negana ir niekada nebus gana, nes keliu sau aukštus reikalavimus. Esu perfekcionistas. Kiekvieną kartą net nereikšmingose „Žiniose“ randu savo trūkumų ir matau, ką galėjau padaryti geriau.

Intelekto niekada nebūna per daug. Yra toks geras posakis: „Žmogaus protas ribotas, o kvailumui ribų nėra.“

- Jūs patenkintas savimi kaip LNK „Žinių“ vedėju?

- Labai džiaugiuosi, kad per tiek metų išmokau kritiškai žvelgti į tai, ką darau ekrane. Sugebu pastebėti savo klaidas. Tai – viena geriausių mano savybių, kurią aš vertinu. Studentams, kuriems Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute dėstau skaitymo balsu techniką, visada sakau: „Jūs nerasite didesnio kritiko už patį save. Žiūrėkite, klausykite savęs ir analizuokite. Jei sąžiningai tai darysite, - tobulėsite.“

- Eteryje visada vilkite švarką. Turbūt kostiumai įgrisę iki gyvo kaulo?

- Ne tas žodis – tikrai įgrisę. Namuose turiu tik vieną kostiumą, nes man jų nereikia – nesifotografuoju blizgiems žurnalams ir nevaikštau po vakarėlius. Laisvalaikiu mėgstu laisvą stilių, renkuosi džinsus ir marškinėlius, o kostiumas, kaip ir uniforma, įpareigoja. Juk mes, šalia menų esantys žmonės, trupučiuką kvanktelėję ir mėgstame laisvę. Labai ją vertinu – kalbu ir apie vidinę, ir apie išorinę laisvę.

Kai į „balių“ nuvažiuoju be kaklaraiščio, draugai klausia, kodėl atėjau be jo. Atsakau, kad į padorias kompanijas nevaikštau su darbo drabužiais. Eteryje velkuosi švarką, bet ne visą kostiumą, nes kojos nerodomos. Televizija yra iliuzijos menas. Televizija – iliuzija.

- Vadinasi, jūsų vedamas „Žinias“, kurios yra TV dalis, irgi galima vadinti iliuzija?

- Taip. Aš to neslepiu. Galbūt „Žinios“ nėra visiška iliuzija, tačiau ir jos tikrai turi. Įvardykite man kanalą, kurio užtenka susidaryti nuomonei apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Iliuzija susijusi su interpretacija. Mes interpretuojame. „Žinios“ yra subjektyvių žmonių darbo rezultatas. Anksčiau maivydavausi ir bandydavau tai slėpti, bet dabar taip nebedarau. Nebloga interpretacija irgi gerai. Jei žurnalistas sąžiningai dirba, jo interpretacija bus gera. Toks dalykas kaip besąlygiškas objektyvumas neegzistuoja.

- Ko gero, jei nori sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta, turi peržiūrėti visų televizijų žinių laidas.

- Netgi tokiu atveju visko nesužinotum. Ne, ne, ne. Mūsų visuomenė dar kultūriškai nebrandi, Lietuvoje labai gajūs stereotipai. Žurnalistai nedrįsta būti baltomis varnomis ir kitaip pažvelgti į kokį nors reiškinį: gerai, jeigu tu elgiesi, rašai arba filmuoji taip kaip visi.

- Sakoma, kad žurnalistui gera naujiena yra bloga naujiena. Tiesa?

- Tiesa, nes pataikaujama auditorijai. Blogos naujienos patraukia žiūrovą, kelia nerimą ir stresiuką. Be to, mes parduodame prekę, nes „Žinios“ irgi yra prekė. Privalome naujienas pateikti taip, kad jas žiūrėtų. Nieko nepadarysi – toks gyvenimas, tokia realybė.

- Prieš keletą metų LNK „Žinias“ vedusi Gražina Sviderskytė skandalingai pasitraukė iš šio posto – ji pareiškė negalinti vesti tokios informacinės laidos, nes joje buvo parodytas siužetas su retušuotomis pedofilijos iliustracijomis. Jums niekada nebuvo kilusi mintis pasielgti taip pat?

„Žinios“ yra interpretacija, nes jos – subjektyvių žmonių darbo rezultatas. Anksčiau maivydavausi ir bandydavau tai slėpti, bet dabar taip nebedarau“, - teigia G.Deksnys.

- Ne. „Žiniose“ ypač stengiamės paisyti žiniasklaidos įstatymų, nors dažnai jie įspeičia į kampą. Pavyzdžiui, kai kalbame apie vaikus, negalime sakyti miesto pavadinimo, įvardyti ligoninės ar vaikų namų, kuriuose kas nors įvyko. Retušuojame ne tik vaikų, bet ir auklėtojų bei socialinių darbuotojų veidus. Mane patį labiau erzina neteisingas interpretavimas, kuris prasilenkia su tiesa, arba kai iškraipomi žmogaus žodžiai. Dėl tokių dalykų pasibarame, bet mane sunku išvesti iš pusiausvyros.

- Jūsų reputacija be jokių skandalų šleifo. Nejaugi G.Deksnio biografijoje nėra juodų dėmių?

- Nėra. Kiekvienam pasitaiko įžeisti žmogų, bet aš niekada nieko nesu išdavęs ar dėl karjeros "perlipęs" per kitą. Turiu savo principus ir stengiuosi jų laikytis.

- Kas nors yra matęs jus visiškai girtą?

- Niekada gyvenime nebuvau visiškai girtas – negaliu toks būti dėl savo virškinimo sistemos. Man greičiau pasidaro bloga, negu nusigeriu. Alkoholizmas negresia. Studijų laikais daugiau alaus išgerdavome, bet išgėrus galva dar veikdavo ir kojos nešdavo.

- Ar dažnai pasitaiko viršyti greitį?

- Dažniausiai važinėju Vilniuje. Labai mėgstu vairuoti, bet greičiu neišsišoku – nebent labai skubėdamas. Paprastai neviršiju greta vairuojančių žmonių greičio. Bet jei šalia automobiliai didina greitį… Mane taip mokė – neatsilikti nuo srauto. Tiesa, niekada nesiveliu į lenktynes. Man juokinga ir nesuvokiama, kodėl būna taip, kad viršiju greitį dešimčia kilometrų, o visi mane smarkiai smarkiai lenkia.

Eismo taisyklėse yra toks terminas „saugus greitis“. Taigi įvertini situaciją – savo galimybes ir aplinką. Reikia vadovautis galva – ne tik taisyklėmis. Visko nesurašysi įstatymuose. Kiek jų Seimo nariams, bet kas iš to? Jei nėra galvos, nepadeda ir įstatymai.

- Kaip apskritai vertinate Seimo narius?

- Ai, aš jų nevertinu – parlamentarai man nelabai įdomūs. Seimo narys man – ne autoritetas. Joks parlamentaras nėra padaręs įspūdžio. Mano autoritetai - talentingi meno žmonės, kurių kaskart mažėja. Labai mėgstu senosios kartos aktorius. Gali būti, jog taip yra dėl to, kad mano darbas susijęs su improvizacija, viešu kalbėjimu ir balsu.

Iki šiol nerandu atsakymo: talentų nebegimsta ar nebėra mokyklos? Jaunieji aktoriai dažnai nežino net savo amato abėcėlės. Valgydamas virtuvėje užmetu akį į lietuviškus serialus, kurie tokie madingi. Nekalbu apie meno aukštumas, bet aš niekaip nesuprantu, kodėl tegul ir prastame seriale vaidinama bet kaip. Jei esi aktorius, gerbk savo profesiją. Ne ta intonacija, neadekvati interpretacija. Sukamasi dešimtyje darbų ir visuose – „chaltūros“. Kur liko tas tikrasis talentas?.. Šiais laikais sujauktos vertybės, vertybinė sistema pakrikusi.

- Nemanote, kad didelę įtaką tokiai situacijai turi televizija?

- Nemanau. Taip – kanalai nepadeda formuoti vertybių, bet gal kada nors išaugsime. Televizija – galingas formavimo įrankis masinei auditorijai, bet ji nedaug gali paveikti tuos vienetus, kurie neina su mase. Nemėgstu nieko, kas daroma masiškai. Nežiūriu krepšinio ir futbolo. Kodėl? Todėl, kad tai daroma masiškai. Masinė psichozė mane atstumia.

- Niekad to iš jūsų nesitikiu, bet gal galėtumėte "suskelti" anekdotą?

- Gatvėje prie banko sėdi žydelis ir prekiauja saulėgrąžomis. Prie jo prieina kitas žydelis ir sako: „O, Joške, tu čia gerai įsitaisei. Gauni pinigų. Paskolink man truputėlį.“ „Negaliu.“ „O kas yra?“ „Neleidžia verslo etika. Matai – už mano nugaros bankas. Su juo susitarėme, kad aš neskolinsiu pinigų, o jis neprekiaus saulėgrąžomis.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"