TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Žvilgsnis į Stasį Krasauską iš Paryžiaus

2006 04 22 0:00
Dailininkę Aistę Krasauskaitę Paryžiuje džiugino ne tik valstybės dėmesys kultūrai, bet ir pražydusios vyšnios. Irmanto Gelūno nuotrauka. © Lietuvos žinios

Kaip sakė vilnietė dailininkė Aistė Krasauskaitė, prancūzai mėgsta ne tik džiaugtis menu, bet ir jį individualizuoti, rasti plyšelį žvilgtelėti, koks gi buvo pats menininkas, kaip apskritai atrodė to meto bohema. Ir pati prancūzams neslėpė - jos tėvas grafikas Stasys Krasauskas, apdovanotas daugeliu talentų, buvo bohemiškas žmogus ir patrauklus vyras.

Paryžiaus "Le Pont Neuf" ("Naujojo tilto") galerijoje, įsteigtoje Prancūzijos pirmosios ponios Bernadette Chirac vadovaujamos "Le Pont Neuf" asociacijos, nuo balandžio 4 dienos iki gegužės 9 dienos eksponuojama lietuvių grafiko Stasio Krasausko (1929-1977) darbų paroda.

"Gera vieta, tinkamas laikas, nes labai daug žmonių dabar Paryžiuje, ir nuostabu, kad prancūzai taip šiltai reagavo, taip nuoširdžiai žavėjosi paroda", - atidarymo įspūdžiais su LŽ dalijosi Aistė Krasauskaitė, kalbinta ką tik sugrįžusi po savaitės viešnagės Paryžiuje.

Nors kaip tik balandžio 4 dieną buvo paskelbtas visuotinis streikas, pašnekovė prisiminė, kad ir patys prancūzai "Le Pont Neuf" galerijoje stebėjosi, jog nebuvo jokių sutrikimų ir metro traukiniai normaliai važinėjo. Į parodos atidarymą atėjo nemažai prancūzų ir lietuvių studentų bei vyresniosios kartos žmonių, Lietuvos ambasados Prancūzijoje kultūros atašė Ina Kniūrienė, Lietuvos ambasadorė UNESCO Ina Marčiulionytė.

Išsiveržti - per trumpas gyvenimas

Parodą pristatė "Le Pont Neuf" asociacijos direktorė Sophie Fouace. Kai žodis buvo suteiktas Krasauskaitei, ji per vertėją pirmiausia pasakė: "Ponios ir ponai, kalbėsiu lietuvių kalba, kuri yra tokia sena ir tokia graži. Noriu, kad jūs paklausytumėte, kaip ji skamba. Menas kabo ant sienų, prašome žiūrėti ir išgyventi jį, o apie menininką galime ir pakalbėti. Krasauskas tikrai buvo iš tų menininkų, apie kurį galima daug ir įdomiai kalbėti".

Talentingas dailininkas buvo ir sportininkas, plaukikas (jam priklauso 36 Lietuvos plaukimo rekordai), krepšininkas. Ir tinklinį žaidė. Ir filmavosi: režisieriaus Raimundo Vabalo filme "Žingsniai naktį" apie sukilimą Kauno IX forte vaidino jūreivį Sašą. Ir dainavo. Buvo dramatinis tenoras ir kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus operoje "Gražina" atliko pagrindinį Liutauro vaidmenį. Visur bandė. Tikrai buvo nepaprasta figūra lietuvių kultūroje. Pasak Krasauskaitės, draugai jį prisimena kaip žmogų,

apdovanotą daugeliu talentų. Jis taip norėjo išsiveržti - ir šį, ir tą daryti, bet gyvenimas - trumpas, o jo gyvenimas buvo labai trumpas. Ir didysis jo palikimas yra dailės kūriniai.

Pro rastą plyšelį

Kaip sakė pašnekovė, kai prieš porą mėnesių iš Lietuvos ambasados pristatytų menininkų prancūzai pasirinko būtent Krasauską, Vilniuje niekas nesistebėjo, nes jo menas toks jausmingas ir plastiškas, toks moteriškas, tiek daug jame moters kūno grožio, o žavėjimasis moters grožiu nuo seno suprantamas prancūzų kultūroje.

Ji šypsodamasi prisiminė per parodos atidarymą prancūzių balsu išsakytas mintis, jog žiūrint į Krasausko darbus atrodo, kad jis buvo nepaprastai gražus, aukštas, sportiškas vyras, ir dukrai belikdavo pritarti, kad iš tikrųjų tėvas toks ir buvo. Žavus vyras. Kai kartu eidavo gatve, moterys stabteldavo ir atsigręždavo į jį. Tada Aistė buvo dar vaikas ir nesuprasdavo, kodėl taip yra.

Dėl bohemos - ji buvo gana nuosaiki. Dailininkai, rašytojai, universiteto būsimi profesoriai, žodžiu, įvairi publika, rinkdavosi pamėgtoje "Neringos" kavinėje.

Paryžiuje Krasauskaitė gėrė kavą garsiojo Monmartro kavinėje. Barmenas pasakojo, kiek dailininkų yra joje sėdėję - ten kažką Pablo Picasso begerdamas išraižė, ten dar kažkas įsiamžinęs, - visų pavardžių nė neišvardysi. XX amžiaus pradžioje Paryžius traukė ir džiugino bohemą.

Nustebinęs klausimas

Vis dėlto vienas prancūzų klausimas, ar ši paroda yra pirmas dailininko kūrybos pristatymas užsienyje, Krasauskaitę nustebino: visai neįsivaizduojamas kontekstas, kaip mes gyvename. Reikia pateikti labai daug papildomos informacijos ir apskritai nuveikti didžiulį darbą, kad būtume labiau žinomi.

Krasausko kūryba net sovietmečiu buvo eksponuojama daug kur užsienyje, tiesa, daugiau bendrose parodose. Šiuo metu pašnekovė kaip tik baigia knygą apie Krasausko meną (pernai pasirodė "Balta ir juoda. Prisiminimai apie Stasį Krasauską") ir iš surinktos informacijos apie parodas žino, kad viena bendra buvo ir Paryžiuje. Tik dabar surengta personalinė - pirmoji.

Grafiko darbų kolekcija, prieš penkerius metus sudaryta dukters, jau eksponuota 12 parodų Maskvoje, Peterburge, Taline, Budapešte, Varšuvoje, Vilniuje, Karaliaučiuje.

Kultūros ženklas

"Atrinkau tokius darbus, kurie, mano manymu, turėjo įdomiai ir moderniai atrodyti Paryžiuje. Shakespeare'o "Sonetai", "Giesmių giesmė", kai kurios iliustracijos "Žmogui", taip pat iš "Vasaros" ciklo plastiškos nuogų kūnų litografijos, piešiniai, - apie "Le Pont Neuf" galerijos ekspoziciją pasakojo Krasauskaitė. - Vis dėlto prancūzų publika yra itin išprususi. Paryžius - kultūrinio turizmo centras. Jame tiek parodų. Ir tokių nepaprastų, įdomių, suvežtų iš visų pasaulio kolekcijų, kad beveik neįsivaizduojama, jog dar kur nors galima būtų pamatyti".

Šeimos kolekciją sudaro per 300 darbų, įrėmintų po vieną ar kelis, jei piešiniai mažesni. Kiekvienos parodos ekspozicija keičiasi priklausomai nuo vietos ir eksponavimo sąlygų. "Le Pont Neuf" galerijoje apie 60 darbų ekspoziciją papildo stiklo vitrinose pristatomos knygos apie Krasauską, jo kūrybą ar knygos su jo sukurtomis iliustracijomis, taip pat atskirai dar sovietmečiu išleisti iliustracijų aplankai.

Leidyklos "Versus Aureus" pernai iš naujo išleista Williamo Shakespeare'o "Sonetų" su Krasausko darbais knyga sukėlė prancūzų susižavėjimą spaudos kokybe. Saliamono "Giesmių giesmės" iliustracijos patraukė romantiška ir kartu gana erotiška moters ir vyro meilės tema.

"Prancūzams, kurie nežino, kas tas Krasauskas, tai vis dėlto platesnis kontekstas suvokti, kad dailininkas buvo tikrai populiarus. Ne atsitiktinė figūra, o kultūros ženklas. Ir prancūzai reagavo labai emocionaliai, labai žavėjosi. Tai buvo geriausia, ko aš galėjau tikėtis", - pasakojo dailininko dukra.

Ne lieptelis - tiltas

Paryžiuje vilnietė sužinojo ir "Le Pont Neuf" asociacijos istoriją. 1990 metais, netrukus po Berlyno sienos griuvimo, ponia Chirac su vyru Jacques'u Chiracu, dar Paryžiaus meru (prezidentu jis buvo išrinktas 1995 metais), lankėsi Prahoje. Per susitikimą su jaunimu studentai tiesiog iš salės ėmė kalbėti apie prasidėjusį naują gyvenimą ir viltį, kad prancūzai išties pagalbos ranką. Ponia Chirac pasiūlė įkurti asociaciją, kuri padėtų tiesti šalis jungiantį tiltą ir pati būtų tarsi lieptelis į viltį. Tačiau studentai pakėlė triukšmą: "Ne lieptelio norime, tilto! Ir ne bet kokio tilto - plataus, kad mūsų daug galėtų juo eiti". Ponia Chirac pažadėjo pasidomėti, ką ji gali padaryti, ir atsiųsti atsakymą iš Prancūzijos.

Tais pačiais metais buvo įkurta "Le Pont Neuf" asociacija. Vėliau visiškai atsitiktinai buvo rastos patalpos prie Le Pont Neuf (Naujojo tilto), nors jis iš tikrųjų yra seniausias tiltas Paryžiuje. Tilto vardu pavadintoje gatvėje, name, kuriame kadaise gyveno rašytojas Moliere'as, ir įsikūrė galerija.

Ji, kaip sakė Krasauskaitė, nėra didelė, tačiau vieta tikrai puiki: pusiaukelė tarp Luvro ir Dievo Motinos katedros, šalia - Georges'o Pompidou centras ir visas galerijų rajonas. "Le Pont Neuf" galerijoje jau surengta ne viena Lietuvos jaunųjų menininkų paroda.

Humanitarinė "Le Pont Neuf" asociacija daugiausia dėmesio skiria trims veiklos kryptims: kviečia Rytų Europos šalių jaunimą studijuoti Politikos mokslų institute Paryžiuje ir skiria stipendijas; apmoka medikų studentų praktikas ir jaunų gydytojų stažuotes; rengia Rytų Europos menininkų kūrybos parodas.

Asociacijos direktorė Sophie Fouace už humanitarinio bendradarbiavimo stiprinimą 2002 metais buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"