TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Zita Čepaitė pasirinko emigraciją

2006 09 16 0:00
Zita Čepaitė svajoja emigracijoje rašyti romaną.
LŽ archyvo nuotrauka

Buvusi kultūros ministro patarėja Zita Čepaitė praėjusį trečiadienį išvyko į Londoną. Rašytoja, penkių prozos knygų autorė, prieš palikdama Lietuvą leidyklai "Tyto alba" įteikė naujausią kūrinį - apsakymų rinkinį "Mano rožė. Tavo rožė".

LŽ Zitą Čepaitę kalbino išvykimo į Angliją išvakarėse.

- Kodėl nusprendėte palikti Lietuvą?

- Labai daug dalykų, kuriuos reikia šiek tiek paaiškinti, bet iš tikrųjų atmosfera Lietuvoje darosi tikrai sunkiai ištveriama tokiam žmogui kaip aš. Per daug aplinkui melo. Jo aš neištveriu. Mano tokia natūra - tokią Dievas padarė.

- Ar šis išvažiavimas bus ilgas, ar galvojate apie grįžimą atgal?

- Išvažiavimo trukmė, aišku, priklausys nuo aplinkybių. Sugrįžti visada atsiras galimybių, bet kol kas nei taip, nei kitaip neplanuoju. Bus matyti, kaip viskas klostysis: ir reikalai Lietuvoje, ir mano gyvenimas ten.

- Pasirinkote Angliją, Londoną. Kodėl? Ką planuojate ten veikti?

- Dėl paprastos priežasties - ten gyvena mano draugė. O dirbti galiu bet ką. Nesu išranki darbams. Svarbiausia, jog darbas būtų toks, kad nereikėtų daryti sandėrių su sąžine. Tiesiog normalus darbas. Tikrai dirbsiu paprastą, sunkų darbą, kur sandėrių su sąžine nereikia. Tiesiog dirbi, ir viskas. Žiūrėsiu, jei kiek nors užsidirbsiu ir galėsiu turėti, sakykim, kelis mėnesius laisvo laiko, tada rašysiu. Taip kaitaliodama darbą ir rašymą.

- Lietuvoje vis dėlto ėjote aukštas pareigas ir esate žinoma rašytoja, o dabar - juodas darbas kitoje šalyje?

- Esu įsitikinusi: juodų darbų nėra. Visą laiką sakau, kad yra juodos sąžinės.

- Prieš išvažiuodama leidykloje "Tyto alba" palikote naują kūrinį. Kas tai per knyga?

- Kai išėjau iš tarnybos ir turėjau kokius tris mėnesius laiko, parašiau keletą apsakymų ir sudariau knygą "Mano rožė. Tavo rožė". Apsakymai yra apie žmogų, žinoma, moterį (mano herojės yra moterys), besilaikančią savo įsitikinimų. Rožė ir yra tas tikėjimas. Jeigu yra mano rožė, tavo rožė ir dar kita rožė, tai ir padeda gyventi. Bet jei to nėra... Štai tokia buvo mano dvasia, kai rašiau.

- Rytoj jau išskrendate. Kokia nuotaika, lūkesčiai, svajonės?

- Galvoju apie tai, kad dabar man svarbiausia nuvažiavus rasti darbą. Koks bus, tokį dirbsiu. Vėliau žvalgysiuosi gal didesnį uždarbį duodančio ar lengvesnio, patrauklesnio. O šiaip mano gyvenimo svajonė, jei duos Dievas laiko ir galimybių, parašyti knygą. Lyg ir turiu temą romanui. Dar prieš išvažiuodama. Tai nesusiję su emigracija, o daugiau su sovietine patirtimi, sovietiniais metais. Kol kas negaliu jo rašyti, nes neturiu lėšų pragyvenimui. Užsidirbsiu ir parašysiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"