TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Žvilgsnis pro A.Zuokienės gyvenimo langą

2008 04 05 0:00
A.Zuokienė teigia, kad prašyti pagalbos projektams nėra lengva.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Buvusio Vilniaus mero žmoną Agnę Zuokienę galima būtų laikyti laiminga. Daili moteris. Dirba jai patinkantį darbą. Augina tris šaunius vaikus. Šeima gyvena gražiuose namuose. Bet A.Zuokienei yra tekę patirti nerimo ir išgyventi skausmo.

Praėjusią savaitę A.Zuokienė, didelį atgarsį sukėlusio projekto "Nedelsk" sumanytoja ir įgyvendintoja, buvo išrinkta atstovauti Lietuvai "Europos moters 2008" rinkimuose. Ji buvo išrinkta iš septynių kandidačių. Be A.Zuokienės, vertinimo komisijai buvo pristatyta balerina Eglė Špokaitė, kino režisierė Janina Lapinskaitė, kalbininkė Irena Smetonienė, sportinių šokių klubo "Žuvėdra" vadovė Ona Skaistutė Idzelevičienė, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos įkūrėja ir vadovė Danutė Kriščiūnienė, Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė, bet pastarosios kandidatūra buvo atmesta, nes pagal nuostatus kandidatė negali būti politikė.

Svarbiausia - ne grožis

Su nominante A.Zuokiene susitinkame jos namuose Užupyje. Žavi ir veikli moteris, trijų vaikų mama turi valandėlę atokvėpio. Vaišinamės kava ir kalbamės. Kas laimės Graikijoje vyksiančio konkurso "Europos moteris 2008" titulą, bus sprendžiama ne pagal moters grožį, kaip mano kai kurie šią žinią komentavę internautai, o pagal veiklą. "Nereikia, kad šalies atstovės matmenys būtų 90-60-90", - šypsausi. "Tiek ir nėra - daugiau", - juokdamasi atvirauja A.Zuokienė.

Klausiama, kas labiausiai uždega gyventi, Agnė atsako trumpai: "Aišku, šeima." O kalbėdama apie veiklą, ji vadina save idealiste. "Gal atrodau naivuolė, bet tokia esu", - nuoširdžiai sako.

Vaikystėje kamavo liga

Įprasta, kad aukštas pareigas einančių vyrų žmonos imasi visuomeninės veiklos. Bet A.Zuokienė patikina, kad tai svarbu jau daug metų.

"Augau labai gražioje, mylinčioje šeimoje. Todėl žvelgiant pro mano vaikystės langą, gyvenimą galima būtų įsivaizduoti gerokai gražesnį. Bet susirgau keista liga - osteomielitu. Pradėjo pūliuoti kaulai. Penkerius metus iš tos ligos vadavausi, ji vis atsinaujindavo. Keliaudavau iš vienos ligoninės į kitą, iš vienos sanatorijos - į kitą. Mačiau daug sergančių vaikų, - pasakoja Agnė ir apibendrina: - Tai buvo gera gyvenimo mokykla."

Kai grįždavo namo, tėvai ribojo dukros gyvenimą, nerimaudami, kad liga ir vėl atsinaujins. Bijojo, kad Agnė nepervargtų, todėl nenorėjo, kad lankytų kokius nors būrelius. "O energija liejosi per kraštus. Kur ją nukreipti? Į visuomeninę veiklą", - kaip susidomėjo įvairiais projektais, prisimena Agnė.

Atpažino vienas kitą

"Įstojau į universitetą studijuoti žurnalistikos ir ten sutikau Artūrą. Jis irgi buvo kupinas idėjų, - kaip atpažino būsimą gyvenimo draugą, pasakoja pašnekovė. - Nuo pirmo kurso kartu organizavome tokius projektus kaip pagalba alkoholikų vaikams - galbūt mus tai ir suvedė. Aštuonerius metus prižiūrėjome du šimtus Vilniaus vaikų. Taigi visuomeninės veiklos ėmiausi ne tada, kai mano vyras Artūras tapo Vilniaus meru, o gerokai anksčiau."

Agnė atvirauja, kad juodu su Artūru suvienijo ne tiek susižavėjimas vienas kitu, kiek tokia veikla. Iki šiol ji su vyru aptaria sumanymus. Praėjusią savaitę A.Zuokas dėl teistumo turėjo pasitraukti iš Vilniaus savivaldybės tarybos. "Mes apie tai kalbamės. Tai sunkus mūsų gyvenimo laikotarpis", - sako Agnė. Vyrą ji stengiasi palaikyti, supranta, kad vienam išgyventi sudėtingą laiką būtų sunku.

Į gandus Agnė nekreipia dėmesio, sako, kad yra daugybė žmonių, kurie Zuokų šeimą vertina pagal visai kitus kriterijus.

Ne mama, o draugė

Agnė neslepia, kad veiklą ir rūpinimąsi šeima suderinti nėra paprasta. "Meluočiau, jei sakyčiau, kad viskas sustyguota. Trūksta laiko. Atsakingai auginti vaikus yra labai sunku", - sako ji.

Vis dėlto turėdama du paaugusius vaikus ji norėjo trečio. Dabar jaunėlei Emilijai, turinčiai 14 metų seserį Gabrielę ir 12 metų brolį Domantą, treji metukai. "Kodėl norėjau dar vieno vaiko? Gal pasijutau ne visai atsiskleidusi kaip mama. Mat anuos vaikus auginau kaip draugus. Apskritai mūsų šeima - tarsi bendruomenė. Nėra taip: vieni yra tėvai, o kiti - vaikai. Tarkime, jei aš pakelčiau balso toną, visi nustebtų, - šypsosi Agnė. - Nėra jokios hierarchijos, dėl visko tariamės kartu. Visiška demokratija."

Skausmas neatlėgsta

Zuokų namuose savaitgalius ar atostogas dažnai leidžia Agnės dukterėčia 11 metų Ugnė. Mergaitės mama beveik prieš trejus metus savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Agnė sunkiai išgyveno tragišką 28 metų sesers Justinos netektį. Sako, kad skausmas iki šiol neatlėgsta. "Per sesers laidotuves kažkas man pasakė: "Palengvės po septynerių metų." Tą patį neseniai pasakiau Vytauto Kernagio našlei Daliai ir dukrai Eglei.

Bet kol kas - po trejų metų man tik dar sunkiau. Dukra Gabrielė sako: "Tau viskas primena Justę, net dainos." Kiekvieną kartą, kai automobiliu kylu Olandų gatve, būna negera, nes kaskart prisimenu tą dieną, kai važiavau, sužinojusi apie sesers netektį. To kalno net bijau", - liūdnai pasakoja Agnė.

Ji tikisi, kad gal ne po septynerių metų, o ilgesnio laiko, bet skausmas dėl sesers mirties kada nors atlėgs. Agnė prasitaria, kad neseniai jiedvi su dukterėčia Ugne skaitė Justinos laiškus. Ir paaiškina man, kad jai labai sunku kalbėti šia tema.

Prasidėjo nuo pokalbio

Gerai, kad Agnės galva užimta mintimis apie Lietuvos moterų sveikatą. Jai svarbus projektas "Nedelsk" buvo pradėtas prieš penkerius metus. Pradžių pradžia buvo pokalbis su viena užsieniete. "Ji manęs paklausė: "Kodėl Lietuvos moterys nesirūpina krūties vėžiu?" Atsakiau: "O kuo rūpintis? Susirgai... ir mirsi." Tą žinojau iš savo aplinkos. Kelios mamos draugės susirgusios mirė. Buvau padariusi išvadą, kad ši liga - negailestinga", - prisimena Agnė. Užsienietė jai paaiškino, kad gali išgyti net 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų.

Tada Agnė pasidomėjo statistika. Ją šokiravo tai, ką sužinojo: iš Europos šalių Lietuvoje nuo krūties vėžio miršta daugiausia moterų. "Mane tai užgavo", - sako pašnekovė. Ji nusprendė išsiaiškinti, kodėl krūties vėžys Lietuvoje - tokia skaudi problema. Sužinojo: todėl, kad moterys neina pasitikrinti. Nuo sovietinių laikų moterys kompleksuodavo, kad gydytojus nepatogu trukdyti, nes priežasties kreiptis lyg ir nėra. "Dar mūsų šalyje taip susiklostė, kad nėra medikų, kurie būtų už tai atsakingi. Vienu metu - lyg onkologai, kitu - ginekologai, dabar - bendrosios praktikos gydytojai atsakingi už mūsų krūtis", - aiškina pašnekovė.

Moterys - nedelskite!

Kol visa tai aiškinosi, Agnė suprato, kad su moterimis reikia kalbėtis apie krūties vėžio grėsmę. Ir ne tik kalbėtis. Mat paaiškėjo, kad yra daug moterų, nesvarbu, 20 ar 60 metų, kurioms niekada gyvenime medikai netikrino krūtų. Tokia liūdna ir skaudi realybė.

Taip atsirado projektas "Nedelsk". Agnei kilo mintis apie autobusėlį, kuriame yra reikiama medicininė įranga, kurį lydėtų medikai. Tokį, kuris važinėtų po Lietuvą, ypač po nedidelius miestelius ir kaimus, ir kuriame moterys galėtų pasitikrinti sveikatą. "Būdavo, kad prie autobusėlio susirinkdavo po 300 moterų", - prisimena pašnekovė. Per penkerius metus nemokamai krūtis pasitikrino daugiau kaip 33 tūkstančiai moterų, iš jų 379 buvo rasta krūties vėžio ženklų.

Prašyti sunku

Agnė labai tiki tuo, ką daro. "Moterų krūties vėžys - ne pirmoji bėda, kuri man parūpo. Mano veikla įvairi: dirbau su vaikų atskirties grupėmis, socialinėmis atskirties grupėmis, užsienio šalių ambasadomis..." - primena pašnekovė.

Tokie projektai būtų neįmanomi be paramos. Agnė yra sakiusi: "Aš nuolat prašau pagalbos, patarimų, pinigų. O man nieko nereikia - turiu gražią šeimą, sveikus tėvus, ir tai yra didžiausia vertybė." Todėl klausiu: ar sunku prašyti, net jei tą ji daro ne dėl savęs? "Aišku, sunku, - neslepia projekto "Nedelsk" sumanytoja. - Padėti sutinka tik kas aštuntas žmogus ar organizacija. Kiekvienas atsakymas "ne" baisiai slopina, kerta į paširdžius. Skausmingas dalykas."

Agnė dažniausiai prašo ne finansinės, o konkrečios pagalbos: nuo degalų, transporto, įrangos iki tokių smulkių dalykų kaip kreidelės ar ligninas. Bet ji džiaugiasi, kad atsirado rėmėjų, kurie bendradarbiauja jau penkerius metus.

Dar dvi Lietuvos atstovės

A.Zuokienė per rinkimus "Europos moteris 2008" Lietuvai atstovaus Graikijoje gegužės mėnesį. Kol kas ji nelabai žino, kaip tai vyks. "Esu pasiruošusi viskam, - šypsosi A.Zuokienė. - Pasistengsiu nusiteikti naujam išbandymui. Manau, pagrindinis dalykas bus prisistatymas, kurį reikia nusiųsti jau šią savaitę."

A.Zuokienė girdėjo gana skirtingus įspūdžius prieš tai tokiuose rinkimuose dalyvavusių dviejų lietuvių moterų. Vienai tai buvo tarsi didelė šventė, kitai - egzaminas.

Europos moters rinkimai rengiami nuo 1987 metų. Lietuva juose dalyvauja nuo 2001-ųjų. Kadangi toks renginys vyksta kas trejus metus, per šį laiką mūsų šaliai atstovavo dvi moterys: 2001 metais tuometinė UNESCO Lietuvos skyriaus sekretorė Leonarda Jekentaitė, 2004-aisiais - Vilniaus universiteto profesorė Evalda Jakaitienė. Būtent E.Jakaitienė šiuos rinkimus juokais pavadino egzaminu. Europos šalių atstovės buvo kviečiamos po vieną ir klausinėjamos rimtų dalykų, o lietuvė tikėjosi, kad galės pasakoti ką nors linksmo. L.Jekentaitės nuomone, Europos moters rinkimai buvo šventė, per kurią moterys ir dovanų gavo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"