Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/straipsnis.php on line 49 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146
Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 22 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 25 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 28 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 31 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 34 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 37 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 %%%%%%%%%%og:title%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%viewPort%%%%%%%%%%

APKLAUSA

Kaip vertinate padėtį Lietuvojeper pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
Dienos klausimas

Komentuojami lzinios.lt

Pasaulio kryptis
Nukritęs rublio kursas supurtė Rusiją
2014-12-18 06:00
Maskvos gatvėse nugirsti praeivių pokalbiai skamba kaip anekdotai: „Jeigu galėtum atsukti laiką atgal, ką pakeistum praeityje?" – klausia vienas. „Žinoma, rublius“, – atsako pašnekovas. AFP/Scanpix nuotraukos
Šią sa­vai­tę rub­lio kur­sas ne­val­do­mai ri­to­si že­myn. „Ti­mes“ žur­na­lis­tai juo­ka­vo, kad rub­lio kur­sas krin­ta grei­čiau, nei ga­li­ma iš­tar­ti „Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius“. Pir­ma­sis Ru­si­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vės pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Šve­co­vas tei­gė, kad pa­dė­tis kri­tiš­ka. „Prieš me­tus to ne­bū­tu­me sap­na­vę net pa­čia­me bai­siau­sia­me sap­ne“, - sa­kė jis.

Ru­si­jos cen­tri­nis ban­kas, des­pe­ra­tiš­kai mė­gin­da­mas su­val­dy­ti va­liu­tos nu­ver­tė­ji­mą, pa­di­di­no rub­lio ba­zi­nę pa­lū­ka­nų nor­mą nuo 10,5 iki 17 pro­cen­tų. Ru­sai pri­blokš­ti, nes rub­lio kur­sas šią sa­vai­tę nu­smu­ko iki pre­ce­den­to ne­tu­rin­čios 80 rub­lių už do­le­rį ar­ba 100 rub­lių už eu­rą ri­bos. Be to, prog­no­zuo­ja­ma, kad inf­lia­ci­ja ša­ly­je grei­tai per­kops 11 pro­cen­tų.

Ru­si­jos cen­tri­nis ban­kas, užuot su­ma­ži­nęs rub­lio ba­zi­nę pa­lū­ka­nų nor­mą ir taip pa­ska­ti­nęs in­ves­tuo­ti, pa­da­rė prieš­in­gai – pa­di­di­no iki 17 pro­cen­tų. Tai pa­pras­čiau­siai reiš­kia, kad rub­liai gu­lės ban­ke. Dau­ge­lis ne­sup­ran­ta, ko­dėl Ru­si­ja taip žlug­do sa­vo eko­no­mi­ką.

Kiekvieno galvoje kirba klausimas, kiek dar kris rublio vertė?

Ana­li­ti­kai ma­no, kad pir­miau­sia rub­lio žlu­gi­mą pa­ska­ti­no Va­ka­rų sank­ci­jos dėl Ru­si­jos veiks­mų Ukrai­no­je, vė­liau vis­ką dar la­biau ap­sun­ki­no krin­tan­čios naf­tos kai­nos. Ru­si­jos eko­no­mi­ka la­bai pri­klau­so nuo naf­tos ir du­jų eks­por­to. Nau­jie­nų agen­tū­ra "In­ter­fax“ skel­bia, kad dėl rub­lio kri­zės vals­ty­bės val­do­mas mil­ži­niš­kas ener­ge­ti­kos kon­cer­nas "Gazp­rom", ku­ria­me dir­ba be­veik pu­sė mi­li­jo­no žmo­nių, ke­ti­na at­leis­ti ket­vir­ta­da­lį dar­buo­to­jų.

Kom­pa­ni­jos „Fo­rex Club“ vy­riau­sio­ji ana­li­ti­kė Alio­na Afa­nas­je­va tvir­ti­na, kad šiuo me­tu va­liu­tos kur­so ki­ti­mą la­biau­siai le­mia gy­ven­to­jų ir in­ves­tuo­to­jų pa­ni­ka. Ją su­ža­di­no gan­dai, kad ša­lis grįž­ta į 1998-ųjų eko­no­mi­kos kri­zę, kai Ru­si­ja ta­po ne­mo­ki ir de­val­va­vo rub­lį. Pa­sak Sor­bo­nos uni­ver­si­te­to eko­no­mis­to Ser­ge­jaus Gur­je­vo, pa­ni­ka ki­lo, kai ru­sai su­vo­kė, kad val­džia ne­iš­ma­no, kaip spręs­ti prob­le­mą.

An­tra­die­nį Jung­ti­nės Vals­ti­jos par­eiš­kė, kad ke­ti­na su­griež­tin­ti sank­ci­jas Ru­si­jai. JAV pre­zi­den­to ad­mi­nis­tra­ci­ja ma­no, kad Ru­si­ją eko­no­mi­kos su­nku­mai užk­lu­po iš da­lies dėl Va­ka­rų fi­nan­si­nio spau­di­mo, iš da­lies dėl pa­čios Mask­vos veiks­mų, ku­riais ji su­žlug­dė sa­vo eko­no­mi­ką. Gal­būt bū­tent dėl to­kių JAV par­eiš­ki­mų va­kar par­yčiais Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas su Pra­ncū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos bei Ukrai­nos ly­de­riais te­le­fo­nu su­ta­rė kuo grei­čiau at­nau­jin­ti de­ry­bas tarp Ki­je­vo, Mask­vos ir Ry­tų Ukrai­ną kon­tro­liuo­jan­čių se­pa­ra­tis­tų.

Vie­ši nesutarimai

Ne­įp­ras­ta po­le­mi­ka an­tra­die­nį įsip­lies­kė tarp ša­lies aukš­to ran­go vy­riau­sy­bės par­ei­gū­nų. Sis­te­mo­je, ku­rio­je vie­ši ne­su­ta­ri­mai yra ga­na re­ti, toks nuo­mo­nių iš­sis­ky­ri­mas yra rim­tas sig­na­las, jog si­tua­ci­ja Ru­si­jo­je šiuo me­tu yra ti­krai la­bai įtemp­ta. Pa­sak S. Šve­co­vo, spren­di­mas di­din­ti rub­lio ba­zi­nę pa­lū­ka­nų nor­mą bu­vo ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas iš blo­giau­sių.

Ru­si­jos vers­li­nin­kų tei­sių gy­nė­jas Bo­ri­sas Ti­to­vas kri­ti­ka­vo ban­ko spren­di­mą. Jo ma­ny­mu, ne­ver­tė­jo gel­bė­ti rub­lio ša­lies eko­no­mi­kos sąs­kai­ta. V. Pu­ti­nas gruo­džio pra­džio­je sa­vo me­ti­nia­me pra­ne­ši­me sa­kė, kad ru­sai tu­rė­tų pa­si­nau­do­ti Va­ka­rų sank­ci­jo­mis ir rub­lio nu­ver­tė­ji­mu vi­daus pra­mo­nei plė­to­ti. Ta­čiau pa­sta­ra­sis Cen­tri­nio ban­ko spren­di­mas už­kir­to ke­lią to­kioms ga­li­my­bėms. Be to, dėl ša­ly­je pa­pli­tu­sios ko­rup­ci­jos bei po­pie­riz­mo per šiuos me­tus bu­vo ma­žai to­bu­li­na­ma vers­lu­mui ir smul­kioms įmo­nėms kles­tė­ti rei­ka­lin­ga inf­ras­truk­tū­ra.

Ru­si­jos par­la­men­to na­rė Ok­sa­na Dmi­tri­je­va, pri­klau­san­ti Biu­dže­to ir mo­kes­čių ko­mi­te­tui, taip pat pik­ti­no­si ba­zi­nės pa­lū­ka­nų nor­mos pa­kė­li­mu. Jos žo­džiais, ban­ko spren­di­mas pri­me­na ši­zof­re­ni­ją, bep­ro­ty­bę ir vi­siš­ką ne­kom­pe­ten­ci­ją.

Bu­vęs Ru­si­jos fi­nan­sų mi­nis­tras Alek­se­jus Kud­ri­nas ypač kri­ti­ka­vo vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mą naf­tos mil­ži­ną "Ros­neft" dėl 625 mlrd. rub­lių dy­džio ob­li­ga­ci­jų emi­si­jos pra­ėju­sią sa­vai­tę. Dau­ge­lis ma­no, kad tai taip pat ga­lė­jo pri­si­dė­ti prie rub­lio žlu­gi­mo. Ru­si­jos opo­zi­ci­jos at­sto­vas Bo­ri­sas Ne­mco­vas so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je ra­šė, kad rub­lio nu­ver­tė­ji­mas yra ša­lies vyk­do­mos ag­re­sy­vios už­sie­nio po­li­ti­kos re­zul­ta­tas. Jis taip pat įta­ria, kad pro­ce­są pa­spar­ti­no ga­li­mos „Ros­neft“ va­do­vo ir ša­lies pre­zi­den­to fi­nan­si­nės ma­chi­na­ci­jos. Tuo tar­pu "Ros­neft" at­sto­vas spau­dai Mi­chai­las Leont­je­vas par­eiš­kė, kad Cen­tri­nis ban­kas pats kal­tas dėl to, kad įstū­mė Ru­si­ją į re­ce­si­ją. Jis nu­ro­dė, kad ba­zi­nių pa­lū­ka­nų nor­mų pa­kė­li­mas šio­mis ap­lin­ky­bė­mis pri­me­na si­tua­ci­ją, kai sie­kiant pa­leng­vin­ti pirš­tą įsip­jo­vu­sio as­mens kan­čias jis yra pa­pras­čiau­siai nu­šau­na­mas.

"Ros­neft" va­do­vas Igo­ris Se­či­nas, ku­ris yra ar­ti­mas V. Pu­ti­nui ir yra lai­ko­mas vie­nu pa­grin­di­nių vei­kė­jų Krem­liu­je, tvir­ti­na, kad jo įmo­nė ne­pa­da­rė nie­ko blo­go, ir smer­kė A. Kud­ri­ną bei B. Ne­mco­vą. Naf­tos mag­na­tas sa­kė, kad rei­kia ko­vo­ti su to­kiais in­tri­gan­tais ir pro­vo­ka­to­riais, nes ne­aiš­ku, kie­no in­te­re­sams jie at­sto­vau­ja.

Rusai skuba išleisti turimus rublius.

Pir­ki­mo va­jus

Val­dant V. Pu­ti­nui, Ru­si­jos eko­no­mi­ka au­go. Tam įta­kos tu­rė­jo di­de­lės naf­tos kai­nos. Ne­ma­žai ru­sų įpra­to prie aukš­tes­nės gy­ve­ni­mo ko­ky­bės, im­por­tuo­ja­mų pre­kių, ke­lio­nių į už­sie­nį.

Cen­tri­nio ban­ko va­do­vė El­vy­ra Na­biu­li­na sa­kė, kad ru­sams teks keis­ti var­to­ji­mo įpro­čius - at­si­sa­ky­ti bran­gių im­por­tuo­ja­mų pre­kių ir įpras­ti prie pi­ges­nių ru­siš­kų.

Kal­ba­ma, kad kai­nos ne­tru­kus tu­rė­tų ge­ro­kai pa­di­dė­ti, to­dėl ru­sai sku­ba įsi­gy­ti bran­ges­nių im­por­tuo­ja­mų pre­kių - elek­tro­ni­nių prie­tai­sų, bal­dų ir au­to­mo­bi­lių. Skel­bia­ma, kad di­džio­sios Mask­vos par­duo­tu­vės ir pre­ky­bos cen­trai šiuo me­tu pa­ti­ria se­niai re­gė­tą pir­kė­jų antp­lū­dį.

Dau­ge­liui ru­sų toks są­my­šis ge­rai pa­žįs­ta­mas: ša­lis per pa­sta­ruo­sius 25 me­tus iš­gy­ve­no ke­lias di­de­les eko­no­mi­kos kri­zes, kai dau­ge­lio žmo­nių san­tau­pos din­go. Pa­sak ana­li­ti­kų, įpro­tis daug pirk­ti, kai eko­no­mi­kos pa­dė­tis blo­gė­ja, Ru­si­ją ski­ria nuo Va­ka­rų.

Stra­te­gi­nių ana­li­zių ins­ti­tu­to FBK va­do­vas Igo­ris Ni­ko­la­je­vas prog­no­zuo­ja, kad ru­sų var­to­ji­mo pa­ki­li­mas truks dar po­rą mė­ne­sių, kol žmo­nės iš­leis vi­sus rub­lius. Tuo­met pra­si­dės su­nkiau­sias lai­ko­tar­pis.

Kai ži­niask­lai­da mir­ga nuo fi­nan­sų eks­per­tų mė­gi­ni­mų pa­aiš­kin­ti rub­lio žlu­gi­mą, Ru­si­jos as­tro­lo­gas Pa­ve­las Glo­ba sa­ko, kad prieš­aky­je ge­res­ni lai­kai. Pa­sak jo, žvaigž­dės ro­do, kad ša­lies eko­no­mi­ka at­si­gaus 2017 me­tais. Ru­si­jos prem­je­ras Dmi­tri­jus Med­ve­de­vas taip pat ra­mi­na gy­ven­to­jus. Va­kar jis pa­ti­ki­no mi­nis­trus ir pra­mo­nės ly­de­rius, kad ša­lis tu­ri pa­kan­ka­mai va­liu­tos at­sar­gų, lei­sian­čių at­lai­ky­ti eko­no­mi­kos kri­zę.

Par­en­gė GIN­TA­RĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skautas Vydūnas Trapinskas: tikro patriotizmo nepamatuosi
Nors skau­tų or­ga­ni­za­ci­jų Lie­tu­vo­je – be­veik tu­zi­nas, jų na­riai yra vie­no­dai pa­ti­ki­mi Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čiai. 16 me­tų skau­tau­jan­tis Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos na­rys Vy­dū­nas Tra­pins­kas – vie­nas jų. Su se­niau­sios skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos Lie­tu­vo­je na­riu kal­ba­mės apie skau­ty­bę, emig­ra­ci­ją ir pa­trio­tiz­mą.
A. Strumskis: Lietuvos proveržį lems 5 tūkst. žmonių
Lie­tu­vo­je yra maž­daug 5 tūkst. vers­lių žmo­nių, ku­riems se­ka­si ir, ti­kė­ti­na, at­ei­ty­je sek­sis dar ge­riau – jie ir lems ša­lies at­ei­tį. Ko­kį ke­lia pa­si­rinks nau­jo­ji verslininkų kar­ta: tie­siog [...]
Ina Pukelytė: „Aktorius ar atlikėjas?“
Vėl žvanga ginklai dėl Stambulo konvencijos
Šian­dien va­ka­ri­nia­me ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė at­sa­kė į Sei­mo gru­pės na­rių klau­si­mus dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, skir­tos „ko­vai prieš smur­tą šei­mo­je“. 
Rūpestis dėl Rytų Lietuvos nevirsta darbais
Apie par­amą eko­no­miš­kai at­si­li­ku­siam Ry­tų Lie­tu­vos re­gio­nui gar­siai pra­kal­bę po­li­ti­kai to­liau dangs­to­si vien pa­ža­dais. Anot Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų va­do­vų, Sei­mo patvirtintame ki­tų me­tų [...]
Kibernetinei gynybai Seimas pagalando ginklus
Žiemą kariauti niekas nenori
An­tras ban­dy­mas įves­ti pa­liau­bas Ry­tų Ukrai­no­je kol kas, at­ro­do, yra sėk­min­gas. Ukrai­nos ly­de­riai nu­si­tei­kę ga­na op­ti­mis­tiš­kai, lau­kia dar ke­lių su­pla­nuo­tų de­ry­bi­nin­kų su­si­ti­ki­mų ir ti­ki­si, kad ne­tru­kus pa­vyks iš­spręs­ti konf­lik­tą.
Pretenzijų žaidimas Arktyje
Ko­pen­ha­ga pa­tei­kė pre­ten­zi­ją į Ark­ties te­ri­to­ri­jos da­lį iki pat Ru­si­jos jū­rų sie­nos. Mask­vą toks žings­nis gal­būt ir nu­ste­bi­no, ta­čiau da­nai abe­jo­ja, ar Krem­lius dėl to ims keisti sa­vo pla­nus [...]
Stengiasi pažaboti simpatijas islamistams
Vakarų demokratijos stiprybė ir silpnybė
Pa­skel­bus JAV Se­na­to at­as­kai­tą dėl CŽV ka­lė­ji­mų, vi­suo­me­nė tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos bei NA­TO ša­ly­se ją ver­tin­da­ma pa­si­da­li­jo į dvi da­lis. 
Moralinis dvylipumas po Vakarų vertybių pamatais
Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo įvy­kių, ver­čian­čių su­abe­jo­ti, ar Va­ka­rų iš­pa­žįs­ta­mos ver­ty­bės yra jau to­kios fun­da­men­ta­lios. Su­pran­tu, ga­liu bū­ti ap­kal­tin­tas, kad skelbiu pro­ru­siš­ką pro­pa­gan­dą, [...]
Taip, Lietuva nyksta
Redakcijos paštas. Pakeliui į bažnyčią
Spa­lio pa­bai­go­je sek­ma­die­nį pa­ke­liui į baž­ny­čią pa­žįs­ta­mas par­api­jie­tis pa­si­di­džiuo­da­mas ta­rė: „Nu­si­pir­kau kny­gą „Rau­do­no­ji da­lia“... Pa­si­tiks­li­nau pa­va­di­ni­mą, ka­dan­gi ne­sup­ra­tau, apie ką kal­ba: ar žmo­gaus da­lią, ar žmo­gaus var­dą (at­min­ty­je tuoj pat iš­ki­lo Ba­lio Sruo­gos is­to­ri­nės dra­mos pa­va­di­ni­mas „A­pyauš­rio da­lia“). 
Redakcijos paštas. Nebijokite mąstyti laisvai, ieškokite savo erčių
Pers­kai­tęs Vė­jū­nos Sa­lo­mė­jos Šli­žie­nės  laiš­ką, ku­ria­me au­to­rė pik­ti­na­si li­tua­nis­tais, pra­šan­čiais,  stab­dy­ti pa­grin­di­nio ug­dy­mo lie­tu­vių kal­bos bendrosios prog­ra­mos pro­jek­tą, [...]
Redakcijos paštas. Kiek svarbi visuomenei verslo socialinė atsakomybė?